Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.11.7; 1.1.11.12; 1.2.14.1.1; 2.1.8; 2.3.4.3

2024 m. sausio 17 d.

dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei (nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom),

kaltinamajai S. J. ir jos įgaliotai įstatyminei atstovei E. S. (nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom),

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pradinio išsilavinimo, mokosi „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), neteista, ir

L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti (augina mažamečius vaikus), gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 2022-07-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 str. 1 d. 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamos padariusios baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. ir L. S., veikdamos kartu, 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 18 val., būdamos prekybos centre „Norfa“, esančiame Anykščiuose, Žiburio g. 12, iš prekybos salės pagrobė UAB „Norfos mažmena“, priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą: 3 butelius 1 l talpos degtinės „Finlandia“, kurios vieno butelio kaina 18,99 Eur, o bendra vertė 56,97 Eur, dantų pastą „Colgate max white carbon“, kurios vertė 3,99 Eur, vyrišką kalėdinį dovanų rinkinį „Nivea men sensitive elegance“, kurio vertė 13,99 Eur, 2 vnt. vyriško tualetinio vandens „Homerun Sports“, kurio vieno kaina 12,99 Eur, o bendra vertė 25,98 Eur, 2 vnt. moteriško parfumuoto vandens „Tropic“, kurio vieno kaina 7,99 Eur, o bendra vertė 15,98 Eur, 2 vnt. moteriško parfumuoto vandens „Mademoiselle“, kurio vieno kaina 7,99 Eur, o bendra vertė 15,98 Eur, tekstilinę rankinę „ZX-14019“, kurios vertė 4,99 Eur, moterišką tekstilinę rankinę „ZX-14032“, kurios vertė 11,99 Eur, 3,600 kg marinuotos „Kaukazo“ kiaulienos sprandinės šašlyką, kurio 1 kg kaina 8,99 Eur, o bendra vertė 32,36 Eur, 3,295 kg karštai rūkytų kaimiškų šonkaulių, kurio 1 kg kaina 6,59 Eur, o bendra vertė 21,71 Eur, padarydamos UAB „Norfos mažmena“ 203,94 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais S. J. ir L. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. S. savo kaltę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo pripažino visiškai, papildomai teisiamojo posėdžio metu nieko nenurodė, teismui pagarsinus jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu juos visiškai patvirtino (BPK 276 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. J. savo kaltę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo pripažino visiškai, papildomai teisiamojo posėdžio metu nieko nenurodė, teismui pagarsinus jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu juos visiškai patvirtino (BPK 276 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamosios teisme pareiškė, kad prisipažįsta kaltomis bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąsias, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamosioms ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad jos prasta atmintis ir ji nepamena, kaip 2022 m. rugsėjo 5 d. kartu su seserimi L. S. iš prekybos centro „Norfa“, esančio Anykščiuose, įvykdė vagystę, bet to neneigia. Pripažįsta, kad kartu su L. S. galėjo iš prekybos centro „Norfa“ pavogti įtarime nurodytas prekes už 203,94 eurų. Kas sugalvojo įvykdyti vagystę ir kur padėjo pavogtas prekes neatsimena. Dėl įvykdytos vagystės labai gailisi (tomas 1, b. l. 169-170, 188-189).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį, su S. J. lankėsi pas giminaičius Anykščių r. 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 18 val., kartu su S. atvyko į parduotuvę „Norfa“, esančią Anykščiuose, apsipirkti, jas su savo automobiliu atvežė giminaitė L. G.. Būdamos parduotuvėje abi sugalvojo pavogti prekių ir jas išsinešti nesusimokėjus. Abi į krepšius susidėjo įvairias prekes - vyrišką ir moterišką parfumuotą vandenį, rankines, mėsos produktus, dantų pastą, ką daugiau, nepamena. Prekes persidėjo į rankines ir išsinešė iš parduotuvės už jas nesumokėjusios. Neturėjo pakankamai pinigų ir neplanavo už prekes mokėti. S. J. iš parduotuvės išėjo pirma, o ji jai iš paskos. Kiek pamena, dar buvo priėjusi prie savitarnos kasos ir lyg planavo kažką pirkti. Jai išėjusi iš parduotuvės, S. J. prie L. G. automobilio nebuvo, ją rado kitoje gatvėje su pavogtomis prekėmis, kurias abi kartu ir sunaudojo (tomas 3, b. l. 14-15,18-19).

Iš 2023-01-17 liudytojos R. Š. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 18 val. 10 min., parduotuvės „Norfa“, esančios Anykščiuose, Žiburio g. 12, stebėjimo kameromis buvo užfiksuota, kaip dvi romų tautybės merginos, vaikščiodamos po parduotuvę, renkasi prekes ir dedasi į pirkinių krepšius. Vėliau šias prekes jos persideda į tekstilines rankines, kurias taip pat buvo paėmusiosios iš prekybos salės. Viena mergina, nešdama dvi rankines su prekėmis, išeina pro kasas nesusimokėjusi. Tuo tarpu kita mergina, galimai nukreipdama kasininkės dėmesį, prieina prie savitarnos kasos, norėdama už kelias prekes sumokėti, tačiau kortelėje pritrūksta pinigų. Ji, pabendravusi su kasininke, palieka prekes kasoje, ir išeina iš parduotuvės nieko nepirkusi. Buvo nustatyta, kad iš parduotuvės buvo pavogta degtinė, dantų pastos, vyriškas ir moteriškas tualetinis vanduo, tekstilinės rankinės, maisto produktai, viso prekių už 203,94 eurų (tomas 1, b. l. 37-38).

Iš 2022-09-27 liudytojos S. K. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 18 val., jai dirbant parduotuvėje „Norfa“, esančioje Anykščiuose, Žiburio g., 12, romų tautybės moteris savitarnos kasoje nuskenavo pirkinių krepšelyje buvusias prekes ir paprašė padėti atsiskaityti banko kortele. Mokėjimas nepavyko, nes trūko kortelėje pinigų. Pasakiusi, kad iš automobilio atsineš kitą mokėjimo kortelę, palikusi prekes išėjo. Po kurio laiko sugrįžusi teiravosi, ar ji prie kasos nepaliko savo kortelės, tačiau jos ji nebuvo palikusi. Moteris vėl išėjo ir į parduotuvę daugiau nesugrįžo ir prekių nepirko (tomas 1, b. l. 62-63).

Iš 2022-10-05 liudytojos L. G. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d., L. S. su seserimi S., lankėsi pas giminaičius (duomenys neskelbtini). Jos paprašė nuvežti į parduotuvę, esančią Anykščiuose. Apie 18 val., savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Norfa“, esančios Anykščiuose, Žiburio g. Žiburio g. Sustojusi Kęstučio g., L. S. su S. nuėjo į parduotuvę, o ji liko laukti automobilyje. Po kurio laiko sugrįžusi L. S. pasakė, kad neranda S., kaip jos išsiskyrė, nesakė. Ieškodamos S. ir važinėdamos automobiliu, ją rado stovinčią Statybininkų g. Su savimi ji turėjo du didelius medžiaginius krepšius su prekėmis. Grįžus į namus ji L. S. neklausė, ar prekes pirko, ar už jas sumokėjo, daugiau su ja nebendravo (tomas 1, b. l. 65-66).

Iš 2022-11-07 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti parduotuvės „Norfa“, esančios Anykščiuose, Žiburio g. 12, 2023 m. rugsėjo 5 d. vaizdo įrašai. Juose matyti, kaip L. S. ir S. J. prekybos centre į pirkinių krepšį dedasi prekes. S. J. nešdama du medžiaginius krepšius su prekėmis išeina pro kasą nesusimokėjusi, o L. S. priėjusi prie savitarnos kasų skenuoja prekes, kalbina pardavėją (tomas 1, b. l. 127-130, 131).

Iš 2022-11-07 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2022-09-05, apie 18 val., prekybos centre „Norfa“, Anykščiuose, Žiburio g., 12, lankėsi ir prekes pavogė L. S. (buvusi pavardė J.) ir S. J. (tomas 1, b. l. 125-126).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija, bausmės skyrimas, kiti bylos klausimai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad S. J. ir L. S., veikdamos kartu, 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 18 val., būdamos prekybos centre „Norfa“, esančiame Anykščiuose, Žiburio g. 12, iš prekybos salės pagrobė UAB „Norfos mažmena“, priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą: 3 butelius 1 l talpos degtinės „Finlandia“, kurios vieno butelio kaina 18,99 Eur, o bendra vertė 56,97 Eur, dantų pastą „Colgate max white carbon“, kurios vertė 3,99 Eur, vyrišką kalėdinį dovanų rinkinį „Nivea men sensitive elegance“, kurio vertė 13,99 Eur, 2 vnt. vyriško tualetinio vandens „Homerun Sports“, kurio vieno kaina 12,99 Eur, o bendra vertė 25,98 Eur, 2 vnt. moteriško parfumuoto vandens „Tropic“, kurio vieno kaina 7,99 Eur, o bendra vertė 15,98 Eur, 2 vnt. moteriško parfumuoto vandens „Mademoiselle“, kurio vieno kaina 7,99 Eur, o bendra vertė 15,98 Eur, tekstilinę rankinę „ZX-14019“, kurios vertė 4,99 Eur, moterišką tekstilinę rankinę „ZX-14032“, kurios vertė 11,99 Eur, 3,600 kg marinuotos „Kaukazo“ kiaulienos sprandinės šašlyką, kurio 1 kg kaina 8,99 Eur, o bendra vertė 32,36 Eur, 3,295 kg karštai rūkytų kaimiškų šonkaulių, kurio 1 kg kaina 6,59 Eur, o bendra vertė 21,71 Eur.

Ši veika įrodyta pačių kaltinamųjų S. J. ir L. S. parodymais, kurios prisipažino padariusios baudžiamąjį nusižengimą, kitų objektų apžiūros protokolu, vaizdo įrašu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų R. Š., S. K., L. G. parodymais. S. J. ir L. S. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 5 dalį yra kvalifikuota teisingai.

Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (įstatymo redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.) galiojusi BK 178 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad, tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 178 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Taigi, iš aukščiau nurodyto matyti, kad atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą įsigaliojus naujo įstatymo nuostatoms liko nepakitusi, tačiau BK 190 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.) numatė, kad nedidelės vertės svetimas turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (250 Eur) vertės, kai įstatymo redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d. numato, kad nedidelės vertės svetimas turtas – nuo 3 iki 10 MGL (500 Eur) vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad įstatymo pakeitimas švelnina kaltinamųjų padėtį, nes pagal anksčiau galiojusią įstatymo redakciją jų veiksmai atitiko BK 178 straipsnio 4 dalies (baudžiamojo nusižengimo) sudėtį (pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur)), todėl šiuo atveju naujas įstatymas turi grįžtamąją galią ir kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas.

Dėl nepilnametės S. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje, per baigiamąsias kalbas prokurorė prašė nepilnametei kaltinamajai S. J. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose 5 mėnesius nuo 22.00 val. iki 7.00 val., bei tęsti mokslą. Nurodė, kad baudžiamąjį nusižengimą kaltinamoji padarė būdama 15 metų, ankščiau nebuvo teista ir bausta administracine tvarka. Kaltinamoji S. J. mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), ji yra įrašyta į psichiatrijos įskaitą. S. J. buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais. Ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Kaltinamosios gynėjas advokatas pritarė prokurorės pozicijai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo.

Nusikalstamos veikos padarymo metu S. J. buvo nepilnametė (15 metų amžiaus (tomas 2, b. l. 3)), todėl jai taikytinos BK XI skyriaus nuostatos (BK 80 – 94 straipsniai), reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 81 straipsnio 1 dalis).

BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad šio straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties. Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad S. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą. Savo kaltę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo visiškai prisipažino ir dėl jo padarymo gailėjosi. Tai teismas laiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje, kartu su kita kaltinamąja L. S. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. J. neteista (tomas 2, b. l. 4-6, 7-9, LITEKO duomenys). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų nustatyta, kad buvo fiksuotas administracinis nusižengimas, tačiau dėl jo priimtas sprendimas nutraukti/nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kadangi nusižengimo požymių turinčią veiką padarė asmuo, kuriam nebuvo sukakę 16 metų (tomas 2, b. l. 23-25). Iš 2023 m. birželio 6 - liepos 5 d. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-106/2023 nustatyta, kad S. J., inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, dėl kurio ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; S. J. gali dalyvauti teismo procese, nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, jai rekomenduojama psichiatro priežiūra psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą bendrais pagrindais; jokių emocinių būsenų, turinčių esminės įtakos jos poelgiams jai inkriminuojamos veikos padarymo metu nenustatyta; S. J., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, jos emocinę būseną nusikalstamos veikos metu, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus (tomas 2, b. l. 116-125). Iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-02-15 nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti, kad S. J. gyvena savaitinėje mokykloje, nepilnametei yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (intelekto sutrikimas) (tomas 2, b. l. 38-42). Iš pateiktos 2018-06-04 Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikio pirminio/pakartotinio įvertinimo matyti, kad S. J. konstatuoti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla pateiktoje informacijoje nurodo, kad S. J. turi nustatytus didelius specialiuosius ugdymosi poreikius ir yra ugdoma pagal individualizuotą ugdymo programą, pažymi, jog mokinė beveik nelanko ugdymo įstaigos, dėl mokyklos nelankomumo problemos buvo organizuotas Vaiko gerovės komisijos posėdis, parengtas individualus pagalbos planas (tomas 2, b. l. 82-85, 93).

Aptarti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos aplinkybės apie nepilnametės S. J. asmenybę, individualios intelektinės kaltinamosios savybės, taip pat vertinant jos elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad nėra padariusi naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimu, sudaro pagrindą konstatuoti būtinus formalius ir vieną alternatyvų nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, todėl nepilnametė S. J., nusikalstamą veiką padariusi būdama nepilnamete, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Nepilnametei S. J. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant šios auklėjamosios priemonės taikymo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendį paskelbus, panaikinti šiame baudžiamajame procese nepilnametei S. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (tomas 1, b. l. 190-193).

Dėl bausmės skyrimo L. S.

Kaltinamosios L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje, veikdama kartu su kita kaltinamąja S. J. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant kaltinamajai L. S. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į tai, kad padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), į kaltinamosios asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – teista (tomas 3, b. l. 39-43), bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjusi (tomas 3, b. l. 77-85), nedirbanti, augina mažamečius vaikus, šiuo metu laukiasi kūdikio, duomenų apie tai, kad būtų įrašyta priklausomybės ligų įskaitoje ar gydytojo psichiatro įskaitoje, nepateikta.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajai L. S., atsižvelgiant į tai, kad ji buvo teista už analogišką veiką, bet išvadų nepadarė, kad sistemingai bausta administracine tvarka, daugiausiai už smulkią vagystę, kad nekeičia gyvenimo būdo ir nesistengia tinkamai integruotis į visuomenę, skirti arešto bausmę, o atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu laukiasi kūdikio ir augina mažamečius vaikus, arešto bausmės vykdymą atidėti.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Kaltinamoji L. S. yra teista už analogišką veiką, tačiau bausmę yra atlikusi, nedirba, augina mažamečius vaikus ir šiuo metu laukiasi kūdikio, bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, anksčiau skiriama laisvės apribojimo bausmė nesulaikė kaltinamosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tačiau įvertinant jos dabartinę padėtį (laukiasi kūdikio ir augina mažamečius vaikus), arešto bausmė vertintina kaip neproporcinga, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalyje sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą vieneriems metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

L. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 3, b. l. 20-22), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

UAB „Norfos mažmena“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 203,94 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų (tomas 1, b. l. 43-56). Kaltinamosios su joms pareikštu civiliniu ieškiniu iš esmės sutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų S. J. ir L. S. bendrų veiksmų, t. y. dėl jų padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, kaltinamųjų pripažįstamas, todėl tenkintinas, ir iš kaltinamųjų solidariai priteistinas turtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamoji L. S., teismui pateikė fotonuotrauką, kurioje yra nufotografuotas Perlo terminalu atliktas mokėjimas pavedimas, ir teigė, jog šiuo pavedimu yra už ją atlyginta dalis (50 Eur) UAB “Norfos mažmena“ padarytos žalos. Teismas, susipažinęs su šiuo teismui pateiktu įrodymu (fotonuotrauka), sprendžia, jog šis įrodymas nepatvirtina kaltinamosios L. S. nurodomų aplinkybių. Iš pateikto Perlo terminalu atlikto pinigų pervedimo nustatyta, kad 2023-08-18 L. G. UAB „Norfos mažmena“ pervedė 52,00 Eur, mokėjimo paskirtis – bauda. Šie kvite esantys duomenys nepatvirtina fakto, kad tai dalinis žalos atlyginimo mokėjimas, atliktas už L. S., kadangi šiame mokėjime tokie duomenys nenurodomi.

CK 6.276 straipsnyje pasakyta, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo 14 iki 18 metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šiuo atveju esminę reikšmę turi laikas, kada padaryta žala ir kokių institucijų prižiūrimas nepilnametis padarė tą žalą. Minėtoje normoje nurodytų asmenų civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nepilnametis neturi turto, iš kurio būtų atlyginta žala, ir yra jų kaltė dėl to, kad nepilnametis žalą padarė. Šių asmenų kaltė yra preziumuojama, tačiau jie turi teisę įrodyti nesą kalti dėl žalos atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad nuo 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu „Dėl laikinosios rūpybos S. J. nustatymo“, nuo 2023 m. birželio 12 d. nustatyta likusiai be tėvų rūpybos S. J. laikinoji globa, jos rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini). Iki laikinosios rūpybos nustatymo, už nepilnametę kaltinamąją S. J. buvo atsakingi jos tėvai: motina Z. Č. ir tėvas S. J., kurie yra įtraukti į bylą civiliniais atsakovais. Esant šioms aplinkybėms, nepilnametei kaltinamajam S. J. neturint uždarbio ar pajamų, pakankamų žalai atlyginti, šią žalą privalo atlyginti civiliniai atsakovai Z. Č. ir S. J. (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis, CK 6.276 straipsnis).

Dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-01-05 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-00128, priteisimo, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajai L. S.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Darius Karvelis teikė teisinę pagalbą kaltinamajai L. S., antrinės teisinės pagalbos galutinės išlaidos sudaro 580,66 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į kaltinamosios L. S. materialinę, turtinę padėtį, socialinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jos pageidavimu – abiem kaltinamosioms šioje baudžiamojoje gynėjai buvo paskirti sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalimi bei BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu, 51 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamosios L. S. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nepilnametę S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą padariusią nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti S. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant šios auklėjamosios priemonės taikymo metu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą.

Nuosprendį paskelbus, panaikinti šiame baudžiamajame procese nepilnametei S. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. S. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinio ieškovo UAB „Norfos mažmena“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 203,94 Eur (du šimtus tris eurus 94 ct) turtinės žalos atlyginimą solidariai iš kaltinamųjų L. S. ir nepilnametės S. J., o jos nepilnametystės metu S. J. neturint turto ar pajamų, iš kaltinamosios S. J. priteistos sumos išieškojimą nukreipti į civilinių atsakovų Z. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), turtą ar pajamas, civiliniam ieškovui UAB „Norfos mažmena“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.