Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-444-2051-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-444-2051-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444?2051/2010Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. rugpjūčio 24 d., 16 val. 30 min., Kaune, Kernavės g., vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei „DnB Lizingas“ priklausančią transporto priemonę Ford Transit, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą bei iš įvykio vietos pasišalino. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė A. B. 100 Lt baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Remdamasis ATPK 33 straipsniu, teismas galutinai skyrė A. B. 3 100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nurodė, kad pažeidėjo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole, eismo įvykio vietos schemoje, pažeidimus užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinimuose nurodyti faktai. Pažeidėjo atsakomybę lengvina nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pažeidimų padarymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti teismo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad pajuto kliudęs stulpą, todėl pavažiavęs apie 15 m grįžo, apžiūrėjo stulpą bei autobusiuką ir, nepastebėjęs sugadinimų, iš įvykio vietos nuvažiavo. Apeliantas nurodo, kad akcinės bendrovės „VST“ inžinierius E. S. galės paliudyti, kad apžiūrint elektros skydinę padaryta žala galėjo būti nepastebėta. Už nežymaus įvadinės elektros apskaitos spintos pažeidimo remontą apeliantas su AB „VST“ atsiskaitė. Pažymi, kad labai gailisi dėl autoįvykio bei kad nesugebėjo įžiūrėti padarytos žalos ir neiškvietė policijos pareigūnų. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N63-464/2008) ir nurodo, kad neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo, jog apeliantas suprato sukėlęs eismo įvykį ir pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės. Teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, o byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu. Apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl byla dėl šio pažeidimo nutrauktina. Pažymi, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl netekęs teisės vairuoti, jis praras darbą, o tuo pačiu ir pajamų šaltinį, negalės sumokėti už studijas. Pažymi, kad neturės galimybės sumokėti ir paskirtą baudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Institucija prašo palikti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas, žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, padarė žalą kito asmens turtui ir dėl to yra kaltas, pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės už savo priešingą teisei veiką. Pažymi, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. Be to, nurodo, kad dirbdamas darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu, A. B. turėjo elgtis atidžiau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 120 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apelianto kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, pareigūnų K. V. bei R. V. tarnybiniai pranešimai, L. G. ir V. R. paaiškinimai, AB „VST“ raštas (b. l. 1, 5?9, 23). Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. B. atsitrenkė į stulpą ir apgadino įvadinę elektros apskaitos spintą. Tačiau apeliantas teigia, kad stulpą apžiūrėjo ir jokios jam padarytos žalos nepastebėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto teiginys paneigtas įvykį mačiusios L. G. paaiškinimu, kuriame ji aiškiai nurodo, kad vairuotojas, atsitrenkęs į stulpą, padarytų sugadinimų neapžiūrėjo. Byloje nėra duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis. Pastebėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra jokių prieštaravimų tarp L. G. ir V. R. paaiškinimų bei kitos byloje esančios medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasitraukė nepasidomėjęs padaryta žala ir nepranešęs policijai, darytina išvada, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skyrė A. B. minimalias sankcijose numatytas nuobaudas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės (darbo specifika, susijusi su vairavimu, mokamos studijos, materialinė padėtis) nesudaro pagrindo išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymu (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007). Taip pat pastebėtina, kad A. B. prisipažįsta ir gailisi tik dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą ginčija. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Administracinė nuobauda apeliantui buvo paskirta teisėtai, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius