- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- II-340-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01682-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. birželio 4 d. nutarimo nutraukti administracinę teiseną (ROIK: 07-20-9525940) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, 2020 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinę teiseną dėl eismo įvykio tyrimo medžiagoje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. B. (toliau – pareiškėjas) skundas (paaiškinimas) dėl tyrimo medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) priimto procesinio sprendimo pagrįstumo, nes pareiškėjo manymu į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai atliko jiems pavestą darbą atmestinai, nebuvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai, o sprendimas dėl administracinės teisenos nutraukimo priimtas neatsižvelgus į visas eismo įvykio metu buvusias aplinkybes.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į D. B. skundą nurodė, kad procesinis sprendimas dėl administracinės teisenos nutraukimo tyrimo medžiagoje buvo priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, nes esant prieštaringiems eismo įvykyje dalyvaujančių vairuotojų paaiškinimams, dėl įvykio liudytojų nebuvimo, nesant vaizdo įrašui bei atsižvelgiant į tai, jog po eismo įvykio transporto priemonės buvo patrauktos, o įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, pareigūnas priėmęs sprendimą nutraukti administracinę teiseną atsižvelgė į nepakankamą objektyvių duomenų buvimą dėl eismo įvykio priežasties konstatavimo bei priėmė pagrįstą skundžiamą nutarimą.
Šalies argumentai
D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. gegužės 22 d. vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirma eismo juosta apie 60 km/h greičiu. Bevažiuodamas minėta kryptimi jis matė priekyje antrą eismo juosta važiuojantį automobilį „KIA“, atstumas iki šio automobilio buvo apie 10 metrų, D. B. taip pat matė, jog šiame automobilyje buvo įjungtas dešinys posūkio žibintas. Bevažiuodamas jis su savo automobiliu pasivijo „KIA“, jų automobiliai beveik susilygino ir tada D. B. pajuto smūgį į „Toyota Avensis“ kairės pusės galinę dalį, tas smūgis buvo slystamo pobūdžio. Suprato, jog „KIA“ vairuotoja darydama dešinio posūkio manevrą kliudė jo vairuojamą automobilį. Po kontakto jis kiek pavažiavo į priekį bei sustojo. Matė, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „KIA“ irgi sustojo. Išlipus bei bandant kalbėti su „KIA“ vairuotoja jis suprato, kad dėl eismo įvykio kilimo ši moteris kaltina jį (pareiškėją), jam nesutikus abu vairuotojai skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo apie įvykį bei surašė rašytinį pasiaiškinimą. Nurodė, jog jo vairuojamam automobiliui buvo apgadintos kairės pusės galinės durelės, kairės pusės sparnas. D. B. taip pat matė ir ant „KIA“ apgadinimo žymės – priekinės dešinės pusės durys, sparnas, priekinis bamperis. Eismo deklaracija surašyta nebuvo. Liudytojų nurodyti negali, o vaizdo registratoriaus jis neturi. Atsakant į teismo klausimus, D. B. mano, jog policijos pareigūnai neatliko visų būtinų veiksmų įvykio vietoje, nustatant įvykio kaltininką. Su priimtu sprendimu nutraukti administracinę teiseną, jis nesutinka bei prašo nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 21.00 val. su automobiliu „KIA“, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo pirma eismo juosta link stoties bei įjungusi dešinio posūkio žibintą ketino sukti į dešinę. Jai iš paskos ta pačia eismo juosta važiavo kitas automobilis „Toyota Avensis“. Prieš darydama posūkį ji sumažino savo automobilio greitį, dar nepradėjus manevruoti staiga pamatė jai iš dešinės pusės ją lenkiantį automobilį „Toyota“, kuris kaip suprato ketino važiuoti tiesiai. Netrukus jų automobiliai susidūrė, smūgis nebuvo stiprus, po kontakto tiek jos vairuojamas automobilis, tiek minėta „Toyota“ pavažiavo kiek į priekį bei sustojo. Išlipusi jį bandė kalbėti su „Toyota“ vairuotoju, bendros kalbos kas sukėlė eismo įvykį tarp jų nebuvo, todėl ji iškvietė policiją. Eismo deklaracijos nerašė, liudytojų ji neturi. Kelių policijoje jai teko rašyti pasiaiškinimą, kuriame ji nurodė tas pačias aplinkybes.
