Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 11B-1866 „Dėl atsisakymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos (tolia – Institucija) 2019 m. sausio 25 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VKTI-ANR_P-113-2019 su administraciniu nurodymu G. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, kurią buvo pasiūlyta sumokėti iki 2019 m. vasario 9 d. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) tikrinimo periodu nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., transporto priemonės buvo eksploatuojamos pasibaigus privalomai techninei apžiūrai ar nustatyta tvarka neatlikus privalomosios techninės apžiūros, todėl UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktorius G. Š., organizuodamas transporto priemonių darbą, kai jomis buvo vežami kroviniai Europos Sąjungos teritorijos keliais neturint privalomosios techninės apžiūros, nusižengė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 429 straipsnio 1 dalyje (b. l. 48).

Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, paskirtą administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą, G. Š. sumokėjo 2019 m. sausio 25 (b. l. 46).

Lietuvos transporto saugos administracijoje 2019 m. vasario 22 d. gautas UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriaus G. Š. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo (b. l. 41-43), kartu su prašymu pateiktas UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriaus G. Š. 2016 m. kovo 10 d. įsakymas „Dėl asmens, atsakingo už transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolę, paskyrimo“ (b. l. 44).

Išnagrinėjusi G. Š. pateikta prašymą, Institucija 2019 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 11B-1866 „Dėl atsisakymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“, kuriuo atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini). Institucija, atsisakydama atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nurodė, kad įvertinus 2019 m. vasario 20 d. prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir atlikus pateiktų naujų aplinkybių tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 pagrindu, nustatyta, kad: 1) 2019 m. sausio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR-P-113-2019 su administraciniu nurodymu UAB „S“ (duomenys pakeisti) (toliau – Įmonė) direktoriui G. Š. surašytas už tai, kad Įmonės patikrinimo metu nustatyta, jog tikrinimo periodu nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės buvo eksploatuojamos pasibaigus privalomai techninei apžiūrai ar nustatyta tvarka neatlikus privalomosios techninės apžiūros, t. y. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 459 straipsnyje; 2) Įmonės direktorius G. Š. 2019 m. sausio 25 d. buvo tinkamai supažindintas su Įmonės patikrinimo metu nustatytais pažeidimais ir patvirtindamas pasirašė 2019 m. sausio 21 d. patikrinimo akte Nr. KVI-R-2019-003 ir jo priede bei 2019 m. sausio 25 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VKTI-ANR_P-113-2019 (ROIK (duomenys neskelbtini), savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, jį gavo, kad jam paaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, bei administracinio nurodymo vykdymo sąlygos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo visas galimybes susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti dokumentus, paaiškinimus ir/ar pranešti apie visas žinomas aplinkybes, o po administracinio nusižengimo protokolo surašymo turėjo penkiolikos dienų terminą administracinio nurodymo įvykdymui; 3) UAB „S“ (duomenys pakeisti) vykdo licencijuojamą profesinę vežimo kelių transportu veiklą ir turi Europos Bendrijos licenciją, todėl Įmonės veiklai galioja tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, t. y. Reglamento Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje numatyti vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimai, taip pat Įmonė turi paskirti ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį – transporto vadybininką, kuris, be kita ko, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją, kurios turėjimą patvirtina nustatyta tvarka Lietuvos transporto saugos administracijos išduotas pažymėjimas, todėl Įmonės vadovas pats asmeniškai negali nuspręsti, kad vienas ar kitas Įmonės darbuotojas turi reikiamą kompetenciją ir, vadovaudamasis tokiu subjektyviu vertinimu, surašyti įsakymą dėl vadovaujančio asmens paskyrimo už krovinių vežimo veiklą. Informacinėje sistemoje Keltra UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadovu nurodytas G. Š., kuriam nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. vasario 22 d. priskirtos ir transporto vadybininko funkcijos, todėl pažeidimo padarymo metu pagal Reglamento 1071/2009 ir Licencijavimo taisyklių nuostatas UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadovas buvo atsakingas ir už transporto priemonių priežiūrą ir eksploatavimą, o duomenų apie tai, kad kompetencijos pažymėjimas būtų išduotas S. P., Lietuvos transporto saugos administracija neturi, be to, pateiktas 2016 m. kovo 10 d. įsakymas „Dėl asmens, atsakingo už transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolę, paskyrimo“, nors ir pasirašytinai įteiktas S. P., kuris Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtinimu įdarbintas nuo 2016 m. kovo 10 d., laikytinas netinkamu transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontroliavimo įforminimu, ir nepanaikina Įmonės vadovo ir transporto vadybininko G. Š. atsakomybės; 4) G. Š. pateiktame prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nepateikta naujų esminių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės vertinant nustatytą administracinį nusižengimą ir nustatant jį padariusį asmenį; 5) ANK 429 straipsnis numato atsakomybę už leidimą važiuoti transporto priemone be valstybinės techninės priežiūros, todėl transporto priemonių eksploatavimo vieta ar eksploatavimo faktas neturi jokios reikšmės administracinio nusižengimo fakto nustatymui. Įmonė ir jai priklausančios transporto priemonės, kurioms buvo leista važiuoti be galiojančios techninės apžiūros, yra registruotos Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos transporto saugos administracija turėjo teisę ir pareigą pradėt administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 12-13).

