Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. atstovės advokatės Vitalijos Mataitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173⁹ straipsnio 3 dalyje, padarymą, nubaustas 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gruodžio 4 d. AB „Š. b.“, kurio centrinė būstinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2012-06-11 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą pervedė į pareiškėjos R. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Š. b.“, jai priteistus 50 173,09 Lt, o 2012-12-10 ir 2012-12-31, vadovaujantis banko apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. atitinkamai raštu Nr. 6129 ir potvarkiu Nr. 6548, iš R. K. sąskaitos buvo išskaityta bendra 14 432,32 Lt suma gyventojų pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokomis sumokėti. Bankas, kaip kredito įmonė, neturėjo teisės ne ginčo tvarka, tik savo iniciatyva išskaityti iš R. K. asmeninės sąskaitos pinigų sumos. Tuo įvykio metu bankui vadovavęs A. Ž. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui A. Ž. atstovė advokatė Vitalija Mataitė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad 2014-05-20 administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas 2012-12-04, taigi teigia, kad 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti baigėsi 2013-06-04. Mano, kad po 2013-06-04 administracinės teisės pažeidimo byloje galėjo būti priimtas vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Taip pat nurodo, kad 2013-06-05 buvo priimtas nutarimas procesinį terminą administracinei nuobaudai skirti pratęsti iki vienerių metų, tačiau teigia, kad šis nutarimas buvo priimtas jau pasibaigus terminui skirti administracinę nuobaudą, t. y. po 2013-06-04. Dėl to nurodo, kad šiuo atveju 2013-06-05 sprendimas buvo priimtas pavėluotai, t. y., jau pasibaigus terminui skirti administracinę nuobaudą, taigi nurodo, kad šiuo atveju galėjo būti priimtas vienintelis sprendimas – administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti. Atitinkamai nurodo, kad buvo neteisėti ir nepagrįsti visi vėlesni Šiaulių AVPK ir teismų sprendimai, nes jie buvo priimti jau pasibaigus terminui skirti administracinę nuobaudą, t. y. po 2013-06-04, kai galėjo būti priimtas vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas 2014-05-20 surašytas, tiek byla teismui dėl administracinės nuobaudos skyrimo perduota pasibaigus ATPK 35 str. nustatytam terminui skirti administracinę nuobaudą (kuris pasibaigė 2013-06-04), mano, kad byla vadovaujantis ATPK 250 str. 7 p. negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Be to, nurodo ir tai, kad jei teismas vertintų, kad byla galėjo būti nagrinėjama po 2013-06-04, pasisakoma ir dėl to, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį skundą atmesti kaip nepagrįstą, vadovaujantis ATPK 35 str. 5 d. terminai skirti administracinę nuobaudą buvo pradėti skaičiuoti iš naujo. Teigia, kad ATPK 35 str. 5 d. yra imperatyviai numatyta, kada 6 mėnesių terminas skirti administracinę nuobaudą yra pradedamas skaičiuoti iš naujo: (1) kai sprendimas nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba (2) kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Šiuo atveju, apeliantės teigimu, teismas, aiškindamas, kad terminas skirti administracinę nuobaudą buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo rėmėsi būtent antruoju atveju t. y. kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, nes Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato sprendimai nebuvo panaikinti teismo sprendimu. Nurodo, jog ATPK 302 str. aiškiai numatyta, kuriais atvejais pirmosios instancijos teismas priima nutarimus t. y. (1) kai panaikinamas nutarimas ir bylą nutraukiama; (2) kai panaikinamas nutarimas ir paskiriama administracinė nuobauda. Kitais atvejais, tame tarpe ir tuo atveju kai nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas, yra priimamos nutartys. Šiuo atveju, pasak atstovės, tiek 2013-11-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, tiek 2014-03-27 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo panaikintos atitinkamai 2013-08-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartis ir 2014-01-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartis. Taigi teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliacine tvarka buvo panaikintos pirmosios instancijos teismo nutartys, o ne nutarimai atsižvelgiant į ATPK 35 str. 5 d. numatytus pagrindus, teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo kai apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Be kita ko nurodo ir tai, kad jei teismas spręstų, kad ATPK 35 str. nustatytas terminas administracinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas ir byla neturi būti nutraukta, nurodo ir tai, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą tik deklaratyviai pasisakė, kad pinigai iš R. K. atsiskaitomosios sąskaitos buvo nurašyti pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau neįvardijo nei kur nustatytą tvarką nei kokią tvarką ir koks tos tvarkos punktas buvo pažeistas, todėl mano, kad nenustačius, kokia tvarka ir kaip buvo pažeista, administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad kaip matyti iš ATPK 173 (9) str. 3 d. nustatytos formuluotės, administracinė nuobauda gali būti skiriama, kai buvo pažeista pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų nustatyta tvarka. Taigi teigia, kad administracinė nuobauda pagal ATPK 173 (9) str. 3 d. gali būti skiriama, kai yra pažeista tiek pinigų nurašymo, tiek išdavimo iš mokėtojų sąskaitų nustatyta tvarka. Teismas, apeliantės teigimu, deklaratyviai pasisakė, kad buvo pažeista pinigų nurašymo tvarka, tačiau nenustatė, kad būtų pažeista taip pat ir pinigų išdavimo iš mokėtojų sąskaitų tvarka, todėl mano, kad administracinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai. Pažymi, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama kai yra pažeista pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitos tvarka. Šiuo atveju, pasak apeliantės, mokėtojas buvo ne R. K., o akcinė bendrovė Š. b., kuri jokių pretenzijų šioje byloje nereiškė. R. K. šiuo atveju buvo gavėjas, o ne mokėtojas ir iš jos sąskaitos lėšos buvo nurašytos ne kaip iš mokėtojo sąskaitos, o kaip iš gavėjo sąskaitos į kurią buvo klaidingai įskaitytos lėšos, todėl jokia pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitos tvarka R. K. atžvilgiu nebuvo ir negalėjo būti pažeista. Atstovei akivaizdu, kad jei R. K. būtų pervesta visa suma neatskaičius mokesčių ir klaida būtų neištaisyta, o Š. b. kaip darbdavys būtų papildomai pervedęs mokėtinus mokesčius, R. K. būtų nepagrįstai praturtėjusi, o Š. b. patyręs žalos. Todėl teigia, kad ištaisius klaidą nei Š. b., nei R. K. žalos nepatyrė. Pati R. K. nurodė, kad jei lėšos jai nepriklauso, tai būtų klaidingai įskaitytos lėšos, tik ji nesutinka, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu (c. b. Nr. 2-130-675/2012) priteista suma turėjo būti mažinama atskaitant mokesčius, todėl, jos vertinimu, lėšos buvo nurašytos nepagrįstai. Mano, kad būtent ta aplinkybė, kad dėl klaidingai į R. K. sąskaitą įskaitytų lėšų (kurios turėjo būti įskaitytos į Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitas) nurašymo niekas žalos nepatyrė ir patvirtina tą aplinkybę, kad buvo padaryta klaida, o Š. b. veiksmai buvo teisėti ir atlikti vadovaujantis 2006-03-09 Banko sąskaitos sutarties Nr. 719-00106, sudarytos tarp Š. b. ir R. K., 16 p. bei Š. b. bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių 9.43 p. nustatyta tvarka, pagal kurią R. K. yra suteikusi teisę Š. b. ne ginčo tvarka nurašyti klaidingai į R. K. sąskaitą įskaitytas lėšas. Todėl apeliantė daro išvadą, kad Š. b. ir buvęs banko administracijos vadovas A. Ž., jokios pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų tvarkos nepažeidė, todėl administracinė nuobauda A. Ž. buvo paskirta nepagrįstai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmiausia pažymima, kad nubaustojo asmens atstovė skunde nepagrįstai teigia, kad tiek 2014-05-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek byla teismui dėl administracinės nuobaudos skyrimo perduota pasibaigus ATPK 35 str. nustatytam terminui skirti administracinę nuobaudą, ir kad todėl byla, vadovaujantis ATPK 250 str. 7 p., negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. To paties straipsnio 3 dalyje išvardintais atvejais, šis šešių mėnesių terminas gali būti pratęsiamas iki vienerių metų.

Nagrinėjamu atveju, A. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tvirtina, kad jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo data yra ne, kaip skunde nurodo administracine tvarka nubausto asmens atstovė – 2012-12-04, o tada, kada iš R. K. sąskaitos buvo išskaityta bendra 14 432,32 Lt suma gyventojų pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokomis sumokėti, t. y. – 2012-12-10 ir 2012-12-31. Taip pat byloje esantys duomenys tvirtina ir tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2013-06-05 nutarimu, terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pratęstas iki vienerių metų nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2012-12-10. Taigi, priešingai A. Ž. atstovės skundo teiginiams, 2013-06-05 nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, buvo priimtas dar nepasibaigus 6 mėnesių terminui skirti administracinę nuobaudą, t. y. iki 2013-06-10.

