Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1973-08-21, Prienų rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, našlė, nedirbanti, gyvenanti( duomenys neskelbtini), teista 1999-11-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 104 straipsnį 9 metams laisvės atėmimo, 2000-05-23 pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 1/5 galutinė bausmė 7 metai 6 mėn., 2003-06-03 paleista iš laisvės atėmimo vietų ligoninės lygtinai 3 metams 8 mėn. 27d., bausmės neatlikusi,

- kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje 6 punkte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. V. 2006 m. birželio 4 d. apie 14.00 valandą, savo namuose, esančiuose ( duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sutuoktiniu V. V. metu, buitinės paskirties peiliu, tyčia smogdama V. V. ne mažiau kaip 65 smūgius į įvairias kūno vietas, padarė daugybines durtines-pjautines žaizdas veide, krūtinėje, nugaros kairėje, kairiame šone, kairėje kojoje, kairės rankos penktame piršte, be to tyčia smogdama V. V. peiliu ne mažiau kaip 3 smūgius į kairį šoną padarė tris durtines-pjautines žaizdas kairiame šone virš klubikaulio sparno su priesieninės pilvaplėvės pažeidimu, bei smogdama peiliu V. V. ne mažiau kaip 7 smūgius į krūtinę padarė jam septynias durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairės pusės nugarinėje dalyje su krūtinplėvės ir plaučio pažeidimu. Tęsdama savo veiksmus ir tyčia smogdama peiliu V. V. į krūtinę padarė jam durtinį-pjautinį krūtinės kairės pusės sužalojimą su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu, nuo ko V. V. mirė. Tokiu būdu mažiau nei valandą laiko tyčia smogė V. V. ne mažiau kaip 73 smūgius peiliu į krūtinę, nugarą šonus, veidą ir kojas, tokiais savo veiksmais sukeldama V. V. dideles fizines kančias, tyčia itin žiauriai jį nužudė ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje 6 punkte.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. V. kalta dėl sutuoktinio nužudymo prisipažino visiškai ir parodė, kad niekas kitas jo nužudyti negalėjo. Paties įvykio eigos ir konflikto aplinkybių neprisimena. Konkrečiai į kur dūrė ir kiek kartų taip pat pasakyti negali. Prisimena tik, kad 2006 m. birželio 5 d. ryte atsikėlusi norėjo pažadinti vyrą. Pabučiavusi jį į skruostą pajuto, kad jis šaltas. Nuėjusi pas kaimyną R. G. pasisakė, kad sės į kalėjimą, kadangi V. negyvas. Nužudyti sutuoktinį nenorėjo, dėl to ką padarė, labai gailisi.

Nukentėjęs V. J. V. parodė, kad nužudytasis V. V. yra jo sesers sūnus. Jis gyveno viename name kartu su V. ir jo žmona D. V.. 2006 m. birželio 4 d. jis dirbo darže. Matė, jog D. V. su V. nuo ryto gėrė degtinę ir pykosi. Būdamas lauke girdėjo kambaryje triukšmą. Apie pietus buvo grįžęs į kambarį ir matė kraujuojančias V. V. kojas. Į namą grįžo vakare ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Po kiek laiko į jo kambarį atėjo V. ir atsigulė į kitą lovą. Jam pasiteiravus, kodėl ji nemiega su V., ši atsakė kad jis „kriokia“. Atsikėlė ryte 6 valandą ir išėjo į darbą. Darbe būdamas sužinojo, kad namuose atsitiko nelaimė. Sugrįžęs į namus rado policijos pareigūnus. Matė, jog V. V. buvo negyvas. Ieškinio nereiškia.

Nukentėjęs savo parodymus detalizavo 2006-07-07 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu ( 1 t., b.l. 20-22).

Liudytojas R. G. patvirtino, kad 2006 m. birželio 5 d. ryte pas jį į namus atėjo kaimynė D. V. skundėsi, kad blogai jaučiasi dėl pagirių, paprašė išgerti. Pas jį buvo V. D. su kuriuo D. ir išgėrė degtinės. V. padavusi savo namų raktus paprašė iš jos namų paimti ir atnešti žuvį užkandai, bei pasikviesti V. V.. Jis nuėjo. Įėjęs į kambarį pamatė, kad V. guli skersai lovos negyvas. Apie tai pasakė kaimynei A. M. ir paprašė, kad iškviestų policiją. Sugrįžęs į namus pasakė D. V. ir V. D., kad negyvas V.. D. puolė į isteriją. Visi atėjo į V. namus.