G. Š., nesutikdamas su Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 11B-1866 „Dėl atsisakymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“, per Instituciją Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo: panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. liepos 22 d. priimtą sprendimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini); atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, išnagrinėti skunde nurodytus argumentus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; išreikalauti iš Institucijos administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą. Pateiktame skunde pareiškėjas nesutinka su Institucijos, tapatinant sąvokas „asmuo, atsakingas už krovinių vežimo sritį“ ir „asmuo, atsakingas už transporto priemonių priežiūrą ir eksploatavimą“, kai šie du visiškai skirtingi asmenys turi skirtingas atsakomybės sritis, padaryta išvada, kad pagal ANK 429 straipsnio teisinį reguliavimą už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą atsakingas asmuo gali būti tik specialią kvalifikaciją turintis transporto priemonių vadybininkas arba įmonės direktorius. Nurodo, kad pagal ANK 429 straipsnį atsakomybės subjektas yra asmuo, atsakingas už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą, o pagal Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalies „a“ punktą už įmonės krovinių vežimo veiklą atsako specialią kvalifikaciją turintis transporto vadybininkas, iš to matyti, kad nurodytos sąvokas nėra tapačios. Dėl specialaus subjekto nurodo, kad pagal Institucijos sprendime pateiktą išaiškinimą išeitų, kad už ANK 429 straipsnyje nustatytus pažeidimus atsakomybė kyla subjektui, turinčiam specialių požymių – specialų egzaminą išlaikiusiam ir specialią kvalifikaciją turinčiam už krovinių vežimo veiklą atsakingam transporto vadybininkui, tačiau pareiškėjas su tokiu Institucijos aiškinimu nesutinka, kadangi nei ANK bendrojoje, nei specialiojoje dalyje nėra nurodyta, kad administracinė atsakomybė už ANK 429 straipsnyje nurodytus pažeidimus kyla subjektui, turinčiam specialių požymių, t. y. turinčiam transporto vadybininko kvalifikaciją, kaip ir nei viename teisės akte, tame tarpe ir ANK, nėra paneigta galimybė įmonės vadovui vidiniu teisės aktu pavesti konkrečiam asmeniui atlikti transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo priežiūros funkcijas, todėl iš byloje pateikto 2016 m. kovo 10 d. įsakymo „Dėl asmens, atsakingo už transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolę, paskyrimo“ matyti, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 429 straipsnį turėjo būti traukiamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) darbuotojas S. P., kuris pagal nurodytą įsakymą ir buvo atsakingas už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą. Pareiškėjas nurodo, kad Institucija, atlikdama tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, visiškai neįvertino, kad jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo protokole nurodytas veikas, kadangi jo veikoje nėra kaltės kaip vieno iš būtinųjų sąlygų administracinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas mano, kad Institucija, atlikdama tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, turėjo išsamiai atskleisti ir motyvuoti, kokių duomenų pagrindu nusprendė, kad jo valia buvo sutelkta į pavojingos veikos padarymą (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, ar neatsargumas), tuo labiau, kad iš byloje pateikto 2016 m. kovo 10 d. įsakymo matyti, kad už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą atsakingu asmeniu buvo paskirtas UAB „S“ (duomenys pakeisti) darbuotojas S. P., o jis (pareiškėjas) neturėjo teisinės pareigos prižiūrėti, kad įmonei priklausančioms transporto priemonėms būtų tinkamai ir laiku atlikta techninė apžiūra, nes šią pareigą turėjo atsakingas asmuo S. P.. Tokios aplinkybės reiškia, kad jis (pareiškėjas) nežinojo ir negalėjo žinoti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytoms transporto priemonėms yra pasibaigusi techninė apžiūra, todėl akivaizdu, kad jo veikoje nėra jokios kaltės formos. Nurodo, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas turi trūkumų, kadangi jame nenurodyta kurioje konkrečiai valstybėje, mieste, transporto priemonės buvo eksploatuojamos, o tai yra esminė aplinkybė teisingam pažeidimo kvalifikavimui. Taip pat nurodo, kad visos administracinio nusižengimo protokole nurodytos transporto priemonės buvo eksploatuojamos ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje, todėl Institucija neturėjo teisės (kompetencijos) nagrinėti šio pažeidimo ir skirti nuobaudos. Šį savo argumentą grindžia tuo, kad administracini nusižengimo protokole Institucija nurodė, kad jis savo veiksmais nusižengė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nuostatoms ir tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 429 straipsnyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, todėl Institucija negalėjo skirti baudos už Jungtinėje Karalystėje galimai padarytus pažeidimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas gali būti padaryti tik Lietuvos Respublikos keliuose. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla atnaujintina ANK 658 straipsnio 1 dalis 4 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas laiko 2016 m. kovo 10 d. įsakymą „Dėl asmens, atsakingo už transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolę, paskyrimo“, kuris administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nebuvo pateiktas inspektoriui, kadangi jis (pareiškėjas), nebūdamas teisininku, nesuprato pažeidimo esmės, o inspektorius, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, neatliko visapusiško ir išsamaus pažeidimo kvalifikavimui ir atsakomybės subjekto nustatymui teisiškai reikšmingų aplinkybių tyrimo, t.y. nebandė ištirti, išsiaiškinti, koks konkrečiai asmuo (darbuotojas) yra atsakingas už UAB „S“ (duomenys pakeisti) transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą. Jis (pareiškėjas), tik pasikonsultavęs su teisininku, išsiaiškino, kad negali būti atsakomybės subjektu pagal ANK 429 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, nurodytas įsakymas turi esminę reikšmę teisingam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, kadangi paneigia jo, kaip UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriaus, atsakomybę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir patvirtina, kad atsakomybės subjektu pagal šį administracinį nusižengimą turėtų būti UAB „S“ (duomenys pakeisti) darbuotojas S. P. (b. l. 3-10).

