Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės S. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „VG-4“, A. P., M. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 6 punkte.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei įvertinus, jog suinteresuotas asmuo antstolė pateikė savo vertinimą dėl pateiktų įrodymų, jie pridėtini ir vertintini.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

14. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui baudą skyrė nepagrįstai, kadangi neįvertino, jog dėl šalyje įvesto karantino bendrovės vadovas neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti antstolės reikalavimų.

15. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų – antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis).

16. Asmeniui, kuris nevykdo teisėto antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė (asmens neteisėtus veiksmus), bei nustatyti asmens kaltę dėl reikalavimų neįvykdymo, išsiaiškinti antstolio reikalavimų neįvykdymo priežastis.

18. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 2 d. antstolė priėmė patvarkymą „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ Nr. S-20-184-1178, kuriuo buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0184/20/00347 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020 dėl 6 408,00 Eur delspinigių, 1 150,90 Eur palūkanų, 17 800,00 Eur skolos, 1 829,00 Eur žyminio mokesčio ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „VG-4“ išieškotojui M. E.. 2020 m. kovo 3 d. priimtas turto arešto aktas Nr. Sle-7219, kuriuo buvo apribotos skolininkės UAB „VG-4“ disponavimo teisės savo turtu 27 187,90 Eur sumai, t. y. priklausančios piniginės lėšos, esančios ir / ar patenkančios į įmonės kasą; turtinė teisė į transporto priemonę LAND ROVER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas Duomenys neskelbtini. Taip pat UAB „VG-4“ vadovas A. P. įpareigotas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio turto aprašo gavimo momento, pateikti antstolei įmonės kasos knygą; išaiškinta, kad jei areštuojamos transporto priemonės, jas antstoliui apžiūrai skolininkas įpareigojamas pristatyti per penkias dienas nuo turto arešto gavimo dienos adresu Duomenys neskelbtini, arba nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą; nurodyta informuoti apie pirmesnės eilės turtą, jei jo esama. 2020 m. kovo 3 d. buvo priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. Sle-7132, kuriuo skolininkas UAB „VG-4“ buvo paragintas įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020. Šie dokumentai 2020 m. kovo 5 d. buvo įteikti skolininkės UAB „VG-4“ direktoriui apeliantui A. P.. Duomenų, jog anksčiau nurodyti antstolės įpareigojimai buvo įvykdyti, byloje nėra. 2020 m. kovo 18 d. priimtas patvarkymas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. Sle-8519, kuriuo skolininkė UAB „VG-4“ buvo įpareigota per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos 1) pateikti išsamią informaciją apie jai priklausantį turtą; 2) pateikti išsamią informaciją apie turimas pinigines lėšas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar gautą iš kitų asmenų; 3) nurodyti, koks turtas šią (patvarkymo gavimo) dieną yra areštuotas ir kas jį areštavo; 4) nurodyti, kokios sutartys yra ir / ar bus sudarytos, pagal kurias bus ar yra išmokamos piniginės lėšos; 5) jei minėta skola yra sumokėta, tai per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nurodyta, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą baudžiama pagal CPK 645 straipsnį iki 500,00 Eur bauda arba areštu iki trisdešimties parų. 2020 m. balandžio 28 d. priimtas turto arešto aktas Nr. Sle-12351, kuriuo apribotos skolininkės UAB „VG-4“disponavimo teisės jai priklausančiu turtu neviršijant 30 308,46 Eur sumos. Areštuotos neįregistruotos transporto priemonės: „Mercedes-Benz“, valst. Nr Duomenys neskelbtini, ir „Porsche“, valst. Nr. Duomenys neskelbtini. Nurodyta, kad, jei šiuo turto arešto aktu yra areštuojamos transporto priemonės, jas antstoliui apžiūrai skolininkas įpareigojamas pateikti per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos adresu Duomenys neskelbtini, arba nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą. Šis turto arešto aktas skolininkės UAB „ VG-4“ vadovui A. P. buvo įteiktas 2020 m. balandžio 30 d. Duomenų, jog anksčiau nurodyti antstolės įpareigojimai buvo įvykdyti, byloje nėra.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog 2020 m. kovo 16 d. įsakymu jam buvo paskelbta visiška prastova, todėl apeliantas antstolės įpareigojimų, nustatytų 2020 m. balandžio 28 d. turto arešto akte, įvykdyti negalėjo dėl objektyvių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši priežastis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolės reikalavimų nevykdymą lėmė objektyvios priežastys.

20. Kaip jau minėta, įstatyme įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas vykdyti antstolio reikalavimus vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog įstatyme prastovos įmonės vadovui paskelbimas nėra nustatyta kaip išimtis, sudaranti pagrindą nevykdyti antstolio reikalavimų. Šiuo atveju sutiktina su antstolės argumentais, jog pareigos pateikti informaciją apie skolininko turimą turtą neįvykdymas gali būti pateisinamas tokios informacijos neturėjimu, informacijos neišsaugojimu ir pan.

21. Darbo kodekso 47 straipsnyje, reguliuojančiame prastovą, nustatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: 1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Iš nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad prastova, kaip darbo teisės institutas, yra skirta sureguliuoti darbdavio ir darbuotojo tarpusavio teises ir pareigas, kai įgyvendinant individualius darbo teisinius santykius susiklosto tam tikros aplinkybės, kurioms esant darbdavys nebegali darbuotojui suteikti darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Tai yra prastovos institutas nereguliuoja įmonės vadovo teisinių santykių su trečiaisiais asmenimis.

22. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; CK 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 1–3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

23. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu, sutiktina su antstolės argumentais, kad pareiškėjui – įmonės vadovui – paskelbta prastova nešalina juridinio asmens ir juridinio asmens vadovo pareigų vykdymo santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ypač tų, kurios atsiranda įstatymo pagrindu (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde nurodytos priežastys, susijusios su antstolės reikalavimų nevykdymu, nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, valios.

24. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog gavęs antstolės reikalavimus, apeliantas būtu kreipęsis į antstolę su prašymu pratęsti reikalavimų įvykdymo terminą dėl svarbių priežasčių.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog skolininkės UAB „VG-4“ vadovas A. P. dėl nesvarbiomis pripažintų priežasčių antstolei nepateikė reikalaujamos informacijos apie įmonės turtą, todėl įvertinus, jog antstolės prašomos informacijos nepateikimas ir kitų reikalavimų nevykdymas trukdo antstolei įvykdyti vykdomąjį dokumentą, darytina išvada, kad už antstolės reikalavimų neįvykdymą pareiškėjui bauda paskirta pagrįstai, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

28. Šioje byloje yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens antstolės interesų priešingumas. Suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjo veiksmų – pateikto skundo dėl antstolės veiksmų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

29. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, jog turėjo 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistina 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 443 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. P. 370,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui antstolei S. S..