Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant apeliantės- Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei L. Z., asmenims, kuriems administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,- D. J., A. G., D. S., R. V., jų, bei R. Š., atstovei advokatei Nijolei Pakalkienei, nedalyvaujant asmeniui, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,- R. Š., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau ir – Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/19-19 D. J. pagal ATPK 171³ str. 1 d. nubaustas 700 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos (toliau ir – Komisija) pirmininku, vykdydamas „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimą“ supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pažeidė šias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatas (t. I, b.l. 56–58):

Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-03-14 įsakymu Nr. 01-276 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 01-1176 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo“ pakeitimo“, vadovaudamasi Taisyklių 8.4 ir 11.4 punktais, 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510 1 punktas) nutarė Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Taisyklių 11.4 punkte nurodyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų būdu viešąjį pirkimą Perkančioji organizacija gali vykdyti, jeigu ,,<...> dėl techninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Protokole nurodoma, kad Pirkimo būdas apklausiant Tiekėją pasirinktas atsižvelgiant į tai, jog „minima įstaiga iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugas pagal kitą galiojančią sutartį ir kad nėra kito pasirinkimo“. Įvertinusi Pirkimo dokumentus, Pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, jog Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės ir pateikti paaiškinimai (Perkančiosios organizacijos 2014-06-30 raštas Nr. R4-24-1860 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“, 3 punktas) bei Komisijos Protokole nurodytos Pirkimo būdo pasirinkimo priežastys (Tiekėjas turi galiojančią sutartį su Perkančiąja organizacija), neatitinka Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. O1-79 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 11.4 punkte nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte esančių privalomų sąlygų ir nepagrindžia Pirkimo būdo parinkimo teisėtumo. Komisijai Protokole nepagrindus dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas ir neužtikrinus efektyvios konkurencijos - D. J., būdamas Komisijos pirmininku, vykdydamas Pirkimo procedūras ir balsuodamas už neteisėto sprendimo priėmimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, „ kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“ ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas;Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 83 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“. Pirkimo dokumentų 1 priedo „Mokinių ir ugdytinių maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija) 17.7 punkte nustatyta, kad tiekėjas „<...> saugo, prižiūri ir tinkamai naudoja išnuomotą ar perduotą virtuvių įrangą bei valgyklos inventorių <...>“, 50 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjas maitinimo paslaugai tiekti naudoja Užsakovo išnuomotą nekilnojamąjį turtą ir perduotą įrangą“. Aukščiau nurodytos Techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios, nes Pirkimo sąlygose nėra pateikiamas nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašas, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenurodyta, už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, nors Techninės specifikacijos 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Maistas turi būti gaminamas ir mokiniai ugdytiniai bei personalas maitinami lentelėje nurodytose vietose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga“. Todėl D. J., būdamas Komisijos pirmininku, neužtikrino Taisyklių 83 punkto nuostatų laikymosi ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas;Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė“. Komisijos 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510, 1 punktas) vienas iš svarstomų klausimų buvo Pirkimo būdo parinkimas. Šio posėdžio metu surašytame Protokole perkamoms paslaugoms nepriskirtas BVŽP kodas, nenurodyta kokiai paslaugų kategorijai priklauso perkamos paslaugos, nenurodyta, kodėl Pirkimui buvo parinktas supaprastintų neskelbiamų derybų būdas, nors Pirkimo vertė - 920.000.00 Lt (2013-08-19 paraiška Nr. Vš6-70a) viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas. Todėl D. J., būdamas Komisijos pirmininku, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų metu deramasi dėl tiekėjo pasiūlymo sąlygų <...>“, taip pat šių Taisyklių 45.4 punkte nustatyta, kad „<...> derybų eiga turi būti įforminta raštu. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“. Tai reiškia, kad vienas iš viešojo pirkimo vykdymo supaprastintų neskelbiamų derybų etapų yra pačių derybų su viešajame pirkime dalyvaujančiu tiekėju vykdymas. Komisija 2013-08-30 posėdžio metu (protokolas Nr. Vš2-533) svarstydama Tiekėjo pasiūlymą nusprendė, kad „kadangi pateikta maitinimo paslaugų kaina yra tinkama, kviesti tiekėją arba jo atstovą pasirašyti maitinimo paslaugų sutartį“. Tą pačią dieną Perkančioji organizacija 2013-08-30 raštu Nr. R4-24-2775 „Dėl sutarties pasirašymo“ kreipėsi į Tiekėją ir nurodė, kad Komisija Tiekėjo pasiūlymą pripažino laimėjusiu bei kviečia pasirašyti sutartį. Taigi Perkančioji organizacija nevedė derybų su Tiekėju ir tokiu būdu neužtikrino Taisyklių nuostatų laikymosi bei pažeidė -Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. D. J., būdamas Komisijos pirmininku, neužtikrino Taisyklių 45 punkto nuostatų laikymosi ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, taip pat neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Komisija taip pat nesivadovavo Pirkimo sąlygų 6.3.2 punktu, kad „derybos protokoluojamos“. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir tiekėjo įgaliotas atstovas“. Taisyklių 45.4 punktu, kad „derybų eiga turi būti įforminta raštu“. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“ ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutarimu D. J. skundą tenkino, panaikino 2014-09-16 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą Nr. 2P/19-19 ir bylą D. J. atžvilgiu nutraukė (t. I, b.l. 176-182). Teismas nustatė, kad 2013-03-28 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programos tvirtinimo“ patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programa. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2013-07-10 buvo paskelbtas minėtų maitinimo paslaugų pirkimas. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2013-07-23, tačiau pirkimo metu buvo gauta pretenzijų, sustabdytos viešojo pirkimo procedūros, todėl pasiūlymo pateikimo terminas buvo nukeltas tolimesniam laikui. Užsitęsus maitinimo paslaugų pirkimui ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. mokslo metų pradžios buvo būtina maitinti vaikus mokymosi įstaigose ir kol bus pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis pagal Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programą, reikėjo skubiai atlikti maitinimo paslaugų pirkimą. Tuo tikslu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-08-16 įsakymu Nr. O1-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 m. pirkimų plano patikslinimo“ 2 punkte nurodė pirkimų organizatoriams ir viešųjų pirkimų komisijai vadovautis pirkimų plano papildymais, parenkant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo būdą. Numatyta pirkimo vertė 920000 Lt, BVPŽ kodas nurodytas 55500000-5 ir numatomo pirkimo būdas supaprastintos neskelbiamos derybos. Perkančiosios organizacijos Taisyklių 11.4 punkte numatyti atvejai kai pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų metu, t. y. dėl techninių priežasčių ir ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Teismas įvertinęs tai, kad reikėjo užtikrinti mokinių maitinimą, į kurį įeina ir nemokamas mokinių maitinimas, kuris teikiamas socialiai pažeidžiamai mokinių grupei (mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams) sprendė, jog buvo susidariusios objektyvios aplinkybės, kurioms esant pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu ir tai atitinka Taisyklių 11.4 punkte nurodytus reikalavimus. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą paslaugų tiekėju buvo pasirinkta VšĮ „Kretingos maistas“, kadangi būtent šios įstaigos paslaugomis buvo naudotasi anksčiau, o keičiantis paslaugos teikėjui mokinių maitinimas neišvengiamai būtų nutrūkęs dėl maitinimo įrangos išmontavimo, patalpų atlaisvinimo, sanitarinių leidimų gavimo ir kt. Komisija pasirinkdama konkretų tiekėją, kuris galėtų teikti maitinimo paslaugas, tuo metu neturėjo kitos alternatyvos, aplinkybės, sąlygojusios būtinumą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu atsirado pradėjus vykdyti pagrindinį maitinimo paslaugų pirkimą, jų nebuvo galima numatyti. Teismas sprendė, jog tai, kad techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios yra Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, nes šalys dėl dokumentų dviprasmybių pretenzijų nereiškė ir dėl to skundų nebuvo, todėl darytina išvada, kad šalys dokumentus suprato. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad protokolą rašė ne specialistė, o komisijos narė, kuri neturėjo patirties protokolų rašyme. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad nėra jokių rekomendacijų ar metodinių nurodymų dėl protokolų rašymo. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo sprendžia pagal savo įsitikinimą dėl motyvų ar pagrindimo užtekimo. Visi komisijos nariai teisme paliudijo, kad visi klausimai buvo svarstomi, jie buvo aptariami ir priimtiems sprendimams pritarė. Nurodyti duomenys buvo pateikti dokumentuose, kurie buvo svarstomi posėdžių metu. Teismas taip pat nustatė, kad derybos vyko rašytine forma. Teismas pripažino, jog tai, kad nebuvo surašytas protokolas, formaliai gal ir yra taisyklių pažeidimas, tačiau sprendė, kad tokio protokolo surašymas netenka prasmės, nes jį negali pasirašyti kitos šalies atstovas, kuris dalyvauja surašydamas raštą, bet ne asmeniškai. Teismas konstatavo, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis bei vadovaudamasis indubio pro reo principu, teismas sprendė, kad D. J. nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/20-20 A. G. pagal ATPK 171³ str. 1 d. nubaustas 500 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) nariu, vykdydamas „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimą“ supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pažeidė šias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatas (t., III, b.l. 56-58):

Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-03-14 įsakymu Nr. 01-276 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 01-1176 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo“ pakeitimo“, vadovaudamasi Taisyklių 8.4 ir 11.4 punktais, 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510 1 punktas) nutarė Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Taisyklių 11.4 punkte nurodyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų būdu viešąjį pirkimą Perkančioji organizacija gali vykdyti, jeigu ,,<...> dėl techninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Protokole nurodoma, kad Pirkimo būdas apklausiant Tiekėją pasirinktas atsižvelgiant į tai, jog „minima įstaiga iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugas pagal kitą galiojančią sutartį ir kad nėra kito pasirinkimo“. Įvertinusi Pirkimo dokumentus, Pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, jog Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės ir pateikti paaiškinimai (Perkančiosios organizacijos 2014-06-30 raštas Nr. R4-24-1860 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“, 3 punktas) bei Komisijos Protokole nurodytos Pirkimo būdo pasirinkimo priežastys (Tiekėjas turi galiojančią sutartį su Perkančiąja organizacija), neatitinka Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. O1-79 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 11.4 punkte nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte esančių privalomų sąlygų ir nepagrindžia Pirkimo būdo parinkimo teisėtumo. Komisijai Protokole nepagrindus dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas ir neužtikrinus efektyvios konkurencijos - A. G., būdamas Komisijos nariu, vykdydamas Pirkimo procedūras ir balsuodamas už neteisėto sprendimo priėmimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, „ kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“ ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas;Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 83 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“. Pirkimo dokumentų 1 priedo „Mokinių ir ugdytinių maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija) 17.7 punkte nustatyta, kad tiekėjas „<...> saugo, prižiūri ir tinkamai naudoja išnuomotą ar perduotą virtuvių įrangą bei valgyklos inventorių <...>“, 50 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjas maitinimo paslaugai tiekti naudoja Užsakovo išnuomotą nekilnojamąjį turtą ir perduotą įrangą“. Aukščiau nurodytos Techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios, nes Pirkimo sąlygose nėra pateikiamas nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašas, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenurodyta, už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, nors Techninės specifikacijos 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Maistas turi būti gaminamas ir mokiniai ugdytiniai bei personalas maitinami lentelėje nurodytose vietose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga“. Todėl A. G., būdamas Komisijos nariu, neužtikrino Taisyklių 83 punkto nuostatų laikymosi ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas;Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė“. Komisijos 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510, 1 punktas) vienas iš svarstomų klausimų buvo Pirkimo būdo parinkimas. Šio posėdžio metu surašytame Protokole perkamoms paslaugoms nepriskirtas BVŽP kodas, nenurodyta kokiai paslaugų kategorijai priklauso perkamos paslaugos, nenurodyta, kodėl Pirkimui buvo parinktas supaprastintų neskelbiamų derybų būdas, nors Pirkimo vertė - 920.000.00 Lt (2013-08-19 paraiška Nr. Vš6-70a) viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas. Todėl A. G., būdamas Komisijos nariu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų metu deramasi dėl tiekėjo pasiūlymo sąlygų <...>“, taip pat šių Taisyklių 45.4 punkte nustatyta, kad „<...> derybų eiga turi būti įforminta raštu. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“. Tai reiškia, kad vienas iš viešojo pirkimo vykdymo supaprastintų neskelbiamų derybų etapų yra pačių derybų su viešajame pirkime dalyvaujančiu tiekėju vykdymas. Komisija 2013-08-30 posėdžio metu (protokolas Nr. Vš2-533) svarstydama Tiekėjo pasiūlymą nusprendė, kad „kadangi pateikta maitinimo paslaugų kaina yra tinkama, kviesti tiekėją arba jo atstovą pasirašyti maitinimo paslaugų sutartį“. Tą pačią dieną Perkančioji organizacija 2013-08-30 raštu Nr. R4-24-2775 „Dėl sutarties pasirašymo“ kreipėsi į Tiekėją ir nurodė, kad Komisija Tiekėjo pasiūlymą pripažino laimėjusiu bei kviečia pasirašyti sutartį. Taigi Perkančioji organizacija nevedė derybų su Tiekėju ir tokiu būdu neužtikrino Taisyklių nuostatų laikymosi bei pažeidė -Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. A. G., būdamas Komisijos nariu, neužtikrino Taisyklių 45 punkto nuostatų laikymosi ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, taip pat neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Komisija taip pat nesivadovavo Pirkimo sąlygų 6.3.2 punktu, kad „derybos protokoluojamos“. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir tiekėjo įgaliotas atstovas“. Taisyklių 45.4 punktu, kad „derybų eiga turi būti įforminta raštu“. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“ ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarimu A. G. skundą tenkino, panaikino 2014-09-16 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą Nr. 2P/20-20 ir bylą A. G. atžvilgiu nutraukė (t., IV, b.l. 21-27). Teismas nustatė, kad 2013-03-28 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programos tvirtinimo“ patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programa. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2013-07-10 buvo paskelbtas minėtų maitinimo paslaugų pirkimas. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2013-07-23, tačiau pirkimo metu buvo gauta pretenzijų, sustabdytos viešojo pirkimo procedūros, todėl pasiūlymo pateikimo terminas buvo nukeltas tolimesniam laikui. Užsitęsus maitinimo paslaugų pirkimui ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. mokslo metų pradžios buvo būtina maitinti vaikus mokymosi įstaigose ir kol bus pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis pagal Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programą, reikėjo skubiai atlikti maitinimo paslaugų pirkimą. Tuo tikslu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-08-16 įsakymu Nr. O1-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 m. pirkimų plano patikslinimo“ 2 punkte nurodė pirkimų organizatoriams ir viešųjų pirkimų komisijai vadovautis pirkimų plano papildymais, parenkant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo būdą. Numatyta pirkimo vertė 920000 Lt, BVPŽ kodas nurodytas 55500000-5 ir numatomo pirkimo būdas supaprastintos neskelbiamos derybos. Perkančiosios organizacijos Taisyklių 11.4 punkte numatyti atvejai kai pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų metu, t. y. dėl techninių priežasčių ir ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Teismas įvertinęs tai, kad reikėjo užtikrinti mokinių maitinimą, į kurį įeina ir nemokamas mokinių maitinimas, kuris teikiamas socialiai pažeidžiamai mokinių grupei (mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams) sprendė, jog buvo susidariusios objektyvios aplinkybės, kurioms esant pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu ir tai atitinka Taisyklių 11.4 punkte nurodytus reikalavimus. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą paslaugų tiekėju buvo pasirinkta VšĮ „Kretingos maistas“, kadangi būtent šios įstaigos paslaugomis buvo naudotasi anksčiau, o keičiantis paslaugos teikėjui mokinių maitinimas neišvengiamai būtų nutrūkęs dėl maitinimo įrangos išmontavimo, patalpų atlaisvinimo, sanitarinių leidimų gavimo ir kt. Komisija pasirinkdama konkretų tiekėją, kuris galėtų teikti maitinimo paslaugas, tuo metu neturėjo kitos alternatyvos, aplinkybės, sąlygojusios būtinumą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu atsirado pradėjus vykdyti pagrindinį maitinimo paslaugų pirkimą, jų nebuvo galima numatyti. Teismas sprendė, jog tai, kad techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios yra Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, nes šalys dėl dokumentų dviprasmybių pretenzijų nereiškė ir dėl to skundų nebuvo, todėl darytina išvada, kad šalys dokumentus suprato. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad protokolą rašė ne specialistė, o komisijos narė, kuri neturėjo patirties protokolų rašyme. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad nėra jokių rekomendacijų ar metodinių nurodymų dėl protokolų rašymo. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo sprendžia pagal savo įsitikinimą dėl motyvų ar pagrindimo užtekimo. Visi komisijos nariai teisme paliudijo, kad visi klausimai buvo svarstomi, jie buvo aptariami ir priimtiems sprendimams pritarė. Nurodyti duomenys buvo pateikti dokumentuose, kurie buvo svarstomi posėdžių metu. Teismas taip pat nustatė, kad derybos vyko rašytine forma. Teismas pripažino, jog tai, kad nebuvo surašytas protokolas, formaliai gal ir yra taisyklių pažeidimas, tačiau sprendė, kad tokio protokolo surašymas netenka prasmės, nes jį negali pasirašyti kitos šalies atstovas, kuris dalyvauja surašydamas raštą, bet ne asmeniškai. Teismas konstatavo, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis bei vadovaudamasis indubio pro reo principu, teismas sprendė, kad A. G. nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 2P/29-29 R. Š. pagal ATPK 171³ str. 1 d. nubaustas 500 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) nariu, vykdydamas „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimą“ supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pažeidė šias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatas (t. V, b.l. 52-54):

Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-03-14 įsakymu Nr. 01-276 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 01-1176 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo“ pakeitimo“, vadovaudamasi Taisyklių 8.4 ir 11.4 punktais, 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510 1 punktas) nutarė Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Taisyklių 11.4 punkte nurodyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų būdu viešąjį pirkimą Perkančioji organizacija gali vykdyti, jeigu ,,<...> dėl techninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Protokole nurodoma, kad Pirkimo būdas apklausiant Tiekėją pasirinktas atsižvelgiant į tai, jog „minima įstaiga iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugas pagal kitą galiojančią sutartį ir kad nėra kito pasirinkimo“. Įvertinusi Pirkimo dokumentus, Pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, jog Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės ir pateikti paaiškinimai (Perkančiosios organizacijos 2014-06-30 raštas Nr. R4-24-1860 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“, 3 punktas) bei Komisijos Protokole nurodytos Pirkimo būdo pasirinkimo priežastys (Tiekėjas turi galiojančią sutartį su Perkančiąja organizacija), neatitinka Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. O1-79 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 11.4 punkte nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte esančių privalomų sąlygų ir nepagrindžia Pirkimo būdo parinkimo teisėtumo. Komisijai Protokole nepagrindus dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas ir neužtikrinus efektyvios konkurencijos – R. Š., būdamas Komisijos nariu, vykdydamas Pirkimo procedūras ir balsuodamas už neteisėto sprendimo priėmimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, „kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“ ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas;Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 83 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“. Pirkimo dokumentų 1 priedo „Mokinių ir ugdytinių maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija) 17.7 punkte nustatyta, kad tiekėjas „<...> saugo, prižiūri ir tinkamai naudoja išnuomotą ar perduotą virtuvių įrangą bei valgyklos inventorių <...>“, 50 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjas maitinimo paslaugai tiekti naudoja Užsakovo išnuomotą nekilnojamąjį turtą ir perduotą įrangą“. Aukščiau nurodytos Techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios, nes Pirkimo sąlygose nėra pateikiamas nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašas, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenurodyta, už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, nors Techninės specifikacijos 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Maistas turi būti gaminamas ir mokiniai ugdytiniai bei personalas maitinami lentelėje nurodytose vietose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga“. Todėl R. Š., būdamas Komisijos nariu, neužtikrino Taisyklių 83 punkto nuostatų laikymosi ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas;Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė“. Komisijos 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510, 1 punktas) vienas iš svarstomų klausimų buvo Pirkimo būdo parinkimas. Šio posėdžio metu surašytame Protokole perkamoms paslaugoms nepriskirtas BVŽP kodas, nenurodyta kokiai paslaugų kategorijai priklauso perkamos paslaugos, nenurodyta, kodėl Pirkimui buvo parinktas supaprastintų neskelbiamų derybų būdas, nors Pirkimo vertė - 920.000.00 Lt (2013-08-19 paraiška Nr. Vš6-70a) viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas. Todėl R. Š., būdamas Komisijos nariu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų metu deramasi dėl tiekėjo pasiūlymo sąlygų <...>“, taip pat šių Taisyklių 45.4 punkte nustatyta, kad „<...> derybų eiga turi būti įforminta raštu. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“. Tai reiškia, kad vienas iš viešojo pirkimo vykdymo supaprastintų neskelbiamų derybų etapų yra pačių derybų su viešajame pirkime dalyvaujančiu tiekėju vykdymas. Komisija 2013-08-30 posėdžio metu (protokolas Nr. Vš2-533) svarstydama Tiekėjo pasiūlymą nusprendė, kad „kadangi pateikta maitinimo paslaugų kaina yra tinkama, kviesti tiekėją arba jo atstovą pasirašyti maitinimo paslaugų sutartį“. Tą pačią dieną Perkančioji organizacija 2013-08-30 raštu Nr. R4-24-2775 „Dėl sutarties pasirašymo“ kreipėsi į Tiekėją ir nurodė, kad Komisija Tiekėjo pasiūlymą pripažino laimėjusiu bei kviečia pasirašyti sutartį. Taigi Perkančioji organizacija nevedė derybų su Tiekėju ir tokiu būdu neužtikrino Taisyklių nuostatų laikymosi bei pažeidė -Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. R. Š., būdamas Komisijos nariu, neužtikrino Taisyklių 45 punkto nuostatų laikymosi ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, taip pat neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Komisija taip pat nesivadovavo Pirkimo sąlygų 6.3.2 punktu, kad „derybos protokoluojamos“. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir tiekėjo įgaliotas atstovas“. Taisyklių 45.4 punktu, kad „derybų eiga turi būti įforminta raštu“. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“ ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarimu R. Š. skundą tenkino, panaikino 2014-09-18 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą Nr. 2P/29-29 ir bylą R. Š. atžvilgiu nutraukė (t. VI, b.l. 19–25). Teismas nustatė, kad 2013-03-28 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programos tvirtinimo“ patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programa. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2013-07-10 buvo paskelbtas minėtų maitinimo paslaugų pirkimas. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2013-07-23, tačiau pirkimo metu buvo gauta pretenzijų, sustabdytos viešojo pirkimo procedūros, todėl pasiūlymo pateikimo terminas buvo nukeltas tolimesniam laikui. Užsitęsus maitinimo paslaugų pirkimui ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. mokslo metų pradžios buvo būtina maitinti vaikus mokymosi įstaigose ir kol bus pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis pagal Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programą, reikėjo skubiai atlikti maitinimo paslaugų pirkimą. Tuo tikslu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-08-16 įsakymu Nr. O1-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 m. pirkimų plano patikslinimo“ 2 punkte nurodė pirkimų organizatoriams ir viešųjų pirkimų komisijai vadovautis pirkimų plano papildymais, parenkant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo būdą. Numatyta pirkimo vertė 920000 Lt, BVPŽ kodas nurodytas 55500000-5 ir numatomo pirkimo būdas supaprastintos neskelbiamos derybos. Perkančiosios organizacijos Taisyklių 11.4 punkte numatyti atvejai kai pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų metu, t. y. dėl techninių priežasčių ir ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Teismas įvertinęs tai, kad reikėjo užtikrinti mokinių maitinimą, į kurį įeina ir nemokamas mokinių maitinimas, kuris teikiamas socialiai pažeidžiamai mokinių grupei (mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams) sprendė, jog buvo susidariusios objektyvios aplinkybės, kurioms esant pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu ir tai atitinka Taisyklių 11.4 punkte nurodytus reikalavimus. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą paslaugų tiekėju buvo pasirinkta VšĮ „Kretingos maistas“, kadangi būtent šios įstaigos paslaugomis buvo naudotasi anksčiau, o keičiantis paslaugos teikėjui mokinių maitinimas neišvengiamai būtų nutrūkęs dėl maitinimo įrangos išmontavimo, patalpų atlaisvinimo, sanitarinių leidimų gavimo ir kt. Komisija pasirinkdama konkretų tiekėją, kuris galėtų teikti maitinimo paslaugas, tuo metu neturėjo kitos alternatyvos, aplinkybės, sąlygojusios būtinumą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu atsirado pradėjus vykdyti pagrindinį maitinimo paslaugų pirkimą, jų nebuvo galima numatyti. Teismas sprendė, jog tai, kad techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios yra Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, nes šalys dėl dokumentų dviprasmybių pretenzijų nereiškė ir dėl to skundų nebuvo, todėl darytina išvada, kad šalys dokumentus suprato. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad protokolą rašė ne specialistė, o komisijos narė, kuri neturėjo patirties protokolų rašyme. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad nėra jokių rekomendacijų ar metodinių nurodymų dėl protokolų rašymo. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo sprendžia pagal savo įsitikinimą dėl motyvų ar pagrindimo užtekimo. Visi komisijos nariai teisme paliudijo, kad visi klausimai buvo svarstomi, jie buvo aptariami ir priimtiems sprendimams pritarė. Nurodyti duomenys buvo pateikti dokumentuose, kurie buvo svarstomi posėdžių metu. Teismas taip pat nustatė, kad derybos vyko rašytine forma. Teismas pripažino, jog tai, kad nebuvo surašytas protokolas, formaliai gal ir yra taisyklių pažeidimas, tačiau sprendė, kad tokio protokolo surašymas netenka prasmės, nes jį negali pasirašyti kitos šalies atstovas, kuris dalyvauja surašydamas raštą, bet ne asmeniškai. Teismas konstatavo, kad duomenų kuriais, remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis bei vadovaudamasis indubio pro reo principu, teismas sprendė, kad R. Š. nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/22-22 D. S. pagal ATPK 171³ str. 1 d. skirtas įspėjimas už tai, kad ji, būdama viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) nare, vykdydama „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimą“ supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pažeidė šias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatas (t., VII, b.l. 50-51):

Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-03-14 įsakymu Nr. 01-276 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 01-1176 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo“ pakeitimo“, vadovaudamasi Taisyklių 8.4 ir 11.4 punktais, 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510. 1 punktas) nutarė Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Taisyklių 11.4 punkte nurodyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų būdu viešąjį pirkimą Perkančioji organizacija gali vykdyti, jeigu ,,<...> dėl techninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Protokole nurodoma, kad Pirkimo būdas apklausiant Tiekėją pasirinktas atsižvelgiant į tai, jog „minima įstaiga iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugas pagal kitą galiojančią sutartį ir kad nėra kito pasirinkimo“. Įvertinusi Pirkimo dokumentus, Pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, jog Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės ir pateikti paaiškinimai (Perkančiosios organizacijos 2014-06-30 raštas Nr. R4-24-1860 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“, 3 punktas) bei Komisijos Protokole nurodytos Pirkimo būdo pasirinkimo priežastys (Tiekėjas turi galiojančią sutartį su Perkančiąja organizacija), neatitinka Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. O1-79 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 11.4 punkte nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte esančių privalomų sąlygų ir nepagrindžia Pirkimo būdo parinkimo teisėtumo. Komisijai Protokole nepagrindus dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas ir neužtikrinus efektyvios konkurencijos - D. S., būdama Komisijos nare, vykdydama Pirkimo procedūras ir balsuodamas už neteisėto sprendimo priėmimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, „ kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“ ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas;Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 83 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“. Pirkimo dokumentų 1 priedo „Mokinių ir ugdytinių maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija) 17.7 punkte nustatyta, kad tiekėjas „<...> saugo, prižiūri ir tinkamai naudoja išnuomotą ar perduotą virtuvių įrangą bei valgyklos inventorių <...>“, 50 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjas maitinimo paslaugai tiekti naudoja Užsakovo išnuomotą nekilnojamąjį turtą ir perduotą įrangą“. Aukščiau nurodytos Techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios, nes Pirkimo sąlygose nėra pateikiamas nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašas, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenurodyta, už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, nors Techninės specifikacijos 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Maistas turi būti gaminamas ir mokiniai ugdytiniai bei personalas maitinami lentelėje nurodytose vietose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga“. Todėl D. S., būdama Komisijos nare, neužtikrino Taisyklių 83 punkto nuostatų laikymosi ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas;Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė“. Komisijos 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510, 1 punktas) vienas iš svarstomų klausimų buvo Pirkimo būdo parinkimas. Šio posėdžio metu surašytame Protokole perkamoms paslaugoms nepriskirtas BVŽP kodas, nenurodyta kokiai paslaugų kategorijai priklauso perkamos paslaugos, nenurodyta, kodėl Pirkimui buvo parinktas supaprastintų neskelbiamų derybų būdas, nors Pirkimo vertė - 920.000.00 Lt (2013-08-19 paraiška Nr. Vš6-70a) viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas. Todėl D. S., būdama Komisijos nare, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutarimu D. S. skundą tenkino, panaikino 2014-09-16 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą Nr. 2P/22-22 ir bylą D. S. atžvilgiu nutraukė (t. VII, b.l. 159-164). Teismas nustatė, kad 2013-03-28 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programos tvirtinimo“ patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programa. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2013-07-10 buvo paskelbtas minėtų maitinimo paslaugų pirkimas. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2013-07-23, tačiau pirkimo metu buvo gauta pretenzijų, sustabdytos viešojo pirkimo procedūros, todėl pasiūlymo pateikimo terminas buvo nukeltas tolimesniam laikui. Užsitęsus maitinimo paslaugų pirkimui ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. mokslo metų pradžios buvo būtina maitinti vaikus mokymosi įstaigose ir kol bus pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis pagal Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programą, reikėjo skubiai atlikti maitinimo paslaugų pirkimą. Tuo tikslu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-08-16 įsakymu Nr. O1-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 m. pirkimų plano patikslinimo“ 2 punkte nurodė pirkimų organizatoriams ir viešųjų pirkimų komisijai vadovautis pirkimų plano papildymais, parenkant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo būdą. Numatyta pirkimo vertė 920000 Lt, BVPŽ kodas nurodytas 55500000-5 ir numatomo pirkimo būdas supaprastintos neskelbiamos derybos. Perkančiosios organizacijos Taisyklių 11.4 punkte numatyti atvejai kai pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų metu, t. y. dėl techninių priežasčių ir ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Teismas įvertinęs tai, kad reikėjo užtikrinti mokinių maitinimą, į kurį įeina ir nemokamas mokinių maitinimas, kuris teikiamas socialiai pažeidžiamai mokinių grupei (mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams) sprendė, jog buvo susidariusios objektyvios aplinkybės, kurioms esant pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu ir tai atitinka Taisyklių 11.4 punkte nurodytus reikalavimus. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą paslaugų tiekėju buvo pasirinkta VšĮ „Kretingos maistas“, kadangi būtent šios įstaigos paslaugomis buvo naudotasi anksčiau, o keičiantis paslaugos teikėjui mokinių maitinimas neišvengiamai būtų nutrūkęs dėl maitinimo įrangos išmontavimo, patalpų atlaisvinimo, sanitarinių leidimų gavimo ir kt. Komisija pasirinkdama konkretų tiekėją, kuris galėtų teikti maitinimo paslaugas, tuo metu neturėjo kitos alternatyvos, aplinkybės, sąlygojusios būtinumą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu atsirado pradėjus vykdyti pagrindinį maitinimo paslaugų pirkimą, jų nebuvo galima numatyti. Teismas sprendė, jog tai, kad techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios yra Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, nes šalys dėl dokumentų dviprasmybių pretenzijų nereiškė ir dėl to skundų nebuvo, todėl darytina išvada, kad šalys dokumentus suprato. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad protokolą rašė ne specialistė, o komisijos narė, kuri neturėjo patirties protokolų rašyme. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad nėra jokių rekomendacijų ar metodinių nurodymų dėl protokolų rašymo. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo sprendžia pagal savo įsitikinimą dėl motyvų ar pagrindimo užtekimo. Visi komisijos nariai teisme paliudijo, kad visi klausimai buvo svarstomi, jie buvo aptariami ir priimtiems sprendimams pritarė. Nurodyti duomenys buvo pateikti dokumentuose, kurie buvo svarstomi posėdžių metu. Teismas taip pat nustatė, kad derybos vyko rašytine forma. Teismas konstatavo, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis bei vadovaudamasis indubio pro reo principu, teismas sprendė, kad D. S. nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/21-21 R. V. pagal ATPK 171³ str. 1 d. skirta 500 Lt bauda už tai, kad ji, būdama viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) nare, vykdydama „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimą“ supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pažeidė šias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatas (t., IX, b.l. 50-51):

Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-03-14 įsakymu Nr. 01-276 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 01-1176 „ Dėl Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo“ pakeitimo“, vadovaudamasi Taisyklių 8.4 ir 11.4 punktais, 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. VŠ2-510. 1 punktas) nutarė Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Taisyklių 11.4 punkte nurodyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų būdu viešąjį pirkimą Perkančioji organizacija gali vykdyti, jeigu ,,<...> dėl techninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Protokole nurodoma, kad Pirkimo būdas apklausiant Tiekėją pasirinktas atsižvelgiant į tai, jog „minima įstaiga iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugas pagal kitą galiojančią sutartį ir kad nėra kito pasirinkimo“. Įvertinusi Pirkimo dokumentus, Pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, jog Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės ir pateikti paaiškinimai (Perkančiosios organizacijos 2014-06-30 raštas Nr. R4-24-1860 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“, 3 punktas) bei Komisijos Protokole nurodytos Pirkimo būdo pasirinkimo priežastys (Tiekėjas turi galiojančią sutartį su Perkančiąja organizacija), neatitinka Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. O1-79 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 11.4 punkte nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte esančių privalomų sąlygų ir nepagrindžia Pirkimo būdo parinkimo teisėtumo. Komisijai Protokole nepagrindus dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas ir neužtikrinus efektyvios konkurencijos - R. V., būdama Komisijos nare, vykdydama Pirkimo procedūras ir balsuodama už neteisėto sprendimo priėmimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, „kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“ ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas;Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 83 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“. Pirkimo dokumentų 1 priedo „Mokinių ir ugdytinių maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ (toliau - Techninė specifikacija) 17.7 punkte nustatyta, kad tiekėjas „<...> saugo, prižiūri ir tinkamai naudoja išnuomotą ar perduotą virtuvių įrangą bei valgyklos inventorių <...>“, 50 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjas maitinimo paslaugai tiekti naudoja Užsakovo išnuomotą nekilnojamąjį turtą ir perduotą įrangą“. Aukščiau nurodytos Techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios, nes Pirkimo sąlygose nėra pateikiamas nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašas, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenurodyta, už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, nors Techninės specifikacijos 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Maistas turi būti gaminamas ir mokiniai ugdytiniai bei personalas maitinami lentelėje nurodytose vietose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga“. Todėl R. V., būdama Komisijos nare, neužtikrino Taisyklių 83 punkto nuostatų laikymosi ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas;Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė“. Komisijos 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. Vš2-510, 1 punktas) vienas iš svarstomų klausimų buvo Pirkimo būdo parinkimas. Šio posėdžio metu surašytame Protokole perkamoms paslaugoms nepriskirtas BVŽP kodas, nenurodyta kokiai paslaugų kategorijai priklauso perkamos paslaugos, nenurodyta, kodėl Pirkimui buvo parinktas supaprastintų neskelbiamų derybų būdas, nors Pirkimo vertė - 920.000.00 Lt (2013-08-19 paraiška Nr. Vš6-70a) viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas. Todėl R. V., būdama Komisijos nare, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutarimu R. V. skundą tenkino, panaikino 2014-09-16 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą Nr. 2P/21-21 ir bylą R. V. atžvilgiu nutraukė (t. IX, b.l. 153-158). Teismas nustatė, kad 2013-03-28 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programos tvirtinimo“ patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programa. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2013-07-10 buvo paskelbtas minėtų maitinimo paslaugų pirkimas. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2013-07-23, tačiau pirkimo metu buvo gauta pretenzijų, sustabdytos viešojo pirkimo procedūros, todėl pasiūlymo pateikimo terminas buvo nukeltas tolimesniam laikui. Užsitęsus maitinimo paslaugų pirkimui ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. mokslo metų pradžios buvo būtina maitinti vaikus mokymosi įstaigose ir kol bus pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis pagal Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programą, reikėjo skubiai atlikti maitinimo paslaugų pirkimą. Tuo tikslu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-08-16 įsakymu Nr. O1-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 m. pirkimų plano patikslinimo“ 2 punkte nurodė pirkimų organizatoriams ir viešųjų pirkimų komisijai vadovautis pirkimų plano papildymais, parenkant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo būdą. Numatyta pirkimo vertė 920000 Lt, BVPŽ kodas nurodytas 55500000-5 ir numatomo pirkimo būdas supaprastintos neskelbiamos derybos. Perkančiosios organizacijos Taisyklių 11.4 punkte numatyti atvejai kai pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų metu, t. y. dėl techninių priežasčių ir ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Teismas įvertinęs tai, kad reikėjo užtikrinti mokinių maitinimą, į kurį įeina ir nemokamas mokinių maitinimas, kuris teikiamas socialiai pažeidžiamai mokinių grupei (mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams) sprendė, jog buvo susidariusios objektyvios aplinkybės, kurioms esant pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu ir tai atitinka Taisyklių 11.4 punkte nurodytus reikalavimus. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą paslaugų tiekėju buvo pasirinkta VšĮ „Kretingos maistas“, kadangi būtent šios įstaigos paslaugomis buvo naudotasi anksčiau, o keičiantis paslaugos teikėjui mokinių maitinimas neišvengiamai būtų nutrūkęs dėl maitinimo įrangos išmontavimo, patalpų atlaisvinimo, sanitarinių leidimų gavimo ir kt. Komisija pasirinkdama konkretų tiekėją, kuris galėtų teikti maitinimo paslaugas, tuo metu neturėjo kitos alternatyvos, aplinkybės, sąlygojusios būtinumą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu atsirado pradėjus vykdyti pagrindinį maitinimo paslaugų pirkimą, jų nebuvo galima numatyti. Teismas sprendė, jog tai, kad techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios yra Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, nes šalys dėl dokumentų dviprasmybių pretenzijų nereiškė ir dėl to skundų nebuvo, todėl darytina išvada, kad šalys dokumentus suprato. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad protokolą rašė ne specialistė, o komisijos narė, kuri neturėjo patirties protokolų rašyme. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad nėra jokių rekomendacijų ar metodinių nurodymų dėl protokolų rašymo. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo sprendžia pagal savo įsitikinimą dėl motyvų ar pagrindimo užtekimo. Visi komisijos nariai teisme paliudijo, kad visi klausimai buvo svarstomi, jie buvo aptariami ir priimtiems sprendimams pritarė. Nurodyti duomenys buvo pateikti dokumentuose, kurie buvo svarstomi posėdžių metu. Teismas taip pat nustatė, kad derybos vyko rašytine forma. Teismas konstatavo, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis bei vadovaudamasis indubio pro reo principu, teismas sprendė, kad R. V. nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo.