Taip pat apeliantė skunde nepagrįstai nurodo ir tai, kad ATPK 35 str. 5 d. yra imperatyviai numatyta, kada 6 mėnesių terminas skirti administracinę nuobaudą yra pradedamas skaičiuoti iš naujo: (1) kai sprendimas nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba (2) kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka ir dėl to teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliacine tvarka buvo panaikintos pirmosios instancijos teismo nutartys, o ne nutarimai, atsižvelgiant į ATPK 35 str. 5 d. numatytus pagrindus, teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo kai apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Atsakant į šį apeliantės teiginį pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi ATPK 35 straipsnio 5 dalies konstrukcija iš tiesų numato ne dvi nubaustojo asmens atstovės anksčiau nurodytas, o tris situacijas, kada administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo: pirma – kai teismo tvarka panaikinamas sprendimas skirti ekonominę sankciją ūkio subjektui; antra – kai teismo tvarka panaikinamas sprendimas nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą; trečia – kai išnagrinėjus bet kokią administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Šiuo atveju, iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. liepos 4 d. nutarimu Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato vyresnysis tyrėjas nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 173⁹ str. 3 d., o Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjos R. K. skundo netenkino. Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Šiaulių AVPK. Toliau, iš byloje esančių duomenų seka, kad Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu medžiagoje Nr. 0113000351723 vėl atsisakė pradėti administracinę teiseną pagal ATPK 173⁹ str. 3 d., nes nenustatė teisės pažeidimo požymių ir sudėties, o Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi paliko galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresniojo tyrėjo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą, kurią 2014 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismas ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Šiaulių AVPK. Taigi būtent ATPK 35 straipsnio 5 dalies antroji situacija, kurią skunde atstovė nutyli, ir atitinka anksčiau aprašytus susiklosčiusius įvykius, kurie tvirtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai iš naujo skaičiuotini nuo apeliacinės instancijos teismų sprendimų priėmimo dienos, kai apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis, o būtent – 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. kovo 27 d. Vadinasi, 2014 m. birželio 19 d. nutarimu A. Ž. nubaudus, administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti nebuvo.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti. Grindžiant tokią išvadą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš R. K. banko sąskaitos išrašo (medžiaga, 13-14 b. l.), gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokos Sodrai buvo išskaitytos pagal AB „Š. b.“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. 2012-12-10 raštą Nr. 6192 bei pagal 2012-12-31 potvarkį Nr. 6518. Kaip matyti iš V. A. 2012-12-10 rašto Nr. 6192 bei 2012-12-31 rašto Nr. 6518 (medžiaga, 110, 111 b. l.), šiuos sprendimus dėl mokesčių pervedimo priėmė ir aptariamus raštus pasirašė ne A. Ž., o pati AB „Š. b.“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovė V. A.. Taigi, byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių A. Ž., kaip tinkamo subjekto pagal ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalį, statuso. Be to, kaip matyti iš A. Ž. inkriminuoto kaltinimo, gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokos Sodrai buvo išskaitytos iš R. K. banko sąskaitos pagal AB „Š. b.“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. 2012-12-10 raštą Nr. 6129 bei pagal 2012-12-31 potvarkį Nr. 6548, nors išskyrus jau aptartus V. A. raštus 2012-12-10 Nr. 6192 bei 2012-12-31 Nr. 6518 (medžiaga, 110, 111 b. l.), byloje duomenų, apie dar kažkokių raštų ar potvarkių egzistavimą, nėra. Taigi A. Ž. net tik inkriminuoti V. A. atlikti veiksmai, o ji pati apylinkės teismo posėdžio metu net neapklausta, bet ir A. Ž. suformuotame kaltinime nurodytas ne tas 2012-12-10 rašto numeris, o apie 2012-12-31 potvarkį Nr. 6548, išskyrus tos pačios dienos 2012-12-31 raštą Nr. 6518, byloje duomenų iš viso nėra.

Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės nustatant, ar iš tiesų buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ir, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl jo padarymo, pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatas.

Todėl, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.