- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- eI3-205-621/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01748-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM
- Kategorijos
- 29.1.4Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino prašydamas panaikinti 2021 m. sausio 26 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio minsiterijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Telšių paramos administravimo skyriaus sprendimo (toliau – ir atsakovas, NMA), įforminto 2021 m. sausio 26 d. raštu „Dėl mokamos paramos sumos pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, dalį dėl 27,27 proc. arba 22 352,89 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų, 89 ct) sankcijos taikymo, bei 2021 m. liepos 19 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 21R3-87(AG3-28/23-2021), ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl taikytinos sankcijos dydžio, t. y. sankcijos pareiškėjui iš viso netaikyti ir/arba pritaikytą 27,27 proc. arba 22 352,89 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų, 89 ct) dydžio sankciją sumažinti.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. tarp pareišlėjo, ūkininko A. P., ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio minsiterijos buvo sudaryta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartis Nr. 17VM-KK-18-2-05923-PR001, kuria pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeidžiant šios sutarties sąlygų. Minėtos sutarties 3.1.13 punktu pareiškėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo datos dalyvauti įgyvendinant 2014-2020 Lietuvos kaimo plėtros priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ – „Tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje“. 2020 metais deklaruodamas pasėlius pareiškėjas nurodė, kad 15,54 ha plote (kas sudaro daugiau kaip 10 procentų viso deklaruoto ploto) augins pasėlį, t. y. po žieminių kviečių pasės tarpinius pasėlius. Pareiškėjas taip ir padarė, tačiau tik pateikus mokėjimo prašymą ir gavus atsakovo paklausimą, išsiaiškino, jog pasėlių deklaracijoje, dalyvaujant programoje tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje, reikėjo pažymėti kitame pasėlių deklaracijos grafoje negu pareiškėjas pažymėjo. Kadangi pasėlių deklaravimas vyko ekstremaliu laikotarpiu, per karantiną ir nuotoliniu būdu, buvo padaryta „akies“ klaida ir pažymėta ne ta grafa. Taigi buvo padaryta aukščiau paminėta klaida už kurią atsakovas pritaikė nepagrįstą ir ženkliai per didelę sankciją. Negana to, nei atsakovas NMA, nei Komisija skundžiamame sprendime nepagrindė, kodėl pareiškėjui pritaikė pačią griežčiausią sankciją. Juo labiau pati griežčiausia sankcija pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta, nors įsipareigojimų laikotarpiu, t. y. per vienerius metus po sutarties pasirašymo, Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl Covid – 19 pandemijos, taip pat egzistavo ir kitos force majeure aplinkybės, kurių nepagrįstai tokiomis nelaikė nei NMA, nei Komisija. Pažymėjo, jog nustatytas pažeidimas, t. y. iš esmės netinkamos grafos užpildymas kompiuteriu, deklaruojant pasėlius nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių yra visiškai mažareikšmis palyginus su įgyvendinta projekto dalimi. Tokiu būdu nei atsakovas, nei Komisija visiškai nevertino sankcijos taikymo proporcingumo, nemotyvavo griežčiausios sankcijos taikymo, nors padaryti pažeidimai pildant dokumentus nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Todėl argumentai, jog pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktinį tarpinių pasėlių auginimą, kaip kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs Paramos sutarties 3.1.13 papunkčiu, yra ginčo atveju visiškai teisiškai nereikšmingi, kadangi šiuo metu neįmanoma pateikti įrodymų apie faktinį tarpinių pasėlių auginimą, kas atsakovui yra puikiai suvokiama. Nesutinka ir su skundžiamo sprendimo argumentais, jog peržiūrėjus nuotolinius vaizdus „Sentinel“ palydovinių nuotraukų informaciją, kuri patvirtina, jog pareiškėjo laukai 2020 m. spalio, 2020 m. gruodžio mėnesį buvo suarti, todėl Komisija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės išvada, jog šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodė skunde, nepasėjo tarpinio pasėlio, nes pagal AGRO taisyklių reikalavimus tarpiniai pasėliai turi būti pasėti iki rugsėjo 15 d. ir išlaikyti iki kovo 1 d. Priešingai skundžiamo sprendimo argumentams, pareiškėjas tarpinį pasėlį pasėjo, priešingų įrodymų byloje nėra, o „Sentinel“ palydovinių nuotraukų informacija negali nei