Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-10-12 · Civilinė byla Nr. e2-1113-413/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-12
Bylos Nr.
e2-1113-413/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00296-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-1113-413/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00296-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant ieškovui R. D. ir atstovui advokatui A. T.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, atstovei D. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų, ir atsakovės atsikirtimų į ieškinį esmė

1. Ieškovas R. D. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinys grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovui nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, kurią atliekant jis buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovas kameroje prarado sąmonę ir nukrito. Kritimo metu susižalojo galvą ir petį, todėl dėl patirtos traumos buvo pristatytas į Kauno skubios pagalbos klinikas. 2020 m. vasario 12 d. ieškovui LSMU KK, po gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos, buvo pateikta rekomendacija dėl operacinio gydymo ir trečio lygio traumatologo konsultacijos.

2.2. Nors Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – LAVL) nurodė, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo registruotas ortopedo konsultacijai LSMU KK ir jo paties prašymu tą pačią dieną buvo etapuotas į teismą, tačiau tokia informacija niekuo neparemta. Priešingai nei nurodoma ligoninės dokumentuose, ieškovas neatsisakė 2020 m. rugpjūčio 14 d. vykti konsultuotis pas gydytoją ortopedą. Priešingu atveju tai būtų pažymėta med. dokumentuose.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovas nuolat rašė prašymus bei skundus įkalinimo įstaigos administracijai, tačiau jokios pagalbos dėl peties sužalojimo nesulaukė. 2020 m. balandžio 30 d. Laisvės atėmimo ligoninė, išnagrinėjusi ieškovo 2020 m. balandžio 6 d. skundą, pranešė, kad dėl LR Vyriausybės paskelbto karantino, nevykdomos jokios konsultacijos medicinos įstaigose, teikiama tik būtinoji pagalba. Pasibaigus karantinui paprašyta kreiptis į gydantį gydytoją.

2.4. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui dėl būtinos operacijos neatlikimo ir jo kankinimo. Seimo kontrolierius, atlikęs patikrinimą, 2020 m. gruodžio 28 d. pažymoje „Dėl R. D. skundo prieš laisvės atėmimo vietų ligoninę“ Nr. 4D-2020/1-1241 pripažino ieškovo skundą pagrįstu, nurodė, kad LAVL pareigūnai netinkamai organizavo sveikatos priežiūros prieinamumą. Pažymėjo, kad kalinimo laikotarpiu kaliniai yra visiškoje valstybės priežiūroje, kaliniams įkalinimo įstaigose turi būti sudarytos sąlygos gauti tokią medicininę pagalbą, kurią nurodė gydytojas, ir jokios aplinkybės neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.

2.5. Dėl savalaikiai nesuteiktos tinkamos medicininės priežiūros ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi jis ilgą laiką jautė ir jaučia nuolatinius skausmus, jautėsi kankinamas, jam pasireiškė beviltiškumo jausmas. LAVL pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), tarp nurodytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

2.6. Dėl nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija). Komisija 2022 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr. 56-59, kuriame nurodė, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, tai yra, paciento sveikatai žala, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje nebuvo padaryta, todėl ieškovo prašymas atlyginti neturtinę žalą buvo atmestas.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, prašė ieškinį atmesti remdamiesi tokiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Komisija pagrįstai sprendė, jog žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, tai yra, paciento sveikatai žala, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje, nebuvo padaryta. Kaip nurodo pats ieškovas, 2019 m. rugsėjo 23 d. jis patyrė peties traumą, tačiau dėl medicininės pagalbos suteikimo kreipėsi po traumos praėjus net 4 mėnesiams. Ieškovas buvo nedelsiant konsultuotas ortopedo traumatologo, rekomenduota III lygio paslaugas teikiančios įstaigos specialisto konsultacija dėl operacinio gydymo. Tokia konsultacija buvo numatyta 2020 m. rugpjūčio 14 d., tačiau tą pačią dieną vyko teismo posėdis ir, kaip pripažino pats ieškovas, jis buvo etapuotas į teismą. Atsakovė negali nurodyti tikslių priežasčių, dėl ko ieškovas tą dieną nevyko į numatytą konsultaciją pas gydytoją, tačiau ligoninė Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad pats ieškovas atsisakė vykti į konsultaciją.

