Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui A.K. ir jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Ginai Breiterytei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Jolitai Razminaitei - Gvozdovičienei, 2013 m. spalio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir tarnybinio atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi buvo priimtas pareiškėjo A.K. skundas dalyje dėl reikalavimų:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. TE-145 „Dėl A.K. atleidimo iš vidaus tarnybos“;

2) įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinę grąžinti pareiškėją į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas bei atlyginti už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A.K. prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovas advokatas Piotras Orlovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir padarė administracinės teisės pažeidimą, jo veiksmais nebuvo akivaizdžiai pažemintas pareigūno vardas. Teigia, kad mopedo vairavimas negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurios kyla vairuojant automobilį. Tvirtino, jog pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios, nes įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl paskirta nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vadas įsakymu Nr. TE-145 „Dėl A.K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (dėl pareigūno vardo pažeminimo), vykdydamas 2013 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 27-11 3 punktą, atleido vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą A.K., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį specialistą iš vidaus tarnybos, už tai, kad 2013 m. liepos 6 d. 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus (2,40 promilių), sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį (b.l. 20).

VSAT Pagėgių rinktinės 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-27 (2.8) pasiūlyta pareiškėjui A.K., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skirti tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa (b.l. 11-13). Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 23 punktu (2011-08-31 įsakymo redakcija Nr. 1V-652), numatančiu, kad žemesnių pagal pavaldumą tikrintojų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą vertina aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojai, pavedus aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Štabo bendrųjų reikalų valdybos teisės skyrius patikrino 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 16-27 (2.8) (b.l. 82-84) ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo „Dėl 2013-08-06 Pagėgių rinktinės tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 16-27 (2.8) įvertinimo“ išvados 3 punktu pasiūlė VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį specialistą vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą A.K. už pareigūno vardo pažeminimą, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktu, atleisti iš vidaus tarnybos (b.l. 14-19).

Pareiškėjas A.K. neneigia, kad 2013 m. liepos 6 d. 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus (2,40 promilių), sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado įsakymas Nr. TE-145 ginčijamas tuo pagrindu, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo pažemintas pareigūno vardas, todėl griežčiausia tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai. Be to, neįvertinta pareiškėjo netyčinė kaltė, kilusios pasekmės, neatsižvelgta į esmines atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau ir Statutas), bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, A62-1099/2011), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas pareigūno vardą žeminančiais veiksmais nurodė pareiškėjo vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam. Pareiškėjo kaltė sukėlus eismo įvykį ir jo girtumo laipsnis yra įrodyti 2013 m. liepos 9 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A.K. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 131 str. 7 d., 131 str. 4 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. pažeidimų padarymą 500 Lt bauda (b.l. 60-61). Nors A.K. ir jo atstovas advokatas tvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas netyčia, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir privalėjo numatyti iš to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis turėjo būti pakankama tinkamai suvokti ir įvertinti kokias pasekmes sukelia alkoholio vartojimas. Spręstina, kad sėsdamas už vairo neblaivus, asmuo privalo suvokti tokių veiksmų pavojingumą ir keliamą riziką, tiek savo, tiek kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012). Pareiškėjo girtumo laipsnis - 2,40 promilės yra įrodytas aukščiau minėtu 2013 m. liepos 9 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu, kurio A.K. neginčijo, todėl tvirtinimai, jog tokį neblaivumo laipsnį sukėlė vaistų vartojimas ir nuovargis, teismas vertina kaip pareiškėjo gynimosi poziciją siekiant išvengti atsakomybės už tarnybinį nusižengimą.

Dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes galima įvertinti dviem aspektais – paties eismo įvykio sukeltas pasekmes, t.y., kad niekas, išskyrus pareiškėją, nebuvo sužalotas, bei pasekmes, kilusias VSAT Pagėgių rinktinės reputacijai. Spręstina, jog pareiškėjo padaryta veikla akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti eismo dalyviams nustatytų teisių ir pareigų, kitų minėtų teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Valstybės sienos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Tai, kad pareiškėjas vairavo mopedą, o ne automobilį, turėjo įtakos jo administracinės atsakomybės mastui, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vien dėl to, kad buvo vairuojamas ne automobilis, nekonstatuotinos pasekmės, kurios lemia pareigūno vardo pažeminimą. Nors mopedas savo techninėmis savybėmis neprilygsta automobiliui, tačiau pareigūno vardo pažeminimą lėmė ne vairuojamos transporto priemonės kategorija, o tai, kad A.K. vairavo neblaivus. Kadangi pareiškėjas sukėlė eismo įvykį – išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį, todėl argumentai, jog mopedas yra mažo pavojingumo transporto priemonė, galėtų būti laikomi pagrįstais tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų nurodytą transporto priemonę vairavęs blaivus.

Vertinant, ar pareiškėjo veika gali būti pripažįstama kaip tarnybos pareigūno vardo pažeminimas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme, atkreiptinas dėmesys, kad Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia laikytis Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų: būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 str.1 d.). Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis.

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip vidaus reikalų instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu.

Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Apie įvykį buvo pranešta visuomenės informavimo priemonėse (b.l. 64-66), todėl vertintina, kad neteisėta veikla turėjo atgarsį visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje, bei įvertinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmai, kurių mastas bei pobūdis yra įrodyti įsiteisėjusiu 2013 m. liepos 9 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu, pagrįstai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Tokie veiksmai prieštaravo ne tik teisės (ATPK 131 str. 7 d., 131 str. 4 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.) bet ir tarnybinės etikos normų, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 punkto, reglamentuojančio, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą, reikalavimus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 15 punktas numato, kad laikytis šių taisyklių reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas užtraukia tarnybinę atsakomybę.

Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Spręstina, kad atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė neturėjo alternatyvių elgesio variantų, kaip tik, pripažinus, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atleisti jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-11 nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei liudytojo M.N. parodymai, patvirtinantys teigiamą pareiškėjo charakteristiką, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, neturi teisinės įtakos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, 2013 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje Nr. 27-11pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą (b. l. 14-19). Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Be to, minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 2009 m. liepos 14 d., per tarnybos laikotarpį skatintas vienkartine pinigine išmoka ir rinktinės vado padėka, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas pareiškėją charakterizuoja teigiamai.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atliekant patikrinimą buvo objektyviai nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, kurioms esant buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. TE-145 laikinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė.

Pareiškėjo A.K. skundo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, yra išvestiniai reikalavimai iš ginčijamo įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovo priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų tenkinti išvestinių skundo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo A.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.