- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 1S-182/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00761-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- R. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 24 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. P. Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-332/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. liepos 18 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., Dariaus ir Girėno g. 30A, Radviliškyje, daugiabučio gyvenamojo namo pirmos laiptinės bendro naudojimo balkone, esančiame tarp pirmojo ir antrojo aukšto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl asmeninių paskatų, pasinaudodamas S. Š. apsvaigimu nuo alkoholio (nustatyta 2,26 promilės etilo alkoholio), pasiūlė jai pasimylėti, o pastarajai nesutikus, tyčia prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė ne mažiau 14 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarydamas kraujosruvą burnos prieangio gleivinėje, pilvo dešinėje pusėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, nubrozdinimą dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, lytiškai santykiavo vaginaliniu būdu prieš jos valią ir tokiu būdu ją išžagino.
Be to, R. P. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus kaltinamas tuo, kad jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, t. y. 2013 m. liepos 18 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., Dariaus ir Girėno g. 30A, Radviliškyje daugiabučio gyvenamojo namo pirmos laiptinės bendro naudojimo balkone, esančiame tarp pirmojo ir antrojo aukšto, prieš tai išžaginęs S. Š. ir siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl asmeninių paskatų, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilės etilo alkoholio) ir panaudoto jos atžvilgiu fizinio smurto, tyčia numovė dėvimo megztinio – palaidinės rankoves, kurias dvejomis eilėmis apsupo apie S. Š. kaklą ir užveržęs mazgą priekiniame kaklo paviršiuje rankovių galais, taip ją smaugė, dėl ko ji nuo pasmaugimo kilpa netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis siekdamas nuslėpti kitą padarytą nusikaltimą nužudė bejėgiškos būklės nukentėjusiąją S. Š..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, R. P. buvo sulaikytas 2013 m. liepos 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis.
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pratęsimo pagrindus, neišnykus BPK 127 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo sąlygoms. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad R. P. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, anksčiau teistas penkis kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus, galimai nusikalto neišnykus teistumui, praėjus septyniems mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Todėl šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje R. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. P. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.
Skunde suimtasis nurodo, kad jam kaltinimas pareikštas nepagrįstai, nes prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo pareigūnams panaudojus prieš jį smurtą. R. P. teigimu, jokių kitų jo kaltė patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kaltinamasis prašo pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nurodo, kad galėtų gyventi pas savo motiną, dirbti. Tvirtina, kad neturi jokių ketinimų daryti naujus nusikaltimus ar bėgti (slėptis), nes to nepadarė, nors turėjo galimybes.
Prokuroras prašo kaltinamojo R. P. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas, pakeisdamas kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio ir BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam R. P. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad, priešingai negu teigiama skunde, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojos D. Č. parodymai, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolas, Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada ir kiti bylos duomenys, kurie yra pateikti kaltinamajame akte ir kurių pakako perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. P. kaltinamas dviejų tyčinių smurtinių nusikaltimų – sunkaus ir labai sunkaus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys) padarymu. Abu R. P. inkriminuojami nusikaltimai yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Bylos duomenimis, R. P. anksčiau buvo penkis kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus. Naujas nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus keliems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Šios aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų ir pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šio teismo nustatyto pagrindo nešalina kaltinamojo skundo nurodytos aplinkybės, kad laisvėje galėtų gyventi pas motiną ir dirbti.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad R. P. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad kaltinamasis būtent tokiu būdu siekdamas palengvinti savo padėtį, bėgs (slėpsis) nuo teismo, siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės. Taip pat nėra duomenų apie suimtojo ryšius užsienio valstybėse, sudarančius galimybes bėgti (slėptis). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad R. P. buvo sulaikytas praėjus šešioms dienoms po įvykio, todėl turėjo galimybę bėgti (slėptis), tačiau ja nepasinaudojo. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje R. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl iš skundžiamos nutarties BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas pašalinamas, kaip nepagrįstas.
Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pratęsdamas R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Atsakant į kaltinamojo skundo prašymą taikyti jam rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pažymėtina ir tai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo R. P. skundą atmesti.
Iš skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties šalintinas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas, kad kaltinamasis R. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nutartis galutinė ir neskundžiama.