patvirtinti nei paneigti tarpinio pasėlio auginimo, kadangi žemės sklypas yra daugiau negu 120 ha ploto, todėl matyti per nuotolį visos žemės plotą bei jos struktūrą nėra įmanoma. Taip pat neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, nors projektas iš dalies įvykdytas. Atsakovo taikyta pati griežčiausia poveikio priemonė turėjo būti tinkamai pagrįsta jos proporcingumo taikymo aspektu. Ginčijamas NMA sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Visiškai nepagrįsti skundžiamo sprendimo argumentai, jog neegzistavo force majeure aplinkybės, kurios sutrukdė pareiškėjui tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Sankcijų metodikos 9 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kuomet pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba dėl išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Minėtoje Sankcijų metodikoje numatyta, jog išimtinės aplinkybės sankcijų netaikymui yra ekstremalios situacijos paskelbimas (10.11), paskelbtas karantinas (10.12), kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (10.13). Kaip jau minėta, 2019 m. gegužės 9 d. paramos sutartimi Nr. 17VM-KK-18-2-05923-PR001, pareiškėjas įsipareigoj ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo datos dalyvauti įgyvendinant 2014-2020 Lietuvos kaimo plėtros priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ – „Tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje“. Taigi vienerių metų laikotarpis įsipareigojimams pagal paramos sutartį įvykdyti baigėsi 2020 m. gegužės 9 d. Tačiau atkreipė dėmeį, jog įvykdyti paramos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų per vienerius metus laiko pareiškėjas neturėjo galimybės iš dalies ir dėl to, jog 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, kas ženkliai sutrumpino terminą įsipareigojimams vykdyti. Į šias aplinkybes nei atsakovas nei Komisija nekreipė dėmesio, nors aplinkybės yra teisiškai svarbios, kadangi paramos sutarties tinkamam įvykdymui sutrukdė ir ekstremalios situacijos paskelbimas, kaip tai numato Sankcijų metodika, dėl ko sankcija buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Mano, jog šiuo atveju egzistuoja ir kitos aplinkybės, numatytos sankcijų metodikos 10.13 p. (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui, į ką nei atsakovas nei Komisija taip pat dėmesio nekreipė priimdami sprendimus.
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio minsiterijos su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pateikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, be kitų įsipareigojimų, prisiėmė įsipareigojimą dalyvauti AGRO bent vienos veiklos įgyvendinime ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo (paramos sutarties 3.1.13 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas nevykdė paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, NMA patikrinusi pirmąją po paramos sutarties pasirašymo 2020 m. paraišką, nustatė, kad pareiškėjas nedalyvauja nė vienoje AGRO veikloje. Per vienerių metų laikotarpį pareiškėjas neprisiėmė įsipareigojimų pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Paminėjo ir tai, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 26 d. buvo pateikęs Paramos už žemės ūkio naudmenas paraišką (Nr. 19-1005604712-1) (toliau ir – 2019 m. Paraiška), todėl taip pat dar 2019 m. galėjo prisiimti įsipareigojimus pagal AGRO taisykles, pateikdamas prašymą dėl 2019 m. paraiškos duomenų keitimo. Skunde pareiškėjas nuodo, jog nustatytas pažeidimas – pareiškėjo teigimu „t. y. iš esmės netinkamos grafos užpildymas kompiuteriu“. Pareiškėjo vertinimu laikomas mažareikšmiu. Paaiškino, jog šiuo atveju pareiškėjo pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu pažeidimu. Pareiškėjas nepateikė NMA jokių įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjas apskritai vykdė ar ketino vykdyti įsipareigojimus pagal AGRO priemonę ir tik suklydo pildydamas 2020 m. paraišką. Taigi, šiuo atveju nustatytas pažeidimas – įsipareigojimo dalyvauti AGRO bent vienos veiklos įgyvendinime ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo nesilaikymas. Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikdamas 2020 m. paraišką ir joje pasirašydamas, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis (2020 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas), taigi patvirtino, kad yra susipažinęs su paraiškų teikimo tvarka, reikalavimais gauti paramą, tačiau sužinojęs, kaip pareiškėjas įvardija, apie klaidą pareiškėjas nesikreipė dėl 2020 m. Paraiškos duomenų pakeitimo, įsipareigojimų pagal AGRO taisykles prisiėmimo. Nepateikė NMA jokių įrodymų nuotraukų ar pan. apie tarpinius pasėlius. Akcentavo, jog AGRO taisyklių 30¹ straipsnyje nustatyta, jog vykdydami veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja: po pagrindinio derliaus nuėmimo tarpinius pasėlius rekomenduojama pasėti per savaitę, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.; išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d.; įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją; neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą; įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją; neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą; nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose. Taigi, pagal AGRO taisykles plotuose, kuriuose deklaruojami pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ priežiūrai ir juose vykdomai veiklai yra nustatyti specialieji reikalavimai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog jis laikėsi nustatytų specialiųjų reikalavimų. Peržiūrėjus nuotolinius vaizdus, t. y. labai aukštos skiriamosios gebos palydovinių nuotraukų informaciją (Sentinel), matyti, jog pareiškėjo laukai 2020 m. spalio, 2020 m. gruodžio mėn. buvo suarti, todėl teigtina, jog pareiškėjas, priešingai nei nurodė skunde, nepasėjo tarpinio pasėlio, nes pagal AGRO taisyklių reikalavimus tarpiniai pasėliai turi būti pasėti iki rugsėjo 15 d. ir išlaikyti iki kovo 1 d. Akcentavo, jog AGRO taisyklės nustato, jog už tą patį lauką, už kurį mokama parama pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, negali būti mokama žalinimo išmoka. Šiuo atveju pareiškėjui pagal 2020 m. paraišką buvo išmokėta 6 149,93 Eur dydžio žalinimo išmoka. (už 112,39 ha): 2020 m. spalio 16 d. – 4 270,82 Eur ir 2020 m. gruodžio 17 d. – 1 879,11 Eur. Taigi, žalinimo išmoka buvo išmokėta taip pat ir už plotus, kuriuos, kaip pareiškėjas nurodo, neva planavo deklaruoti nurodant požymį TP (tarpinis pasėlis). Paminėtina, jog tiems patiems laukams požymiai TP (tarpinis pasėlis) ir VP (vasarinių augalų pasėlis) pagal Taisyklėse esančią Paramos suderinamumo matricą negalėjo būti uždėti. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog buvo padarytas tik mažareikšmis pažeidimas – netinkamas grafos užpildymas. Papildomai dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo vertinimo kaip mažareikšmio paaiškino, jog pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes pažeidimo negalima ištaisyti. Šiuo paramos sutartyje nustatytas 1 metų terminas per kurį pareiškėjas turi dalyvauti AGRO veikloje, todėl negalima prisiimti įsipareigojimų nuo kitų metų, kas šiuo atveju patvirtina, jog pažeidimas nėra mažareikšmis. Pareiškėjas skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog nesutinka su sprendimais, nes Komisija ir atsakovė priimdama sprendimą nevertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl Covid – 19 pandemijos taip pat egzistavo ir kitos force majeure aplinkybės, kurių nepagrįstai tokiomis nelaikė. Atsakant į šiuos pareiškėjo nurodytus argumentus akcentavo, jog nebuvo nustatyta, kad reikalavimų pareiškėjas nesilaikė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Pareiškėjas atsakyme į paklausimą nurodė, jog dėl deklaravimo nuotoliniu būdu neįsigilino į AGRO programos taisykles ir padarė klaidą, taip pat, jog dėl Covid – 19 pandemijos ūkyje situacija buvo ekstremali (kadangi pagrindiniai pareiškėjo ūkio daržovių pirkėjai sustabdė veiklą, tuo pačiu vyko ir ūkio pavasarinės sėjos darbai). Atsakovė paaiškino, jog 1306/2013 Reglamente nustatytas nenugalimos jėgos aplinkybių pavyzdinis sąrašas. Jei nurodytos priežasties nėra 1306/2013 Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje pateiktame pavyzdiniame force majeure aplinkybių sąraše, tuomet vertinama, ar priežastis galėtų atitikti visus 4 teismų praktikos suformuluotus kriterijus, kad galėtų būti laikoma nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi, „šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nuostatomis“. Pažymėjo, kad dėl Covid – 19 galimai atsiradę rinkos pokyčiai negali būti teisėtas pagrindas, pateisinantis pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymą, įvertinant tai, kad įsipareigojimų įgyvendinimui būtų užtekę per vienerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos dalyvauti įgyvendinant bent vieną Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą. Svarbu tai, kad aplinkybė dėl ateityje galinčių atsirasti tam tikrų (taip pat ir reikšmingų) rinkos pokyčių, turėjo ir galėjo būti įvertintos prieš prisiimant įsipareigojimus paramos sutarties sudarymo metu arba vėliau inicijuojant paramos sutarties pakeitimus, kas, kaip jau buvo minėta, padaryta nebuvo. Nors pareiškėjo teigimu, galimai jam tapo sunkiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą. Pareiškėjas turėjo rūpintis tinkamu paraiškoje nurodytų duomenų ir įsipareigojimų vykdymu, turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių jau 2020 m. paraiškos pateikimo dieną, pareiškėjas negalėjo pateikti tinkamai užpildytos 2020 m. paraiškos, kaip tai nustato Taisyklės bei vykdyti įsipareigojimus. Neįrodęs nenugalimos jėgos ir išimtinių aplinkybių egzistavimo, negali tikėtis, jog teisės aktuose numatytos sankcijos nebus taikomos jo atžvilgiu. Pareiškėjas nedalyvavo AGRO programoje, NMA pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Sankcijų metodikoje nustatyta sankcijų skyrimo tvarka. Paaiškino, kad pareiškėjui nesilaikius įsipareigojimų, atsakovas taikė sankciją pareiškėjui, vadovaudamasis paramą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie turi būti vienodai taikomi visiems pareiškėjams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas inicijuotas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Telšių paramos administravimo skyriaus 2021 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. KT-111 (10.6.1-Ta) „Dėl mokamos paramos sumos pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija – 27,27 proc. paramos dydžio sumažinimas, ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 21R3-87(AG3-28/23-2021), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 20 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriui (toliau – ir NMA Kauno skyrius) pateikė paraišką Nr. 17VM-KK-18-2-05923-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų (toliau – ir 2018 m. Paraiška). Paraiškoje pareiškėjas, be kitų įsipareigojimų, patvirtino, jog įsipareigoja dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – ir AGRO) veiklos (bent vienoje veikloje) įgyvendinime ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo ir patvirtino, kad žemės ūkio naudmenų plotas sudarys ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto.
Atsakovas įvertinęs Paraišką teigiamai (Pareiškėjo Paraiška iš viso surinko 55 balus, kai pereinamasis balas buvo 55), vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3D-62 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2018 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), 2019 m. gegužės 9 d. pareiškėjas su NMA (toliau – ir NMA Telšių skyrius) sudarė paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjui buvo nustatyta paramos suma 82 073 Eur. 2019 m. gegužės 9 d. Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Investicijos į daržovių rūšiavimo, valymo, svėrimo ir pakavimo liniją A. P. ūkyje“, nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutarties 3.1.13 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Paramos sutarties pasirašymo datos dalyvauti įgyvendinant bent vieną Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą. Taip pat minėtame Paramos sutarties punkte buvo nurodytos ir „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos, tai – „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Ekstensyvus šlapinių tvarkymas“, „Nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Dirvožemio apsauga“, „Tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje, „Ražienų laukai per žiemą“.
Pareiškėjas 2020 m. gegužės 20 d. NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 20-1005604712-A1-1) (toliau – 2020 m. Paraiška), kurioje deklaravo 112,39 ha naudmenų plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka ir žalinimo išmoka; 11,38 ha Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte; 15,71 ha Susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus.
2020 m. spalio 16 d. pareiškėjui išmokėta: 5 282,33 Eur tiesioginių išmokų už pasėlius; 1 320 Eur dydžio išmoka už pirmuosius hektarus; 2 196,34 Eur dydžio susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte; 4 270,82 Eur dydžio žalinimo išmoka; 157,10 Eur dydžio susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėtų javų plotus.
2020 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KK-18-2-05923-MP001 (toliau ir – mokėjimo prašymas). Atsakovė vertindama pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą, nustatė neatitikimus ir pareiškėjui 2020 m. gruodžio 1 d. el. paštu išsiuntė paklausimą Nr. S-KE-0349773, kuriuo pareiškėjo buvo paprašyta nurodyti priežastis, kodėl neįvykdytas prisiimtas įsipareigojimas dalyvauti AGRO veikloje.