G. Š. skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriui G. Š. administraciniu nurodymu paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 429 straipsnio 1 dalyje. Paskirtą baudą pasiūlytą sumokėti iki 2019 m. vasario 9 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Š. administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą, paskirtą administraciniu nurodymu, sumokėjo 2019 m. sausio 25 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo. Tokiu būdu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo užbaigta.

ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu procesas atnaujinamas paaiškėjus kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Tik neabejotinai nustačius, jog tokios aplinkybės egzistuoja, institucija, kurios sprendimu byla padėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas skunde, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P438-2016/2011, Nr. P520-28/2012). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010)).

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko 2016 m. kovo 10 d. įsakymą „Dėl asmens, atsakingo už transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolę, paskyrimo“, kuriuo S. P. buvo paskirtas atsakingu už UAB „S“ (duomenys pakeisti) transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą, ir kuris turi esminę reikšmę teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, kadangi paneigia jo, kaip UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriaus, atsakomybę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir patvirtina, kad atsakomybės subjektu pagal šį administracinį nusižengimą turėtų būti UAB „S“ (duomenys pakeisti) darbuotojas S. P.. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytas įsakymas Institucijai, priėmusiai skundžiamą sprendimą, buvo pateiktas kartu su pareiškėjo G. Š. prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Teismas, sutikdamas su Institucijos priimtame sprendime nurodytais motyvais, pažymi, kad 2016 m. kovo 10 d. įsakymas „Dėl asmens, atsakingo už transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo kontrolę, paskyrimo“ negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri sudarytų ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindą, kadangi iš pateikto įsakymo turinio matyti, kad pats pareiškėjas, būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, dar 2016 m. kovo 10 d. priėmė šį įsakymą, kuriuo S. P. paskyrė atsakingu už UAB „S“ (duomenys pakeisti) transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą. Todėl mažų mažiausiai keistai skamba pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo apie savo paties priimtą įsakymą ir kad negalėjo žinoti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas; pagal ABĮ 12 straipsnio 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Taigi, bendrovės vadovui nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga organizuoti bendrovės veiklą, vadinasi, bendrovės vadovas privalo žinoti bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tai, kad pareiškėjas galimai pamiršo, kokį asmenį ir už ką paskyrė atsakingu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, kaip vadovas, to nežinojo ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti.

Padarius išvadą, kad pareiškėjas, kaip UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadovas, ne tik žinojo, bet ir turėjo žinoti apie savo paties priimtus įmonės vidaus tvarką reglamentuojančius norminius aktus, konstatuotina, kad skunde nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas neatitinka esminės bylai reikšmingos naujai paaiškėjusios aplinkybės sampratos, kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių skunde nenurodyta, todėl prašymas atnaujinti bylą šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju pasisako tik dėl proceso atnaujinimo pagrindo, nevertindamas skunde nurodomų aplinkybių dėl kaltės nebuvimo ir kt. Tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, nors pareiškėjas pateiktame skunde prašo administracinio nusižengimo bylą atnaujinti ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, vis tik iš skundo turinio aiškiai matyti, kad iš esmės prašymas grindžiamas materialiosios teisės pažeidimu, t. y. G. Š. nesutinka su tuo, kad jis, kaip vadovas, yra tinkamas ANK 429 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, taipogi nesutinka su Institucijos atliktu Reglamento (EB) 1071/2009 nuostatų interpretavimu. Pareiškėjui išaiškinama, kad kitas administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindas – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui, – yra numatytas ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Tačiau šiuo pagrindu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėja ne institucija, kurios pareigūno sprendimu pradėta byla, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šie prašymai paduodami tiesiogiai šiam teismui (ANK 662 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems šį prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (ANK 660 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, G. Š. skundas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 11B-1866 „Dėl atsisakymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“ atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti G. Š. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 11B-1866 „Dėl atsisakymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo arba išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.