3.2. Medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad ieškovui buvo reikalinga skubi operacija ar kita skubi medicininė pagalba. Jam buvo teikiamos planinės medicinos paslaugos. Ieškovas 2020 m. gruodžio 23 d. buvo išleistas į laisvę, tačiau į VšĮ Antakalnio polikliniką kreipėsi tik 2021 m. sausio 28 d. Vėliau, daugiau kaip po dviejų mėnesių, 2021 m. balandžio 27 d. buvo konsultuotas VUL Santaros klinikose ir įtrauktas į eilę planinei operacijai. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovas kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl stiprių skausmų dešinio peties srityje, 2022 m. sausio 25 d. konsultuotas VUL Santaros klinikose, kur buvo rekomenduotas operacinis gydymas. 2022 m. vasario 3 d. ieškovas buvo toliau konsultuojamas VšĮ Centro poliklinikoje gydytojo ortopedo-traumatologo dėl operacinio gydymo ir nukreiptas III lygio gydytojo traumatologo ortopedo konsultacijai. Nors ieškovas ne vieną kartą buvo konsultuotas gydytojų dėl tolesnio gydymo, tačiau praėjus pusantrų metų nuo paleidimo į laisvę jis nepateikė teismui jokių duomenų apie atliktą operaciją. Todėl yra pagrindas abejoti ieškovo nurodytais išgyvenimais ir jo suinteresuotumu skubiai gauti jam reikalingas medicinos paslaugas.

3.3. 2020 metais buvo paskelbti du karantinai. Pirmasis karantinas Lietuvoje truko tris mėnesius, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 dienos. Antrasis karantinas buvo įvestas 2020 m. rudenį, nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Komisijos sprendime nurodyta, kad III lygio gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacija buvo numatyta ir 2020 m. lapkričio mėn., tačiau neįvyko dėl ekstremalios situacijos Lietuvoje, kurios režimas buvo taikomas ir Laisvės atėmimo įstaigose esantiems asmenims. Abiejų karantinų laikotarpiu gydymo įstaigose buvo sustabdytas planinių gydytojų specialistų paslaugų teikimas, atidėtas planinių operacijų atlikimas, išskyrus būtinąją pagalbą. Tuo tarpu ieškovui buvo teikiamos planinės, o ne skubiosios pagalbos medicininės paslaugos.

3.4. Seimo kontrolieriaus pažyma „Dėl R. D. skundo prieš laisvės atėmimo vietų ligoninę“ Nr. 4D-2020/1-1241, kuria pripažintas R. D. skundas pagrįstu, surašyta dar 2020 m. gruodžio 28 d.. Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos aplinkybės nėra nenuginčijamos, be to, po pažymos surašymo paaiškėjo kitos Ligoninės veiksmams vertinti reikšmingos aplinkybės. Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytos aplinkybės nebuvo vertintos Covid-19 apribojimų kontekste. Be to, Seimo kontrolieriaus pažyma valstybinei įstaigai nėra privaloma ir turi tik rekomendacinę galią.

3.5. Ieškovas savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, kurie įtakojo galimai netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Ieškovas neįrodė, jog Ligoninėje paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kad Ligoninė nesiėmė visų pastangų suteikti ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, neįrodė priežastinio ryšio tarp teiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei atsiradusios žalos. Ieškovas neturtinę žalą grindžia tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, jų neindividualizuodamas.

3.6. Visiškai nesuprantama, kaip ieškovas paskaičiavo neturtinės žalos dydį, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 pakeitimui, yra aiškiai įvardijama kaip skaičiuojama turtinė ir neturtinė žala, kokie dokumentai ir argumentai turi būti pateikiami. PTŽSAĮ nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Tai yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žalos atlyginimo pagrindus, Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) detalizuoja įstatymo nuostatas, todėl šiais teisės aktais privaloma vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, būdamas Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, 2019 m. rugsėjo 23 d. nualpo, krito ir be kitų sužalojimų, patyrė peties traumą. Pareiškėjas buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (toliau – LSMUL KK) skubios pagalbos skyrių. Jam buvo suteikta skubi pagalba, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Atvežus į LSMUL KK, ieškovas buvo sąmoningas, orientuotas, veidas simetriškas. Atlikta galvos smegenų KT be patologijos, sulašinta Ringerio tirpalo infuzija, skirta nuskausminamieji, rekomenduoti skysčiai ir pilnavertis maistas.