Liudytojas parodymus detalizavo 2007-01-15 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu ( 1 t., b.l. 34-36).

Liudytojas V. D. patvirtino, kad 2006 m. birželio 5 d. jis buvo pas R. G.. Apie 11 valandą atėjo D. V. ir su ja išgėrė degtinės. D. V. paprašė, kad R. G. iš jos namų atsineštų žuvies. R. nuėjo į V. namus. Sugrįžęs jis pasakė, kad negyvas V.. Visi trys nuėjo į V. namus ir pamatė lovoje gulintį V. V.. Jis buvo negyvas ir jau sustingęs. Atvyko policija ir viską apžiūrėjo.

Liudytoja A. M. patvirtino, kad yra V. kaimynė. 2006 m. birželio 5 d. pas ją atėjo R. G. ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus, kadangi gretimame name gyvenęs V. V. negyvas. Ji paskambino į policiją. Buvo nuėjusi į įvykio vietą ir matė, kambaryje ant lovos gulintį, antklode užklotą V. V.. Iš po antklodės matė subadytas kojas. 2006 m. birželio 4 d. po pietų, matė į lauką išbėgusią D. V.. V. buvo atidaręs lauko duris. A. V. kojų matė kraują. V. dažnai namuose kartu girtaudavo ir pykdavosi.

Liudytoja parodymus detalizavo 2007-01-15 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu ( 1 t., b.l. 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kaltinamosios kaltė įrodyta byloje esančiais dokumentais.

Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse ( 1t. b.l. 3-14 ) užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta( duomenys neskelbtini), kur V. J. V. priklausančiame gyvenamojo namo kambaryje rastas ant lovos V. V. lavonas su smurto žymėmis.

Specialisto išvadoje 2006-06-06 Nr. M 782/06 (02), konstatuota, kad V. V. mirties priežastis durtinis-pjautinis krūtinės kairės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu. Tai komplikavosi širdies tamponada krauju. V. V. mirė 1-2 paros iki jo lavono autopsijos.

1) mirties priežastimi tapęs durtinis-pjautinis krūtinės kairės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu. Sužalojimas padarytas kelių-keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties smogiant į krūtinės kairę pusę penktojo tarpšonkaulio srityje palei krūtinkaulį plokščiu vienašmeniu geležimi metalizuojančių įrankiu. Geležtė į krūtinę paniro ašmenims esant nukreiptoms į viršų kūno ašies atžvilgiu. Širdies sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju, dėl širdies tamponados širdiplėvėje susikaupusiu krauju, tapo tiesiogine mirties priežastimi;

2) septynios durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairės pusės nugarinėje dalyje su krūtinplėvės ir plaučio pažeidimu. Jos padarytos analogiškų savybių daiktu prieš mirtį smogiant iš kairės į dešinę link priekio ir nežymiai iš viršaus žemyn, ašmenims panirimo į audinius metu esant nukreiptoms į viršų ašies atžvilgiu. Šie sužalojimai dėl krūtinplėvės ir plaučio pažeidimų atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, tačiau mirčiai tiesioginės įtakos neturėjo;

3) trys durtinės-pjautinės žaizdos kairiame šone virš klubikaulio sparno su priesieninės pilvaplėvės pažeidimu. Jos padarytos analogiškų savybių daiktu prieš mirtį smogiant iš kairės į dešinę link priekio ir nežymiai iš viršaus žemyn ašmenimis panirimo į audinius metu esant nukreiptoms į viršų kūno ašies atžvilgiu. Šie sužalojimai dėl pilvaplėvės pažeidimo atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, tačiau mirčiai tiesioginės įtakos neturėjo;

4) daugybinės durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos ( viso nemažiau šešiasdešimt penkių) veide, krūtinėje, nugaros kairėje, kairiame šone, kairėje kojoje ir kairės rankos penktame piršte. Šios žaizdos padarytos analogiškų savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu prieš mirtį. Jos izoliuotai vertinamos atitiktų nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo.