Automobilio „KIA“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojos A. S. rašytame paaiškinime kelių policijoje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 21.00 val. ji vairavo automobilį „KIA“, v/n (duomenys neskelbtini) kėbulas raudonos spalvos, kuris priklauso jai pačiai. Važiavo (duomenys neskelbtini), pirmą eismo juostą (šalia A juosta). Iš paskos važiavo automobilis „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), prieš posūkį sumažinus greitį šis automobilis „Toyota“ ją aplenkė iš dešinės bei norėjo važiuoti tiesiai, nors esančioje situacijoje tas automobilis turėjo ją praleisti, nes ji darė posūkį. Šį automobilį jį matė, nors jis nekėlė grėsmės eismo saugumui. Tą dieną buvo puikus oras ir geras matomumas. Pagal kelio ženklus buvo galima važiuoti ta eismo juosta tiesiai arba sukti į dešinę. Ji suko į dešinę pusę, prieš tai sumažinusi greitį.
Automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), D. B. rašytame paaiškinime kelių policijoje nurodyta, kad apie 21.00 val. jis važiavo automobiliu „Toyota Avensis“, mėlynos spalvos, (duomenys neskelbtini) g. link stoties, pirma eismo juosta, iš kurios galima važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę. Buvo geras oras. Iš kairės pusės raudonos spalvos automobiliu važiavo moteris, automobilio v/n (duomenys neskelbtini), kurį sugalvojo sukti iš antros eismo juostos prie pirmąją juostą į dešinę, ko pasekoje ji įvažiavo į automobilio „Toyota“ kairės pusės galines dureles. Savo kaltės ši moteris nepripažįsta. D. B. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 60 km/h.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyresnioji patrulė M. M. 2020 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad š. m. gegužės 22 d. apie 21.13 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) g., ties AUDĖJAS, kryptis link stoties, pranešėjos automobilį „KIA“, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) Nesutaria. Laukia. Automobilio „KIA“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. S. gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g., pirma juosta link stoties ir per galinio vaizdo veidrodėlį matė automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį už jos. Jai sukant į išvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) g., automobilis „TOYOTA“ padidino greiti ir lenkė ją per dešinę pusę ir įvyko eismo įvykis susidūrus šonais. Automobilio „TOYOTA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. B., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jis važiavo pirma juosta (duomenys neskelbtini) g., link stoties ir sukant į (duomenys neskelbtini) g., automobilio „KIA“ vairuotoja važiavusi antra juosta rikiavosi į pirmą ir kliudė jo automobilį.
Įvykio vietoje buvo užpildytas eismo įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini)nubraižyta eismo įvykio vietos schema ir padarytos nuotraukos, eismo įvykio dalyviai parašė paaiškinimus ir pastariesiems buvo įteikti šaukimai (b.l. 5)
2020-05-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis M. B. nubraižė eismo įvykio schemą iš (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kur padarytas rankraštis įrašas „Transporto priemonės iš įvykio vietos patrauktos“. Įvykio schema be pastabų pasirašė eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai D. B. bei A. S., (b.l. 6).
Papildomi duomenis apie eismo įvykį iš (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kur eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės:
1. Automobilis „KIA“, v/n (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis. Priekinės dešinės pusės durys. Priekinis dešinės pusės ratas. Priekinis pusės sparnas.
2. Automobilis „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) – Užpakalinės kairės pusės durys. Užpakalinis kairės pusės sparnas, (b. l. 7).
Tyrimo medžiagoje esančiose fotonuotraukose iš eismo įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini)g. Vilniuje, užfiksuotos įvykio aplinkybės - automobilių „KIA“ ir „Toyota“ išsidėstymas kelio važiuojamojoje dalyje ilgio bei pločio atžvilgiu; automobilių išorinių apgadinimų žymės, (b. l. 16-23).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Skundo padavusio asmens nuomone, atliekant policijos pareigūnams pirminius veiksmus eismo įvykyje nebuvo atlikti išsamus tyrimo veiksmai, ką buvo būtina padaryti. Kadangi tiek pareiškėjo, tiek kitos transporto priemonės vairuotojos A. S. paaiškinimai yra skirtingi, todėl D. B. manymu buvo būtina šalinti šių duomenų prieštaravimus. Teismui susipažinus su tyrimo medžiagos duomenimis, išklausus teismo posėdyje pareiškėjo bei suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimus konstatuoja, jog procesinis sprendimas nutraukti administracinę teiseną buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai. Antai, kaip seka iš D. B. paaiškinimo, jis 2020-05-22 apie 21 val. važiavo su automobiliu „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pirma