5. Anot ieškovo, nuolatiniai peties skausmai išliko ir po 4 mėnesių, todėl jis 2020 m. vasario 12 d. buvo konsultuotas gydytojo traumatologo ortopedo, ieškovui rekomenduota III lygio paslaugas teikiančios įstaigos specialisto konsultacija dėl operacinio gydymo. Tokia konsultacija buvo numatyta 2020 m. rugpjūčio 14 d., tačiau tą dieną vyko teismo posėdis ir, kaip nurodė pats ieškovas, jis buvo etapuotas į teismą.

6. Ieškovui 2020 m. lapkričio 23 d. buvo suplanuota dar viena gydytojo ortopedo konsultacija, tačiau įrašų apie jos rezultatus nėra.

7. Ieškovas iš suėmimo į laisvę paleistas 2020 m. gruodžio 24 d. Taigi operacija suėmimo metu jam nebuvo atlikta.

8. Ieškovas 2021 m. liepos 12 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padalytos žalos nustatymo komisiją, prašydamas dėl nesuteiktų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje medicinos paslaugų atlyginti jam 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

9. Komisija, išnagrinėjusi ieškovo pareiškimą, 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 56-59 jo prašymo netenkino.. Komisija nustatė, kad ieškovas per skundžiamą laikotarpį nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi 13 kartų, iš jų 5 kartus dėl sveikatos būklės, susijusios su gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos poreikiu:

6.1. 2020 m. vasario 12 d. – šeimos gydytojo konsultacija dėl konvojavimo gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai į LSMUL Kauno ligoninę, dgn.: (duomenys neskelbtini).;

6.2. 2020 m. vasario 12 d. – šeimos gydytojo konsultacija, pacientas supažindintas su gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos išvada, dgn.: (duomenys neskelbtini), tikslingas operacinis gydymas LSMUL KK;

6.3. 2020 m. liepos 15 d. – šeimos gydytojo konsultacija, išrašytas siuntimas gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai į LSMUL KK. Paskirtas medikamentinis gydymas, gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija numatyta 2020 m. rugpjūčio 14 d.;

6.4. 2020 m. spalio 21 d. – šeimos gydytojo konsultacija, Pareiškėjas išsakė skundus dėl išliekančių peties skausmų, paskirtas medikamentinis gydymas, dgn.: (duomenys neskelbtini);

6.5. 2020 m. spalio 28 d. – šeimos gydytojo konsultacija, išrašytas siuntimas gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai, užsakyta II lygio gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija Ligoninėje, paskirtas medikamentinis gydymas, gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija numatyta 2020 m. lapkričio 23 d.

10. Komisija nurodė, kad II / III lygio gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija neįvyko dėl ekstremalios situacijos Lietuvoje, kurios rėžimas buvo taikomas ir Laisvės atėmimo įstaigose esantiems asmenims. Pirmasis karantinas Lietuvoje truko tris mėnesius: nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., nuo birželio 17 d. buvo taikomas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Atėjus COVID-19 antrajai bangai, 2020 m. rudenį, nuo 2020 m. lapkričio 7 d. įvestas antrasis karantinas. Abiejų karantinų laikotarpiu gydymo įstaigose buvo sustabdytas planinių gydytojų specialistų konsultacijų teikimas, atidėtas planinių operacijų atlikimas, išskyrus būtinąją pagalbą.

11. Ligoninė Komisijai nurodė, kad atnaujinus gydytojų specialistų konsultacijų teikimą, pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo numatyta gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija LSMUL KK, tačiau pareiškėjas vykti atsisakė, kadangi vyko į teismo posėdį. Ligoninė pabrėžė, kad suimtiesiems/nuteistiesiems gydytojų specialistų konsultacijų užsakymas vykdomas ta pačia tvarka, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, pacientą įrašant į konsultacijos laukiančiųjų eilę. Ligoninė akcentavo, kad gydytojo ortopedo traumatologo pateiktoje išvadoje nebuvo rekomendacijos dėl skubaus operacinio gydymo. Atsižvelgiant į tai, šeimos gydytojas gydymą organizavo planine tvarka, todėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimas užtruko.

