- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-699-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22986-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Biržų ligoninės
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos Biržų ligoninės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Biržų ligoninės ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, trečiasis asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5188 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas.
3. Teismas nurodė, kad iš šalių pateiktų parengiamųjų dokumentų matyti, kad priimtas nagrinėti šalių ginčas kilo dėl žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo (dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo išmokant draudimo išmoką). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad toks ginčas teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismams (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 8 punktas). Remiantis šiais motyvais, priimtas ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11, 13 punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti.
5. Nurodė, kad ginčas šioje byloje susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų. Byloje jokia procesine padėtimi nedalyvauja pacientai. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės (Draudiko) priteisti draudimo išmoką pagal draudimo liudijimą Nr. PCAD 059275, taigi tarp šalių susiklostė draudimo, o ne žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Šalys nesutaria, ar Draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką pagal draudimo liudijimą Nr. PCAD 059275; ar Draudikas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal nurodytą draudimo liudijimą. Klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos paz?eidz?iant nustatytas pacientų teises yra jau išspręstas dvejose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai yra įsigalioję ir įvykdyti. Aplinkybė, kad sprendžiant dėl draudimo išmokos priteisimo bus nagrinėjamos įsigaliojusiais teismų sprendimais konstatuos aplinkybės dėl pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo niekaip nekeičia aplinkybės, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš draudimo sutarties. Taigi vyraujantis ginčo pobūdis (dalykas) nagrinėjamoje byloje kyla iš draudimo teisinių santykių, o ne su pacientams padaryta žala susijusių klausimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismams pagal CPK 27 straipsnio 8 punktą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas garantuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
10. Pažymėtina, kad tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Rūšinis (dalykinis) bylos teismingumas padeda nustatyti tinkamą teismų sistemos grandį, t. y. kurios grandies teismas nagrinės bylą kaip pirmoji instancija.
11. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Išimtis iš bendrosios taisyklės numato CPK 27-28 straipsniai, pateikiantys bylų, teismingų apygardų teismams ir išimtinai Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismams, sąrašą.
12. Pastarosios išimtys yra siejamos su tam tikrais kriterijais (ginčo dalyku, ginčo subjektų teisinės padėties ypatumais ir ginčo suma), kurie padeda nustatyti ir pagrindžia civilinių bylų teismingumą ne apylinkės teismams, bet apygardos teismams.
13. CPK 27 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad civilinės bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant pacientų teises, atlyginimo teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. T. y. šį teismingumą lemia ginčo dalykas, taip pat aplinkybė, jog ginčo šalimi yra pacientai, reikalaujantys turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
14. Taigi sprendžiant klausimą, kokiam bendrosios kompetencijos – apylinkės ar apygardos teismui teisminga byla pagal ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“ ieškinį, pagrindiniu kriterijumi yra ginčo pobūdis (dalykas) ir ginčo subjektų teisinės padėties ypatumai.
15. Šioje byloje ginčas yra tarp dviejų juridinių asmenų. Byloje jokia procesine padėtimi nedalyvauja pacientai, o sveikatos priežiūros paslaugas teikęs gydytojas dalyvauja tik trečiojo asmens procesine padėtimi.
16. Ieškovė (Ligoninė) ieškiniu prašo iš atsakovės (Draudiko) priteisti draudimo išmoką pagal draudimo liudijimą Nr. PCAD 059275. Šalys byloje nesutaria, ar Draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką pagal draudimo liudijimą Nr. PCAD 059275; ar Draudikas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal nurodytą draudimo liudijimą.
17. Apibendrinant pasakytina, kad vyraujantis ginčo pobūdis (dalykas) nagrinėjamoje byloje kyla iš draudimo teisinių santykių, o ne su pacientams padaryta žala susijusių teisinių klausimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ginčas teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismams pagal CPK 27 straipsnio 8 punktą. Taigi byla pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjama iš esmės.
18. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui iš esmės.