Apeliaciniais skundais Viešųjų pirkimų tarnyba prašo: 1) panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – palikti galioti nutarimą, kuriuo D. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, skirta 700 Lt bauda; 2) panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio tesiės pažeidimo byloje – palikti galioti nutarimą, kuriuo A. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, skirta 500 Lt bauda; 3) panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio tesiės pažeidimo byloje – palikti galioti nutarimą, kuriuo R. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, skirta 500 Lt bauda; 4) panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – palikti galioti nutarimą, kuriuo D. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, skirtas įspėjimas; 5) panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio tesiės pažeidimo byloje – palikti galioti nutarimą, kuriuo R. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, skirta 500 Lt bauda.

1) Perkančioji organizacija, nusprendusi vykdyti pirkimą supaprastintų neskelbimų derybų būdu, turėjo nustatyti, kad: a) egzistuoja techninės priežastys ar objektyvios aplinkybės arba aplinkybės, susijusios su patentais, kitomis intelektinės nuosavybės teisėmis ar kitų išimtinių teisių apsauga, b) dėl kurių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Tik visų šių sąlygų egzistavimas kartu, leidžia perkančiajai organizacijai vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Taisyklių 11.4 punkte nurodytu pagrindu. Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, „Perkančioji organizacija <....> rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos <...> Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jei toks yra, skelbia tais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinę <...>. Vadinasi, perkančioji organizacija jau 2013 m. kovo 15 d. žinojo, kad bus reikalinga įsigyti mokinių maitinimo paslaugas ir, kad šios paslaugos privalo būti pradėtos teikti nuo mokslų metų pradžios, t.y. 2013 m. rugsėjo 1 d. Nepaisant to, apie viešąjį pirkimą „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programos įgyvendinimo paslaugos pirkimas“, vykdytą supaprastintų neskelbimų derybų būdu, buvo paskelbta tik 2013 m. liepos 10 d. Taigi pati perkančioji organizacija uždelsė pradėti konkurso procedūras anksčiau nei 2013 m. liepos 10 d., nors galėjo tai daryti nuo 2013 m. kovo 15 d. Būtent šie perkančiosios organizacijos veiksmai lėmė situaciją, kad pirkimas buvo pradėtas vykdyti likus 11 dienų iki mokslo metų pradžios kai turėjo būti teikiamos maitinimo paslaugos mokiniams. Perkančioji organizacija, siekdama pateisinti savo ankstesnį neveikimą, negali vėliau gintis teigdama, kad pasirinktas būtent toks viešojo pirkimo būdas, nes buvo siekiama užtikrinti viešąjį interesą (mokinių maitinimą nuo mokslo metų pradžios);

2) prašymų paaiškinti viešojo pirkimo dokumentus ar skundų /pretenzijų nebuvimas savaime nereiškia, kad viešojo pirkimo dokumentai yra aiškūs, tikslūs, suprantami ir be dviprasmybių. Pirkimo sąlygose nėra išvardintos nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašo, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenumatyta už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir kokios tiksliai patalpos bei įranga tiekėjui bus išnuomojama, perduodama;

3) administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys tiek skunduose, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad prie Protokolo Nr. 1 buvo pridėtas perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. O1-854, kuriuo buvo patikslintas perkančiosios organizacijos patvirtintas viešųjų pirkimų planas ir šiame įsakyme buvo nurodytas priskirtas BVŽP kodas, nurodyta kokiai paslaugų kategorijai priklauso perkamos paslaugos ir, kad perkamos paslaugos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlį. Tačiau ne perkančiosios organizacijos planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planas ar šio plano patikslinimai yra dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti apie perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos posėdžių metu priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Būtent komisijos posėdžio protokole privaloma nurodyti priimtų sprendimų teisėtumą pagrindžiančius motyvus, argumentus, paaiškinimus tokia apimtimi, kad iš jų būtų aišku, kodėl Komisija priėmė būtent tokį sprendimą. Tuo tarpu Protokole Nr. 1 nepateikiami jokie priimto sprendimo vykdyti pirkimą supaprastintu būdu teisėtumą ir pagrįstumą patvirtinantys paaiškinimai, argumentai, motyvai, o Protokole pateikiamos nuorodos į taisyklių 8.4 ir 11.4 punktus, savaime neįrodo Komisijos priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo;

4) ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti nei padariniai, nei kaltės forma reikšmės neturi. Todėl taikant administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį, reikia nustatyti, kad buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas ir, kad šį pažeidimą padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas.

Apeliaciniai skundai dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimų D. J., A. G., R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylose be aukščiau išdėstytų argumentų grindžiami ir tuo, kad Pirkimo sąlygose nustatyta, kad derybos bus vykdomos laikantis pirkimo sąlygose nurodytų sąlygų, iš kurių viena – derybos yra protokoluojamos, o derybų protokolą turi pasirašyti komisijos pirmininkas ir tiekėjo, su kuriuo derėtasi įgaliotas atstovas (6.3.2 p.). Į bylą pateiktas 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. 5384 „Laiškas dėl VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymo pagerinimo“ nepatvirtina, kad vyko derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ir, kad perkančioji organizacija laikėsi pirkimo sąlygose nustatytos derybų eigos, tvarkos bei reikalavimų. Komisija 2013 m. rugpjūčio 30 d. vykusio posėdžio metu (protokolo Nr. Vš2-533) nutarė „Kadangi pateikta maitinimo paslaugų kaina yra tinkama, kviesti tiekėją arba tiekėjo atstovą pasirašyti maitinimo paslaugų sutartį“. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių derybų, kuriose dalyvautų tiek perkančioji organizacija tiek tiekėjas, vedimo eigą. Iš protokolo Nr. Vš2-533 matyti, kad apie vestas derybas apskritai nėra kalbama.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami šiais argumentais:

1) Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pati perkančioji organizacija uždelsė pradėti konkurso procedūras anksčiau nei 2013 m. liepos 10 d., nors galėjo tai daryti nuo 2013 m. kovo 15 d., o būtent šie perkančiosios organizacijos veiksmai lėmė situaciją, kad pirkimas buvo pradėtas vykdyti likus 11 dienų iki mokslo metų pradžios kai turėjo būti teikiamos maitinimo paslaugos mokiniams, nebuvo nurodytos nei protokole, nei nutarime, jos nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti nagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme;