12. Komisija, priimdama sprendimą, taip pat vertino VšĮ Antakalnio poliklinikos gautą medicininę dokumentaciją dėl ieškovui tęsto peties sužalojimo gydymo jau esant jam laisvėje. Komisija nustatė, kad:

12.1. R. D. 2021 m. sausio 28 d. kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, kurios medicininėje dokumentacijoje pažymėta, kad pareiškėją vargina dešiniojo peties, išorinės žasto pusės lėtinis skausmas apie 1,5 metų. Objektyviai apžiūrint – aktyvūs judesiai riboti dėl skausmo. Atliktas radiologinis ištyrimas: (duomenys neskelbtini). Kitų tiriamos srities kaulų bei paties sąnario pakitimų nematyti. Skirtas medikamentinis gydymas, rankos fiksacija po kaklu ir atlikti MRT. Įtariamas peties sąnarinės lūpos plyšimas, raktikaulio AC senas išnirimas. Tęstas nedarbingumas (2021 m. vasario 24 d. MRT neatliktas, nes buvo uždėta apykojė).

12.2. MRT atliktas 2021 m. kovo 10 d., aprašas (duomenys neskelbtini). 2021-03-24 išrašytas siuntimas III lygio ortopedo traumatologo konsultacijai.

12.3. 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjas konsultuotas Vilniaus UL Santaros klinikose ir informuotas, kad tikslingas operacinis gydymas ((duomenys neskelbtini)), įtrauktas į eilę planinei operacijai. Iki operacijos rekomenduota tęsti reabilitacinį gydymą.

12.4. 2021 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas kreipiasi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl stiprių skausmų dešinio peties srityje. Išrašomas siuntimas gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai.

12.5. 2022 m. sausio 25 d. pareiškėjas konsultuotas Vilniaus UL Santaros klinikose, jam rekomenduotas operacinis gydymas.

12.6. 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjas konsultuotas VšĮ Centro poliklinikoje gydytojo traumatologo ortopedo dėl operacinio gydymo ir nukreiptas III lygio gydytojo traumatologo ortopedo konsultacijai.

13. Komisija pabrėžė, kad deja, bet neturi jokių papildomų medicininių dokumentų dėl taikyto tolimesnio gydymo (ar Pareiškėjas buvo operuotas) ir rezultatų. Atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir remdamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau — Įstatymas) redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d., 24 straipsnio 6 dalimi, Komisija nusprendė, kad žala paciento R. D. sveikatai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo padaryta.

14. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.

15. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. <...>. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. <...>“. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl pacientui padarytos žalos būtina nustatyti, ar teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pakenkta jo sveikatai.

16. Pažymėtina, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais (PTŽSAĮ 12 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė. Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovė, siekdama paneigti ieškovės pateiktas civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančias aplinkybes, turi teikti jos argumentus pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodomas ginčijamų sveikatos paslaugų nesuteikimo laikotarpis didžiąją dalimi patenka į karantino laikotarpį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (neteko galios 2020 06 10 nutarimu Nr. 579 nuo 2020 06 17) visoje šalies teritorijoje paskelbė karantiną ir nustatė jo teisinį režimą, kuris galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. Pagal nutarimo 3.4 punktą (naujos redakcijos (TAR, 2020, Nr. 2020-11175) 4.2.8 punktą) nurodytu laikotarpiu buvo atidėtos planinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos (įskaitant dienos chirurgijos paslaugas ir paslaugas, teikiamas dienos stacionare), stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, planinės ambulatorinės konsultacijos, diagnostinės, profilaktinės ir gydomosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos ir stacionarinės bei ambulatorinės odontologijos paslaugos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 (įsigaliojo nuo 2020 m. lapkričio 7 d.) paskelbė šalyje naują karantiną, nustatydama karantino režimą, kuriuo apribojo sveikatos priežiūros įstaigų, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos, veiklos organizavimo tvarką atitinkamose srityje ir atitrinkamu būdu (pvz., kontaktiniu būdu galėjo būti teikiamos šios paslaugos: odontologijos paslaugos; nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos; vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos; vykdant ligų prevencijos programas; įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas atitinkamas kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos. Planinės stacionarinės ir (ar) planinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos galėjo būti teikiamos pagal patvirtintą sveikatos priežiūros įstaigos vadovo planą). Taigi, aptarta faktinė pandeminė situacija šalyje ir jos teisinis režimas buvo artimi nenugalimos jėgos aplinkybėms (CK 6.212 straipsnis), į kurias būtina atsižvelgti vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą.

19. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl pacientui padarytos žalos būtina nustatyti, ar teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pakenkta jo sveikatai. Nagrinėjamu atveju nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose ieškovas konkrečiai nenurodė, dėl kokių konkrečiai nesuteiktų ar netinkamai suteiktų medicininių paslaugų buvo pakenkta jo sveikatai ir kokie požymiai bei įrodymai šią aplinkybę patvirtina. Ieškovas nekvestionuoja Komisijos nustatytų aplinkybių apie jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijomis ir jų poreikiu (sprendimo 9.1–9.5 punktai) ir nenurodo, kad šios paslaugos buvo netinkamos, nekvalifikuotos ir dėl to galėjo būti pakenkta jo sveikatai. Priešingai, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovė ir patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, ieškovą paleidus į laisvę, jo gydymo būdai (išskyrus plačiau taikytus tyrimo metodus) ir gydymo rezultatas (operacija nebuvo atlikta) iš esmės nesikeitė (sprendimo 12.1–12.6 punktai). Tačiau kitoms gydymo įstaigoms ieškovas pretenzijų neturi.

20. Ieškovas daug dėmesio savo ieškinyje skiria Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. gruodžio 28 d. pažymai Nr. 4D-20201-1241 ir joje pateiktai išvadai, kad „tokia situacija, kai dar 2020-02-12 Pareiškėjui buvo rekomenduotas operacinis gydymas bei pasibaigus karantino rėžimui ir pagaliau 2020-08-14 užregistravus pareiškėją neadekvačiai ilgai lauktai (nuo sužalojimo praėjo daugiau kaip metai, nuo rekomendacijos atlikti operacinį gydymą - daugiau nei 6 mėnesiai) ortopedo konsultacijai, tačiau numatytoji konsultacija neįvyksta dėl Pareiškėjo etapavimo į teismą, laikytina neadekvačia bei nežmoniška“. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad didžioji dalis Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodomo termino pateko į karantino laikotarpį, kurio metu ieškovei reikalingos medicininės paslaugos iš viso negalėjo būti teikiamos (sprendimo 18 punktas) ir dėl to kaltinti atsakovę bei sutikti su ieškovo argumentais dėl pirmosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (neveikimo) – nėra teisinio pagrindo. Antra, būtina pažymėti, kad dėl to, jog ieškovas 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo etapuotas į teismą, atsakovė negali būti atsakinga, nes šių veiksmų laisvės atėmimo vietoje ji teisiškai nekontroliuoja ir negali daryti jiems įtakos. Kita vertu, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, dėl šių veiksmų atsakovės jis nekaltina ir nurodo priešingai, kad atsakinga yra laisvės atėmimo vietos administracija (2022.09.22 teismo posėdžio garso įrašo 24 min.). Trečia, Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-20201-1241 yra vienas iš bylos rašytinių įrodymų, todėl iš anksto nustatytos galios neturi ir turi būti vertinama visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnis).

21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad laisvės atėmimo vietos ligoninė sveikatos priežiūros paslaugas jam suteikė netinkamai ar iš viso jų nesuteikė. Todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovas neįrodė pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų Ligoninės veiksmų.

22. Ieškovo deklaratyviai nurodomi sveikatos priežiūros paslaugas teikusių asmenų darbo trūkumai, kai tokie argumentai nepagrindžiami leistinais įrodymais apie neigiamus padarinius jo sveikatai, neva lėmusiais neturtinės žalos atsiradimą, negali būti vertinami kaip susiję priežastiniu ryšiu su patirta žala, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys.

23. Sutiktina su atsakove, kad neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai nurodyti Aprašo 16 punkte. Nors šie kriterijai taikytini Komisijai apskaičiuojant pacientams priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau, teismo vertinimu, jie aktualūs ir tuomet, kai Komisija paciento skundo netenkina (kaip šiuo atveju) ir gali būti orientaciniais asmeniui kreipusis į teismą dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nusistatydamas sau padarytos neturtinės žalos dydį, šias kriterijais nesivadovavo ir žalos dydžio tinkamai nepagrindė.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.

25. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) klausimas nespręstinas, nes tokios išlaidos byloje nebuvo patirtos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas