- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- I1-5827-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00863-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI, atsakovės atstovas), 12 500 Eur neturtinės žalos dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 10 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) paaiškino, kad minėtu laikotarpiu buvo kalinamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose (vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų reorganizavimo“ Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius - pataisos namai prijungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus).
Nurodė, kad kameroje Nr. 1-11, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, trūko gyvenamojo ploto. Kamera buvo apstatyta pertekliniais baldais, kurie trukdė judėti. Sanitarinis mazgas kameroje nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl nuolat jautėsi nemalonus kvapas, sklindantis iš tualeto. Pareiškėjas jautėsi pažemintas, tapo dirglus, nuo kameroje sklindančio kvapo jį nuolat pykino, patyrė kitų neigiamų išgyvenimų. Visus šiuos patyrimus pareiškėjas įvertino kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 12 500 Eur.
Atsakovės atstovas Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 15-21) prašė taikyti ieškinio senaties terminą daliai ginčo laikotarpio. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimalaus ploto norma pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimų. Akcentavo, kad visiškai izoliuoti sanitarinių mazgų kamerose nėra nei techninių, nei finansinių galimybių, nes tokie pakeitimai būtų susiję su pastato rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus bei ventiliacijos sistemą. Pažymėjo, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems tinkamai naudojantis šiais ventiliacijos būdais, užtikrinamas tinkamas patalpos vėdinimas.
Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Be to, dėl neturtinės žalos kreipėsi tik po to, kai buvo perkeltas atlikti bausmę į kitus pataisos namus. Būdamas atsakingas ir realiai patirdamas skunde nurodomas neigiamas pasekmes, pareiškėjas turėjo operatyviai kreiptis į teismą būtent žalos atsiradimo laikotarpiu, t. y. kalėdamas Kauno TI, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo atsakovės atstovo pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo neturėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirtą neturtinę žalą, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 10 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).
LVAT 2011 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovas šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 17 d., o skundą teismui pateikė tik 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 10). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. sausio 10 d.
Byloje nustatyta (b. l. 35-39), kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Kauno TI nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. vasario 4 d. ir nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2020 m. sausio 10 d., paprastosios grupės sąlygomis.
Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto.
Ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.3. punkte buvo reglamentuojama, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyvenamosiose patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 4,1 kv. m. vienam žmogui.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kalinamas: 8 skyriaus 3 miegamajame, kurio plotas – 15,10 kv. m, jame įrengtos 3 miegamosios vietos; 2 skyriaus 13 miegamajame, kurio plotas – 26,19 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 2 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas – 25,28 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 2 skyriaus 7 miegamajame, kurio plotas – 14,60 kv. m, jame įrengtos 3 miegamosios vietos, 8 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas – 25,28 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 8 skyriaus 4 miegamajame, kurio plotas – 15,24 kv. m, jame įrengtos 3 miegamosios vietos; 1 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas – 25,28 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 3 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas – 25,28 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 410 kameroje, kurios plotas – 17,08 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 37-39, 42).
Nors atsakovės atstovas nurodė, kad minėtose patalpose visos miegamosios vietos nebuvo nuolat užimtos, tačiau net ir padalijus minėtų patalpų plotą iš maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus (pareiškėjas neteigė, kad patalpose gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų), konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau nei 4,1 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.3. punkto pažeidimas nenustatytas ir pareiškėjo skundas dalyje dėl per mažo gyvenamojo ploto atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, jog kameroje tualetas buvo įrengtas netinkamai, kadangi nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šią aplinkybę pareiškėjas sieja su nemaloniu kvapu gyvenamojoje patalpoje, nuteistiesiems (suimtiesiems) naudojantis tualetu.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5. punktas nustatė, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog kamerose įrengti sanitariniai mazgai minėtus reikalavimus atitinka, savo teiginius grindė pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 47,49, 51, 53-54). Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad sanitariniai mazgai Kauno TI patalpose buvo įrengti tinkamai, t. y. atskirti ne mažesnėmis nei 1,5 m pertvaromis nuo likusios patalpos, uždarose kabinose su durimis, juose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta pareiga atskirti tualetą pertvaromis iki lubų, taip, kad jis būtų visiškai izoliuotas atskiroje patalpoje. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengti atidaromi langai (b. l. 48, 50, 55). Pareiškėjas neteigė ir tokių duomenų byloje nėra, kad gyvenamosios patalpos papildomai negalėjo išvėdinti per atvirą langą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.