Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-359-664/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
A20.-359-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00040-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-359-664/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00040-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

užsieniečiui M. N.,užsieniečio atstovui advokatui L. B.,vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo K. D. Respublikos piliečiui M. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti K. D. Respublikos pilietį M. N., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT prie LR VRM iki 2025-09-19, bet ne ilgiau nei jis bus išsiųstas į kilmės šalį. Teikime nurodoma, jog pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų, kad Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, bei šiuo metu sprendžiama dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis nevykdė teismo sprendimu jam taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, būdamas apgyvendintu laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką, nebendradarbiavo su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis todėl yra pagrindas teigti, jog minėtas Užsienietis galimybę laisvai judėti gali pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Šengeno erdvėje. Atstovas prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis ir jo atstovas nurodė, jog teikimas yra nepagrįstas. Atstovas prašo teismo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, tai yra: arba apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, arba apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktas). Užsienietis nurodė, jog vakar, tai yra 2025 m. birželio 18 d. jį sulaikiusiems pareigūnams pateikė prieglobsčio prašymą, taip pat teikia teismui prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Nesutinka, kad jam būtų skirtas sulaikymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta:

4.1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos departamento prie LR VRM) informacinės duomenų bazėje ( - Migris), užfiksuota, jog 2021 m. liepos 5 d. 04.40 val., VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo K. D. Respublikos pilietis M. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Jis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

4.2. 2021 m. lapkričio 5 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 21S37567, kuriuo Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui - išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į K. D. Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trims) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2022 m. kovo 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartimi užsieniečio apeliacinis skundas buvo atmestas.

4.3. 2022 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi minėtam užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4.4. 2022 m. rugsėjo 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Kybartų Užsieniečių registracijos centro tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo teisę pasišalino iš centro ir nebegrįžo.

4.5. 2025 m. birželio 18 d. pagal Dublino III Reglamentą minėtas Užsienietis buvo perduotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką.

4.6. 2025 m. birželio 18 d. 22.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu minėtas užsienietis sulaikytas iki 48 val.

4.7. Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenimis nenustatyta, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie užsieniečiui pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėtas užsienietis buvo įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

7. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

8. Įvertinus teismo posėdyje pareikštą Užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

9. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

10. Nustatyta kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nustatyta ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau: 2022-09-07 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi minėtam Užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 7 d., Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022-09-26 iš Kybartų Užsieniečių registracijos centro savavališkai pasišalino, tuo pažeisdamas jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas; išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik 2025 m. birželio 18 d. buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

11. Teismas, siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad pakartotinai skyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jos prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2-4, 11 punktais, 114 straipsniu, 115-118 straipsniais,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti K. D. Respublikos piliečiui M. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. rugsėjo 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu Užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Irena Vapsvienė