V. V. prieš pat mirtį buvo neblaivus jo lavono kraujyje rasta 3,67 ‰ , o šlapime 4,10 ‰ etilo alkoholio. Tokia koncentracija atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Pomirtinių sužalojimų V. V. kūne nekonstatuota. Visi konstatuoti durtiniai – pjautiniai ir pjautiniai sužalojimai nėra būdingi tyčiniam savęs sužalojimui. Pjautinė skersinės krypties žaizda kairės rankos penkto piršto delniniame paviršiuje galėjo susidaryti ranka sugriebiant už ašmenų. Įvairiose kūno vietose konstatuotos įvairaus senumo poodinės kraujosruvos galėjo susidaryti griuvimų pasėkoje.

Po mirtį lėmusio krūtinės kairės pusės sužalojimo padarymo iki mirties galėjo praeiti nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Apie sąmonės būklę ir tuo pačiu gebėjimą atlikti savarankiškus veiksmus, vien dėl sužalojimų pasisakyti negalima, nes sužalojimų padarymo metu V. V. buvo sunkaus laipsnio girtumo būsenoje. Vertinant sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį tikėtina, kad veido, krūtinės dešinės ir kairės pusės bei kairės rankos piršto sužalojimus V. V. galėjo patirti būdamas vertikalioje padėtyje veidas į veidą su žalojusiu asmeniu, o vėliau likusius daugybinius sužalojimus kairėje nugaros ir juosmens pusėje, kairiame sėdmenyje ir kairės kojos šlaunies ir blauzdos paviršiuose patyrė gulėdamas ant dešiniojo šono.

Visi konstatuoti durtiniai-pjautiniai ir pjautiniai sužalojimai padaryti ne mažiau septyniasdešimt trijų trauminių poveikių aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Tikėtina kad jos visos padarytos vienu ir tuo pačiu plokščiu vienašmeniu geležimi metalizuojančiu įrankiu.

Skaitmeninės sužalojimų padarymo jėgos išraiškos nustatyti negalima, tačiau tam kad panirtų į minkštuosius audinius didelės jėgos nereikia ( 1 t. b.l. 40-48 ).

Paminėtą specialisto išvadą patvirtino teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas Juozas Vėlavičius.

Specialisto išvadoje 2006-06-09 Nr. S-S 68/06 (02 ), konstatuota, kad V. V. kraujas yra A ( II ) grupės. D. V. kraujas yra O ( I ) grupės. Ant virtuvinio peilio su medine rankena, paimtu iš virtuvėje esančios spintelės, bei ant peilio iš šviesaus metalo su sulenkta geležte, paimtu iš kambario, kuriame buvo lavonas, ir ant D. V. batų, rastas žmogaus kraujas, kur rastas tik antigenas A, kas rodo, kad šis kraujas priklauso asmeniui, turinčiam A ( II ) kraujo grupę ir gali priklausyti V. V. ( 1 t. b.l. 50-53 ).

2006-06-06 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš įvykio vietos paimti pagalvės užvalkalas, antklodė, D. V. šortai, striukė, megztinis ant kurių rastos rusvos spalvos dėmės panašios į kraują ( 1 t., b.l. 101-103).

Specialisto išvadoje Nr. S-S 71/06 ( 02 ), 2006-06-27 konstatuota, kad ant D. V. šortų, megztinio rastas žmogaus kraujas yra A ( II ) grupės ir gali priklausyti V. V..

Ant striukės rastas antigenas A, būdingas A ( II ) kraujo grupei. Šis kraujas gali priklausyti V. V..

Ant antklodės, pagalvės užvalkalo rastas žmogaus kraujas, yra A ( II ) grupės ir gali priklausyti V. V..

Rudos spalvos nuoskutose, paimtose nuo kambario grindų, rastas žmogaus kraujas, kuris yra O ( I ) grupės ir gali priklausyti D. V.. ( 1 t., b.l. 55-59).

2006-06-20 specialisto išvadoje Nr. MK152/06( 01 ) konstatuota, kad ant tyrimui pateiktų V. V. marškinėlių ir trumpikių pažeidimai padaryti duriamuoju –pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, tai yra peiliu.

Marškinėlių pažeidimai padaryti 24 smūgiais, trumpikių pažeidimai padaryti 13 smūgių. ( 1 t. b.l. 64-93 ).

Daiktų apžiūros protokole 2006-06-20 konstatuota, kad apžiūrėti 3 peiliai ir 1 geležtė, paimti iš įvykio vietos ( 1 t. b. l. 94-97).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2007-01-08 protokole užfiksuota, kad D. V. atpažino ir parodė peilį paimtą iš įvykio vietos, kuriuo ji naudojosi įvykio dieną ( 2 t., b.l. 23-24 ).

Įvykio aplinkybes kaltinamoji detalizavo ikiteisminio tyrimo parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama gyvenamąjį namą, virtuvėje fotelį, kuriame ji sėdėjo bei kambarį, kuriame ji badė peiliu V. V. gulintį ant lovos. Tai yra užfiksuota įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje 2006-06-06 protokole ( 2 t., b. l. 19-24 ).

2006-06-07 specialisto išvadoje Nr. G-1876/06 ( 02 ), D. V. konstatuota poodinė kraujosruva nugaros kairėje, odos nubrozdinimai kelio srityse bei durtinė-pjautinė žaizda kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku riboto paviršiaus daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimai kelių srityse susidarė šiomis sritimis

kontaktuojant kietais bukais daiktais ar paviršiais, galimai suklupus.

Durtinė-pjautinė žaizda kairėje blauzdoje padaryta duriančiu-pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasėkoje. Visi konstatuoti sužalojimai padaryti 2-4 paros iki apžiūros. Sužalojimai kartu ir atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Skaitmeninės sužalojimo jėgos išraiškos nustatyti negalima. Sužalojimai nėra masyvūs ir jų padarymui didelės jėgos nereikėjo. Neatmestina tikimybė, kad susižaloti galėjo ir pati ( 2 t. b.l. 66).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 259, 2006-07-18 konstatuota, kad įtariamoji alkoholiu piktnaudžiauja eilę metų, geria užgėrimais, reikalingos pagirios, būdingos amnezinės pasigėrimo formos. Detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui rekomenduotas stacionarinis ištyrimas Utenos ekspertiniame skyriuje ( 2 t., b. l. 75-76).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88, 2006-10- 25-26 d. D. V. diagnozuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Tame pačiame akte konstatuota, kad D. V. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Šiuo metu D. V. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jai nustatyta emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei priklausomybės alkoholiui sindromas, kas netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

D. V. gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme.

D. V. priverstinis gydymas nereikalingas (2 t., b.l. 85-87).

Įrodymų vertinimas

Esant tokiems išanalizuotiems įrodymams, neginčytinai nustatyta, jog teisiamoji tyčia nužudė V. V.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose “ I dalies 4 punkte pasakyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių ( mirties ) yra priežastinis ryšys.

V. V. mirties priežastis buvo kaltinamosios atlikti tyčiniai veiksmai. Konstatuotų sužalojimų pats nukentėjusysis pasidaryti negalėjo ( specialisto išvada 1 t., b. l. 40-48). Kaltinamoji tarpusavio konflikto su sutuoktiniu V. V. metu sudavė daugybinius smūgius peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tuo padarydama jam daugybinius įvairaus sunkumo kūno sužalojimus bei durtinį-pjautinį kairės pusės kūno sužalojimą su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu, nuo ko V. V. mirė ( specialisto išvada Nr. M 782/06 (02) 1 t., b.l. 40-49).

Kaltinamoji D. V. panaudodama pavojingą įrankį – peilį, suduodama juo daugybinius smūgius į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas ( krūtinę, nugarą, veidą, šonus) veikė sąmoningai, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir suprato, kad tokie jos veiksmai gali sukelti V. V. mirtį. Tokiu būdu darytina išvada, kad D. V. veikė tiesiogine tyčia. Tais atvejais, kada kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimas Nr. 46 “ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose I dalies 5 punktas” ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46“ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p., nurodyta, kad nužudymas padarytas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu ( pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukšto ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Sąvoka „ daug kūno sužalojimų „ neapibrėžia konkretaus sužalojimų skaičiaus, kuriam esant būtų galima pripažinti, kad gyvybė žmogui atimta itin žiauriai. Ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio. Tokiu būdu teismas atsižvelgia ne tik į padarytų sužalojimų skaičių, tačiau ir į trauminių poveikių skaičių, jų pobūdį, lokalizaciją, panaudotus įrankius ir kitas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad V. V. padaryta ne mažiau kaip 73 durtiniai-pjautiniai ir pjautiniai įvairaus sunkumo sužalojimai peiliu, ir iš kurių mirties priežastimi tapo durtinis –pjautinis krūtinės kairės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio priekinės sienos kiauriniu pažeidimu. Šie sužalojimai V. V. padaryti esant gyvam. Tą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino specialistas med. ekspertas J. Vėlavičius. Iš suduotų daugybinių smūgių skaičiaus yra akivaizdu, kad kaltinamoji suprato pavojingą itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Kitaip tariant, kaltinamoji suvokė savo veiksmų esmę, tai yra kad jos veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu yra itin skausmingi ir sukelia dideles fizines ir dvasines kančias. Tokį baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį patvirtina byloje surinkti objektyvūs įrodymai tai yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, teismo medicinos ekspertizių išvados bei kiti byloje esantys dokumentai. Esant tokioms aplinkybėms D. V. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika turi būti kvalifikuojama įvertinant ne tik subjektyvųjį kriterijų, bet ir objektyvius byloje surinktus įrodymus.