Pareiškėjas pateikė NMA Telšių skyriui atsakymą į paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame patvirtino, kad teikdamas 2018 m. Paraišką paramai gauti, įsipareigojo dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ bent vienos veiklos įgyvendinime ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo ir pasirinko AGRO priemonės veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje“. Taip pat pareiškėjas paaiškino, jog 2020 metais, deklaruodamas pasėlius nurodė, kad 15,54 ha plote augins pasėlį, tai yra, po žieminių kviečių pasės tarpinius pasėlius, todėl taip ir padarė. Taip pat teigė, kad deklaruodamas pasėlius sudėtingu ekstremaliu laikotarpiu dėl Covid – 19 pandemijos, tai yra per karantiną, nuotoliniu būdu gerai neišsiaiškino šios programos niuansų, ir todėl įvyko nesusipratimas – ne tame pasėlių deklaracijos stulpelyje pažymėjo, kad augins tarpinius pasėlius ariamoje žemėje. Pareiškėjas prašė NMA Telšių skyriaus atsižvelgti į susidariusią specifinę situaciją, už jo padarytą netyčinį pažeidimą dėl suklydimo netaikyti sankcijų ir leisti įsipareigoti dalyvauti programoje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ pradedant nuo 2021 metų.
Atsakovas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir pareiškėjo atsakyme į paklausimą nurodytus paaiškinimus, nustatė, kad pareiškėjas nedalyvauja AGRO veikloje, kaip buvo įsipareigojęs pagal Paramos sutarties 3.1.13 punktą ir tuo pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 42.6.1 papunktį ir vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 62 punktu ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus taikymo metodikos 1 priedo 3 punktu, skundžiamu sprendimu pareiškėjui taikė sankciją ir prašomą mokėtiną paramos sumą sumažino 27,27 proc. – iki 59 615,94 Eur, vietoje prašomos išmokėti 81968,83 Eur paramos sumos bei pažymėjo, jog pareiškėjas neįrodė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių bei nepateikė jų sąsajumą su konkrečiomis pareiškėjo sąlygomis įrodančių dokumentų, todėl 1306/2013 Reglamento 2 straipsnio 2 dalies ir Administravimo taisyklių 191 punkto nuostatų, kai už nustatytą pažeidimą netaikomos sankcijos, pareiškėjui netaikė. Dėl to 2021 m. vasario 3 d. pareiškėjui buvo išmokėta 59 615,94 Eur paramos suma.
Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės sprendimu, 2021 m. vasario 25 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti NMA sprendimo dalį dėl 27,27 proc. sankcijos taikymo bei įpareigoti NMA iš naujo spręsti dėl už pažeidimą taikytos sankcijos dydžio, ją tinkamai individualizuojant, ir priimti sprendimą šioje dalyje. 2021 m. liepos 19 d. Komisija sprendimu Nr. 21R-355 (AG3-28/23-2021) atmetė pareiškėjo skundą, kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas patikslintame skunde akcentuoja, kad Komisija neįsigilino į bylos esmę, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, bei normas reglamentuojančias force majeure aplinkybes, netinkamai aiškino paramos sutarties nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, jog ginčo byloje nėra dėl to, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir pasirašydamas Paramos sutartį, be kitų įsipareigojimų, prisiėmė įsipareigojimą dalyvauti AGRO bent vienos veiklos įgyvendinime ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo Paramos sutarties pasirašymo. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktuali Paraiškų pateikimo ir Paramos sutarties pasirašymo redakcija) (toliau ir – AGRO taisyklės) pareiškėjai, įgyvendinantys priemonę, įsipareigoja laikytis įsipareigojimų ir vykdyti atitinkamą priemonės veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama, pareiškėjai prisiima ir laikosi įsipareigojimų pagal veiklą 5 m. (AGRO taisyklių 19.1, 12.8 papunkčiai), kasmet teikdami paramos paraišką pagal priemonės atitinkamas veiklas.
AGRO taisyklių 30¹ punkte nustatyta, jog vykdydami veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja: po pagrindinio derliaus nuėmimo tarpinius pasėlius rekomenduojama pasėti per savaitę, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (30¹.1 punktas); išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d. (30¹.2 punktas); įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją (30¹.3 punktas); neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą (30¹.4 punktas); nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose (30¹.4 punktas).
Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 42.6.1 papunktyje nurodyta, įsipareigojimas dalyvauti įgyvendinant AGRO veiklas (bent vieną) turi būti prisiimtas ne vėliau kaip per vienų metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, jog tarpinį pasėlį pasėjo ir priešingų įrodymų byloje nėra, o atsakovo pateikta Sentinel palydovinių nuotraukų informacija negali nei patvirtinti nei paneigti tarpinio pasėlio auginimo, kadangi žemės sklypas yra daugiau nei 120 ha, todėl matyti visą žemės plotą bei jo struktūrą nėra įmanoma. teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, paneigiančių NMA nustatytas aplinkybes, o pareiškėjas tik teigia, jog tarpinį pasėlį pasėjo ariamoje žemėje, tačiau jokių įrodymų (pvz., nuotraukų ar kitų užfiksuotų faktų, kad buvo sėjami tarpiniai pasėliai) nepateikė. Priešingai, atsakovas atsiliepime ir byloje esančia medžiaga patvirtina, jog pagal Sentinel vaizdus matyti, jog 2020 m. spalio mėn., gruodžio mėn., žemės sklypai yra rudos ir juodos spalvos, o ne žalios spalvos iš ko galima daryti išvadą, jog laukuose neauga tarpinis pasėlis, kuris pagal AGRO taisykles turi būti pasėtas iki rugsėjo 15 ir išlaikytas iki kovo 1 d. Pažymėtina, jog pareiškėjas teikdamas NMA Telšių skyriui atsakymą į paklausimą, prašydamas leisti įsipareigoti dalyvauti programoje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ pradedant nuo 2021 metų, patvirtino aplinkybę, jog nevykdė įsipareigojimų pagal AGRO priemonę. Todėl pareiškėjo teiginys, jog jis pasėjo tarpinį pasėlį ariamoje žemėje atmestinas, kaip nepagrįstas, nes neįrodytas. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą pareiškėjui taikyti sankcijas.
Pareiškėjas patikslintame skunde akcentuoja, jog egzistuoja force majeure aplinkybės, sprendžiant dėl sankcijos taikymo, nes kilus Covid – 19 pandemijai pareiškėjo ūkyje situacija buvo ekstremali – pagrindiniai ūkio daržovių pirkėjai (maitinimo įmonės, mokyklos, darželiai ir kt.) sustabdė veiklą ir nepirko daržovių.
Administravimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. kovo 20 d.) VIII skyriaus trečiasis skirsnis reglamentuoja sankcijų taikymą. Minėtų taisyklių 188 punkte numatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų taikymo metodikoje, ir pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas per 15 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šią aplinkybę, raštu informavo Mokėjimo agentūrą, sankcijos netaikomos. Išnykus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai, jų partneriai privalo toliau laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Administravimo taisyklių 191 punktas).
Apibendrinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad įstatymas numato pareigą asmeniui, kuris siekia išvengti sankcijų taikymo, būti atidžiam ir rūpestingam, t. y. atlikti įstatyme numatytus veiksmus: nuo sužinojimo apie nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių egzistavimą per 15 darbo dienų raštu informuoti Mokėjimo agentūrą.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodikos) 4 punkte numatyta, kad pareiškėjui, paramos gavėjui ir partneriui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės.
Sankcijų metodikos 9 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (Covid – 19) plitimo grėsmės buvo paskelbta nuo 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2 punktu paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Minėtas nutarimas įsigaliojo nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ nutarė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 17 d. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus, ekstremali situacija Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo nuo 2020 m. vasario 26 d., karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d.
Vadovaujantis Sankcijų metodikos 9 punkto reglamentavimu, pareiškėjui minėtu laikotarpiu neliko pareigos pranešti apie nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių egzistavimą, tačiau pareigos pranešti nebuvimas nėra tapatinamas su pačių nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių egzistavimų, kurių pareiškėjas neprivalėtų įrodyti.
Sankcija, vadovaujantis Sankcijų metodikos 9 punkto pagrindu, gali būti netaikoma tik esant vienai iš dviejų aplinkybių, t. y. nenugalimai jėgai (force majeure) arba išimtinėms aplinkybėms.
Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarynių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2015).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
Sutarties sudarymo metu (2019 m. gegužės 9 d.) nebuvo informacijos apie koronavirusinę infekciją Covid – 19, todėl nebuvo galima protingai numatyti, kad atsiras ir išplis ši ar kita infekcija, dėl ko bus sustabdytos daugelis viešojo ir privataus sektoriaus veiklų, tačiau pareiškėjo teiginys, jog dėl atsiradusios Covid – 19 pandemijos pareiškėjui galimai tapo sunkiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas Paramos sutartį su atsakove pasirašė 2019 m. gegužės 9 d., todėl darytina išvada, jog iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikos paskelbimo turėjo realią ir faktinę galimybę įgyvendinti prisiimtą įsipareigojimą per vienus metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos dalyvauti įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų priemonės AGRO bent vienoje veikloje, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Pareiškėjas, prisiėmęs sutartinius įsipareigojimus, privalėjo tinkamai rūpintis jų įgyvendinimu, todėl dėl Covid – 19 pandemijos atsiradę apribojimai, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini nenugalima jėga.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog dėl Covid – 19 galimai atsiradę rinkos pokyčiai negali būti teisėtas pagrindas, pateisinantis pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymą, įvertinant tai, kad įsipareigojimų įgyvendinimui būtų užtekę auginti tarpinius pasėlius (po žieminių kviečių pasėti tarpinius pasėlius ir auginti juos iki kovo 1 d.) apie 12 ha ploto ariamoje žemėje. O ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje paskelbta nuo 2020 m. vasario 26 d., neturėjo tokios įtakos tarpinių pasėlių auginimui, dėl ko būtų galima Covid – 19 pandemijos plitimą šalyje pripažinti nenugalima jėga. Taip pat teismų praktikoje suformuoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, jog nepalanki epideminė Covid – 19 situacija per se (savaime) reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio pareiškėjas galėtų būti atleistinas nuo įsipareigojimų pagal Įgyvendinimo taisyklių ir Paramos sutartį reikalavimus vykdymo ir atitinkamai jų nevykdymo teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą.
Sankcijos netaikomos ir tuo atveju, jeigu yra įrodoma, kad egzistavo išimtinės aplinkybės. Sankcijų metodikos 10 punkte numatyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų: 1. pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas; 2. privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas; 3. gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui; 4. epizootinės ligos, augalų ligos; 5. kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika; 6. embargas; 7. pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą; 8. tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai; 9. nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams; 10. nepaprastoji padėtis; 11. ekstremalios situacijos paskelbimas; 12. paskelbtas karantinas; 13. kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (apie šiame papunktyje nurodytų aplinkybių taikymą Agentūra iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai).
Sankcijų metodikos 11 punkte numatyta, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad egzistavo ir kitos aplinkybės numatytos Sankcijų metodikos 10.13 punkte (kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas iki atsakovės sprendimo priėmimo nepateikė pateisinančių dokumentų, įrodančių force majeure ir kitų aplinkybių nurodytų sankcijų metodikos 10.13 punkte.
Pagal Reglamento 1306/2013 2 straipsnio 2 dalį, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip: 1) paramos gavėjo mirtis; 2) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; 3) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; 4) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; 5) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; 6) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal aukščiau Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodomą force majeure ir išimtinių aplinkybių sąrašą matyti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės (klaida pildant paraišką) nėra laikytinos nenumatytomis ar išimtinėmis aplinkybėmis Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies prasme, nes jos nepatenka į nustatytą nenumatytų ar išimtinių aplinkybių sąrašą. Taip pat pareiškėjo nuromoma įvykusi „akies“ klaida gali būti laikoma akivaizdžia klaida Reglamento Nr. 809/2014 4 straipsnio prasme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NMA teisėtai pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kilusios Covid – 19 pandemijos ir dėl to jo ūkio situacijos tapusios ekstremalia nelaikė force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjui pritaikyta sankcija galėjo būti netaikyta. Konstatuotina, kad pats pareiškėjas įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais, vykdė netinkamai ir to nelėmė aplinkybės, kurias galima būtų vertinti kaip force majeure ar išimtines, todėl pareiškėjas šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo atsakomybės už Įgyvendinimo taisyklių ir Paramos sutarties reikalavimų pažeidimus.
Teismas nekartoja motyvų, susijusių su pritaikytos sankcijos dydžiu, nes sankcija pritaikyta tinkamai pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, pagal konkrečius pareiškėjo atžvilgiu taikytinus formulės dedamuosius kriterijus.
Įvertinus byloje pateiktą medžiagą bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Telšių paramos administravimo skyrius 2021 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. KT-111 (10.6.1-Ta) „Dėl mokamos paramos sumos pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė teisinį reglamentavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 21R3-87(AG3-28/23-2021) yra priimtas tinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindiniai pareiškėjo reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti, todėl netenkintinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl taikytinos sankcijos dydžio, t. y. sankcijos pareiškėjui iš viso netaikyti ir/arba pritaikytą 27,27 proc. arba 22 352,89 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų, 89 ct) dydžio sankciją sumažinti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.
Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.