- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-824-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00087-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl pirkimo – pardavimo sandorių pakeitimo dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. gegužės 13 d. tarp atsakovės R. M. (toliau – ir atsakovė) ir trečiojo asmens dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl turto pirkėjo, nurodant, kad turto pirkėjai lygiomis dalimis yra atsakovė ir ieškovas; pakeisti pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2018 m. gruodžio 27 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl turto pirkėjo nurodant, kad turto pirkėjai lygiomis dalimis yra atsakovė ir ieškovas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl pirkimo – pardavimo sandorių pakeitimo dalyje.
Šalies argumentai
3. Teismas atsižvelgė į aplinkybė, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog su atsakove yra sutuoktiniai, santuokoje atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto asmenine nuosavybe ir ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio, 3.89 straipsnio nuostatomis, prašė išspręsti ginčą dėl atsakovės santuokoje įgyto asmeninio turto padalijimo. Pažymėjo, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prie ieškinio nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, teismas konstatavo, jog pateiktas ieškinys pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį.
6. Nurodė, kad aplinkybė, jog įgytas nekilnojamasis turtas registruotas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, reiškia, kad turtui negali būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis statusas.
7. Atkreipė dėmesį, kad tame pačiame teisme nagrinėjamame ginče tarp tų pačių šalių dėl kitų sandorių naikinimo, privaloma mediacijos procedūra yra realizuota ir nebuvo sėkminga.
8. Nurodė, kad noras pakeisti pirkimo-pardavimo sutarčių šalis, ieškovą pripažįstant pirkėju, nereiškia, kad ginčas kilo dėl tokio turto pasidalijimo.
9. Pažymėjo, kad tik patenkinęs ieškinį, teismas suformuotų sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės) teisinį ryšį su įgytu ir turimu nekilnojamu turtu. Kol ieškinys nėra patenkintas, nėra pagrindo teigti, jog ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, ieškovei nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).
16. CK 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad su atsakove yra sutuoktiniai, kad santuokos metu atsakovė įsigijo turto, kuris yra asmenine atsakovės nuosavybe. Ieškovas iš esmės prašo turtą, kuris šiuo metu yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškinyje ieškovas remiasi CK trečiosios knygos (šeimos teisė) normomis, reglamentuojančiomis įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, t. y. CK 3.87 straipsnio, 3.89 straipsnio nuostatomis, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į ieškovo siekiamą tikslą – vieno sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ginčas priskiriamas šeimos ginčų kategorijai, kuris nagrinėjamas ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taigi jam privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
19. Aplinkybė, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme tarp ieškovo ir atsakovės nagrinėjama kita civilinė byla dėl turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsiradus naujiems ginčams, teisminės mediacijos procedūra tapo neprivaloma.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.