Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-12-02 · Byla Nr. ATP-292-168/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-09-29Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
ATP-292-168/2011
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00378-2011-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Virginijus Skaraitis Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-292-168/2011

Proceso Nr.4-26-3-00378-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, D. K., apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nutarimu D. K. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1450 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 5 mėnesiams.

D. K. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 7 d., apie 00.06 val. 10 kilometre automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytą reikalavimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba sumažinti jam skirtą nuobaudą iki minimalios.

Skunde teigia nevairavęs automobilio, tai dariusi jo sutuoktinė J. K., o jis tik susikeitęs su ja vietomis po to, kai automobilį ėmė stabdyti policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų T. U. ir Ž. G. parodymai nepatikimi, nes jie apie 00.04 val., esant tirštam rūkui, prasilenkdami su jo automobiliu, negalėjo atpažinti už vairo sėdinčio asmens. Pagal pareigūnų parodymus, jie automobilį pastebėjo 00.04 val., iš alkotesterio kvito matyti, kad jo girtumas patikrintas 00.12 val., todėl 8 min. jam užteko persėsti iš keleivio į vairuotojo vietą. Jo automobilio galinis ir šoniniai stiklai užtamsinti, todėl pareigūnai nei vairuojančio asmens, nei persėdimo negalėjo matyti. Jam keičiantis vietomis su sutuoktine, automobilis nejudėjo, nes jų kūno svoris nedidelis. Apibendrindamas teigia, kad jį kaltinantys policijos pareigūnų parodymai prieštaringi ir nepaneigiantys jo ir J. K. parodymų, jo kaltė padarius inkriminuotą pažeidimą neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta. Apeliantas teigia, kad jei teismas pripažintų jo kaltę, jam paskirta nuobauda turėtų būti sušvelninta, atsižvelgus į jo teigiamą asmenybę : santuokoje augina du mažamečius vaikus, prižiūri senelius, charakterizuojamas gerai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas prašo D. K. apeliacinio skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas skunde pakartoja savo versiją, kurios laikėsi pirmosios instancijos teisme ir kurios esmė ta, kad automobilį vairavo ne jis, o jo sutuoktinė J. K., kuri išsigando automobilį ėmusių stabdyti policijos pareigūnų, todėl sustabdžiusi automobilį ir jie susikeitę vietomis : jis persėdęs į vairuotojo, o J. K. – į keleivio vietą. Motyvuodamas šią versiją, apeliantas išdėsto skundžiamame nutarime išsamiai aptartus ir įvertintus liudytojų parodymus, siūlydamas remtis jo paties ir liudytojos J. K. parodymais ir atmesti jo kaltę patvirtinančius policijos pareigūnų parodymus. Tačiau jokių naujų argumentų, kurie nebūtų žinomi ir įvertinti skundžiamame nutarime, apeliaciniame skunde nėra. Teismas pagrįstai atmetė apelianto ir liudytojos J. K. parodymus, kad automobilį vairavusi ji, o apeliantas į vairuotojo vietą atsisėdęs tik automobiliui sustojus, nes šiuos parodymus paneigia nuoseklūs liudytojų policijos pareigūnų T. U. ir Ž. G. parodymai. Šiais parodymais nustatyta, kad pareigūnai, prasilenkdami su vyro, kurį vėliau sužinojo esant D. K., vairuojamu automobiliu, pastebėjo įtarimus keliančius manevrus, todėl šį automobilį sustabdė ir iš karto prie jo priėję pamatė už vairo sėdintį D. K., o greta – J. K.. D. K. pareigūnams patvirtino vairavęs automobilį ir savo elgesį aiškino neilgu važiavimo atstumu. Apeliantui alkotesteriu nustatytas 1,34 promilių girtumas. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojų parodymai yra patikimi, nes proceso metu dėl esminių šioje byloje nustatytinų aplinkybių buvo nuoseklūs : liudytojai tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek parodymuose teigė matę už automobilio vairo sėdėjusį būtent apeliantą, o ne jo sutuoktinę. Tuo tarpu apeliaciniame skunde liudytojų parodymų nuoseklumas ginčijamas ne jų turinio analize, o paties apelianto prielaidomis, esą liudytojai naktį, esant tirštam rūkui, pro jo automobilio užtamsintus galinį ir šoninį stiklus negalėjo įžiūrėti vairuojančio asmens, o kelių minučių nuo automobilio sustabdymo iki patikrinimo jam užtekę persėsti į vairuotojo vietą. Tačiau liudytojų parodymais nustatytos kitokios įvykio aplinkybės : jie apelianto automobilį stebėjo ne tamsoje pro užtamsintus galinį ir šoninį stiklus, o važiuodami iš priekio ir apšvietę savo automobilio žibintais. Esant tokiai situacijai, nekyla abejonių dėl liudytojų gebėjimo nustatyti už vairo sėdėjusio asmens lytį. Apelianto pateikiamas 8 minučių laiko intervalas, esą praėjęs nuo jo automobilio sustabdymo 00.04 val. iki pareigūnų priėjimo iki automobilio 00.12 val., kuris pakankamas apsikeisti vietomis su J. K., yra tai pat netikslus. Apeliantas pareigūnų priėjimą sutapatina su alkotesterio kvite užfiksuotu jo girtumo nustatymo laiku - 00.12 val., nors liudytojų parodymais nustatyta, kad jie prie apelianto automobilio priėjo iš karto jam sustojus, todėl apeliantas su sutuoktine pasikeisti vietomis neturėjo nei laiko, nei galimybės, o jo girtumas buvo patikrintas vėliau, jį nusivedus į tarnybinį automobilį. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios manyti apie liudytojų suinteresuotumą duoti apeliantui nepalankius parodymus. Tuo tarpu liudytojos J. K., apelianto sutuoktinės, parodymų prieštaravimas policijos pareigūnų parodymams ir jos pateikiamos versijos apie apsikeitimą vietomis su apeliantu nelogiškumas, kuris išsamiai aptartas skundžiamame nutarime ir nebekartojamas, rodo liudytoją turėjus aiškų motyvą patvirtinti tikrųjų įvykio aplinkybių neatitinkančią, tačiau jos sutuoktiniui palankią įvykio versiją. Apelianto apsvaigimas nuo alkoholio įrodytas asmens blaivumo testu, kuriame apeliantui užfiksuotas 1,34 promilių girtumas (9 b.l.), šios aplinkybės apeliantas skunde neginčija, todėl ji plačiau neaptariama.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina apelianto kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, jo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl tenkinti skundo prašymą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, t.y. parinkdamas sankcijoje numatytų abiejų privalomų skirti nuobaudų – baudos ir specialios teisės atėmimo – dydį, tinkamai įvertino ATPK 30 str. išdėstytas nuobaudos skyrimo taisykles, išsamiai motyvuodamas tiek apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą, tiek jo asmenybę apibūdinančius požymius. Apeliantas, prašydamas švelninti nuobaudą, skunde pakartoja jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į kurias teismas jau atsižvelgė : šeiminę padėtį, jauną amžių, gerą charakteristiką. Kita vertus, šios aplinkybės negali būti prioritetinėmis ir nulemti nuobaudų dydį, nevertinant apeliaciniame skunde nutylimų, tačiau skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių : tai, kad apeliantas sistemingai daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie turi tendenciją sunkėti, vengia pripažinti savo atsakomybę ir keisti pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams keliančius vairavimo įpročius. Šios aplinkybės pagrindžia paskirtų nuobaudų, artimų sankcijoje numatytam maksimumui, paskyrimo teisingumą, todėl apelianto prašymas švelninti šias nuobaudas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Nijolė Sušinskienė