eismo juostą, važiavimo greitis apie 60 km/h. Antroje eismo juostoje tą pačia kryptimi kiek priekyje važiavo kitas automobilis „KIA“, v/n (duomenys neskelbtini). D. B. teigimu jis matė, jog šiame automobilyje buvo įjungtas dešinys posūkio žibintas. Bevažiuodamas jis su savo automobiliu pasivijo „KIA“, jų automobiliai beveik susilygino ir tada D. B. pajuto smūgį į „Toyota Avensis“ kairės pusės galinę dalį, tas smūgis buvo slystamo pobūdžio. Suprato, jog „KIA“ vairuotoja darydama dešinio posūkio manevrą kliudė jo vairuojamą automobilį. Po kontakto jis kiek pavažiavo į priekį bei sustojo. Matė, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „KIA“ irgi sustojo. Automobilio „KIA“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotoja A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g., pirma juosta link stoties ir per galinio vaizdo veidrodėlį matė automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį už jos. Jai sukant į išvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) g., automobilis „TOYOTA“ padidino greitį ir lenkė ją per dešinę pusę ir įvyko eismo įvykis susidūrus šonais. Dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių abu vairuotojai kelių policijoje surašė paaiškinimus, kurių turinys faktiškai atitinka vairuotojų duotų parodymų turiniui. Kaip matyti iš esamų vairuotojų paaiškinimų, abu vairuotojai nurodo, jog važiavo (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juostą, tik vairuotoja A. S. teigia, kad ji rodydama posūkio signalą ketino sukti į dešinę pusę link (duomenys neskelbtini) gatvės, o vairuotojas D. B. aiškina, kad (duomenys neskelbtini) g. irgi važiavo pirma eismo juosta, tik ketino važiuoti tiesiai. Kaip matyti iš šių duomenų, abiejų vairuotojų parodymai kardinaliai skiriasi, įvykio liudininkai nenustatyti, vaizdo įrašų iš įvykio vietos irgi nėra. Tuo tarpu policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą pamatė kelio kelkraštyje stovinčius automobilius „KIA“ bei „Toyota“, abu automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos. Tai, jog automobilius patraukė iš vietos patvirtino abu vairuotojai. Šios aplinkybės yra užfiksuotos ir nubraižytoje eismo įvykio schemoje (b. l. 6). Kadangi transporto priemonės buvo patrauktos iš susidūrimo vietos, teismo vertinimu policijos pareigūnams nebuvo objektyviai galimybės tiksliai (t.y. nurodant atstumus tarp automobilių kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu ilgio bei pločio atžvilgiu) nustatyti įvykio mechanizmą. Teismas kritiškai vertina D. B. išsakytus teiginius, jog policijos pareigūnai turėjo išsamiau ištirti įvykio aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad nustatant eismo įvykio aplinkybes svarbu remtis esančiais objektyviai duomenimis – automobilių išsidėstymas kelyje eismo juostų atžvilgiu, stabdymo pėdsakais, nukritusių autodetalių išsidėstymu ir kt. Tokiais duomenimis tyrimas nedisponuoja, yra tik abiejų vairuotojų subjektyvūs paaiškinimai dėl eismo įvykio bei automobilių apgadinimų žymės. Patraukus automobilius iš įvykio vietos pareigūnams buvo užkirsta galimybė nubraižyti išsamią schemą, o esant skirtingiems paaiškinimams negali būti paneigta išvada, jog eismo įvykį galėjo sukelti tiek D. B., tiek A. S. veiksmai, jiems galimai nesilaikant KET reikalavimų dėl manevravimo kelio važiuojamojoje dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatyta, kad jei KET reikalavimus pažeidė abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo dalyvių taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio kelių eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlygų. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Teismo vertinimu šioje tyrimo medžiagoje būtų galimą svarstyti klausimą dėl galimos specialisto išvados gavimo, siekiant nustatyti įvykio kaltininką, t.y. būtų galima nustatyti, kokiu greičiu judėjo transporto priemonės iki įvykio, koks buvo matomumas, ar D. B. bei A. S. turėjo galimybę laiku pastebėti iš anksto numatytą kliūtį, ar jie buvo atidūs aplinkai ir jos pasikeitimui. Tačiau kaip aukščiau minėta, tokio pobūdžio specialaus tyrimo skirti nėra pagrindo dėl pirminių objektyvių duomenų nebuvimo. Teismas sutinka su Institucijos padaryta išvada, jog tiriamame eismo įvykyje nesant objektyvių įrodymų pagrindžiančių ar paneigiančių abiejų vairuotojų kaltę, institucija neturi pagrindo kurio nors vieno vairuotojo parodymų vertinti kaip teisingesnius.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba skundžiamu Nutarimą nutraukdamas administracinio pažeidimo teiseną pagal ANK 591 str. 1 p. faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus iš esmės aiškino bei taikė tinkamai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o D. B. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. birželio 4 d. nutarimą nutraukti administracinę teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.
Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.