Visos aukščiau išdėstytos byloje nustatytos V. V. nužudymo aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad D. V. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tinkamai kvalifikuojama pagal LR BK 129 straipsnio 2 d. 6 p. , kaip nužudymas padarytas itin žiauriai.

D. V. visiškai prisipažino savo kaltę padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Tai pripažįstama lengvinančia aplinkybe. ( Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Nors ir pati kaltinamoji nepatvirtina, kad įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė yra įrodyta nukentėjusiojo J. V., liudytojų R. G., V. D. parodymais. Be to tai patvirtinama ekspertizės akte ( 2 t., b.l. 75-76), kuriame konstatuota, kad kaltinamoji alkoholiu piktnaudžiauja eilę metų, geria užgėrimais, reikalingos pagirios, būdingos amnezinės pasigėrimo formos.

Tokiu būdu, D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdama bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

D. V. padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės sunkios ir neatstatomos. Prienų seniūnijos seniūno charakteristikoje charakterizuojama neigiamai, veda asocialų gyvenimo būdą, girtauja, triukšmauja ( 2 t., b.l. 46), praeityje teista už analogišką nusikaltimą, tai yra už nužudymą ( 2t. b.l. 58), bausta administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ( 2t. b.l. 69), įrašyta į psichikos sveikatos centro narkologo įskaitą ( 2 t. b.l. 68), nedirbanti, nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų metu ( 2 t., b.l. 59 ), praeityje teista už nusikaltimą žmogaus gyvybei, vėl nužudė žmogų tuo įrodydama, jog nelinkusi keisti savo gyvenimo būdo, todėl manoma, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į paties žuvusiojo asmenybę, kaltinamosios ir jo tarpusavio santykius, elgesį prieš nusikaltimo padarymą. Nustatyta, jog pats V. V. irgi smurtaudavo prieš kaltinamąją, prieš pat pastarąjį įvykį įdūrė peiliu D. V. į koją ( 2 t., b.l. 66).

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajai skirtina lygi vidurkiui straipsnio sankcijoje už numatytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmė ( Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 p.).

D. V. įvykdė nusikaltimą lygtinio paleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu. Tokiu būdu prie paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalinai prijungtina Kauno apygardos teismo 1999-11-11 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 m. 8 mėnesių ir 27 dienų bausmės dalis. ( Lietuvos Respublikos BK 64 str.).

Daiktiniai įrodymai: V. V. drabužiai: marškinėliai, trumpikės; D. V. drabužiai: megztinis, šortai, striukė, batų pora; antklodė, pagalvės užvalkalas, trys peiliai, peilio geležtė ( saugomi Prienų rajono apylinkės prokuratūroje), naikintini kaip menkaverčiai.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-305, 308, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteisti 12 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 d., 3d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, su 1999-11-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinę bausmę paskirti 14 metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią -suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. birželio 05 d. iki 2007 m. kovo 30 d. įskaitytinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2007 m. kovo 30 d.

Daiktinius įrodymus: V. V. drabužius: marškinėlius, trumpikes; D. V. drabužius: megztinį, šortus, striukę, batų porą; antklodę, pagalvės užvalkalą, tris peilius, peilio geležtę ( saugomus Prienų rajono apylinkės prokuratūroje), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.