2) Perkančioji organizacija neturėjo jokios kitos alternatyvos nei kito pirkimo būdo pasirinkimo prasme, nei pasirenkant kviestinus į derybas tiekėjus. Teismo posėdžių metu Tarnyba pripažino, kad mokinius maitinti nuo mokslo metų pradžios buvo būtina, kad pagal Taisykles nebuvo galima pasirinkti jokio kito pirkimo būdo, nes jau buvo vykdomas Konkursas. Apeliantė neįrodė, kad perkančiajai organizacijai nebuvo poreikio įsigyti paslaugų, neįrodė, kad perkančioji organizacija galėjo paslaugą nusipirkti kitokiu būdu, kad mokslo metų pradžią buvo galima atidėti ar nukelti, ar, kad kiti tiekėjai turėjo Jurbarko rajono mokyklose galiojančius maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus ir reikalingą maitinimo įrangą, taigi nepaneigė objektyviai egzistavusių sąlygų, nurodytų Taisyklių 11.4 punkte. Pažymi, kad Konkurso nebuvo įmanoma paskelbti 2013-03-15, kadangi Maitinimo programa, pagal kurią buvo pradėtas konkursas, buvo patvirtinta tik 2013-03-28. Be to, konkurso procedūros tęsėsi iki 2014-04-18, t.y. 9 mėnesius nuo konkurso paskelbimo. Todėl, netgi skaičiuojant, kad konkursas būtų buvęs paskelbtas 2013-03-15, jo procedūros būtų tęsęsi iki 2013-12-15 ir vis tiek, prieš prasidėsiančius naujus mokslo metus, perkančioji organizacija būtų privalėjusi vykdyti papildomą maitinimo paslaugos pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Komisijos nariai, neturi teisės vienasmeniškai priimti sprendimo už perkančiąją organizaciją vykdyti bet kurį pirkimą, tokią teisę turi tik pati perkančioji organizacija, o komisijos nariai vykdo tik raštiškas perkančiosios organizacijos užduotis;

3) apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, kurie paneigtų teismo sprendime padarytas išvadas, kad techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas. Apeliantė nesivadovavo Taisyklių 91 punktu, kuris leidžia pirkimo dokumentuose pateikti informaciją, atsižvelgiant į pirkimą. Nagrinėjamo pirkimo atveju buvo viešai paskelbta Jurbarko rajono savivaldybės patvirtinta maitinimo programa, kurioje pateikti detalūs duomenys apie maitinimo patalpų plotus, valgyklų inventoriaus būklę, perkančioji organizacija turėjo teisę nenurodyti tiekėjui perduodamų patalpų ir įrangos, nes tai tiekėjui jau buvo paskelbta ir žinoma. Tai, kad pirkimo dokumentai buvo aiškūs ir tikslūs įrodo ir faktas, kad pagal šiuos pirkimo dokumentus tiekėjas parengė ir pateikė pasiūlymą, buvo sudaryta pirkimo sutartis ir sėkmingai įvykdyta;

4) Komisijos posėdžių protokolai yra surašyti ir pasirašyti, juose užfiksuoti sprendimai, komisijos narių pasisakymai. Tarnyba nėra priėmusi nei vieno teisės akto ar išaiškinimo dėl komisijos posėdžių protokolų surašymo. VPĮ taip pat nenurodo, kad viešųjų pirkimo protokolo sudėtinė dalis negali būti kiti dokumentai, kurie nagrinėjami ar svarstomi komisijos posėdyje. Apeliantė nepagrįstai neatsižvelgė į Komisijos posėdžiuose nagrinėtą perkančiosios organizacijos įsakymą dėl pirkimų plano patvirtinimo, į paraišką, į duomenis apie Jurbarko rajono mokyklose galiojančius maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus. Vien tai, kad komisijos posėdžių protokolai nėra pakankamai išsamūs negali būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę;

5) byloje nustatytos aplinkybė paneigia administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje subjektyvinę pusę – tyčinį viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, todėl nesant objektyvių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys suprato, jo pažeidžia viešųjų pirkimų tvarką ir sąmoningai (tyčia) priėmė sprendimus ar atliko veiksmus nagrinėjamo viešojo pirkimo procedūrose bei vadovaujantis principu in dubio pro reo, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nenustatyta ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

D. J., A. G., R. Š. atsiliepimuose į apeliacinius skundus be aukščiau išdėstytų argumentų papildomai nurodoma:

1) teismas pritarė vykdytų derybų įforminimo tvarkai sutinkamai su Taisyklių 45 ir 45.4 punktų reikalavimais, kad derybos buvo įformintos 2013-08-30 Komisijos posėdžių protokolais ir tiekėjo 2013-08-30 laišku Nr. 5384. Komisija laikėsi pirkimo dokumentų 6.1-6.4 punktuose nustatytų reikalavimų, išnagrinėjusi derybų pasiūlymą toliau derėjosi su tiekėju dėl pasiūlymo pagerinimo, derybas protokolavo, t.y. 2013-08-30 protokolą pasirašė Komisijos pirmininkas, o tiekėjo laišką pasirašė tiekėjo įgaliotas atstovas, t.y. derybos vyko rašytine forma. Teismo posėdyje apklausti visi komisijos nariai patvirtino, kad derybos buvo įvykdytos. Komisija turėjo teisę derybas vykdyti ir apsikeičiant laiškais, nes nei Taisyklėse, nei pirkimo dokumentuose nėra nustatyta, kad derybos bus būtinai vykdomos komisijos posėdyje. Tarnybos išvada, kad derybos nebuvo vykdomos, paremta ne konstatuotu faktu, bet komisijos posėdžio protokolo nepakankamu išsamumu;

2) nors apeliantė teigia, kad buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau jokių faktinių aplinkybių dėl šio pažeidimo nenurodė nei protokole, nei apeliaciniame skunde.

Teismo posėdžio metu Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė L. Z. nurodė, kad palaiko pateiktus apeliacinius skundus pilna apimtimi. Paaiškino, kad teikdama apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis nesirėmė ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kurią formavo visą laiką nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Pažymėjo, kad netinkamas pirkimo būdas buvo parinktas dėl to, kad nebuvo nustatytos visos būtinos sąlygos vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

D. J. teismo prašė palikti galioti Jurbarko apylinkės teismo nutarimą. Paaiškino, jog nebuvo jokių galimybių pirkimą vykdyti kitu būdu, kadangi reikėjo skubiai užtikrinti mokinių maitinimą. Sprendimą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu paklausiant vieną tiekėją iš esmės lėmė tai, kad paslaugos tiekėjui būtinas turėti maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas. Norint tą pažymėjimą gauti reikalinga sustatyti įrangą, paruošti atitinkamai patalpas ir gauti iš maisto ir veterinarijos įstaigos maisto tvarkymo pažymėjimus. Ši maitinimo paslauga buvo sudaryta laikina 2-4 mėnesiams, kol bus surašyta pirkimo sutartis su vykusiu lygiagrečiai didžiuoju maitinimo konkursu. Tai tęsėsi su apskundimais iki 2014 m. balandžio 18 d. Su tiekėju derėtasi buvo rašytinių procedūrų tvarka. Elektroninis laiškas buvo išsiųstas 30 d. Komisija kreipėsi dėl pasiūlymo pagerinimo, dėl kainos sumažinimo, tačiau tiekėjas nenusileido. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija būtų gavusi du pasiūlymus, sutartį galima būtų pasirašyti po 15 d. atidėjimo termino, dėl ko kvietimas buvo siųstas vienam asmeniui.

A. G. teismo prašė palikti galioti Jurbarko apylinkės teismo nutarimą. Paaiškino, kad pirkimo procedūros prasidėjusios liepos pradžioje, kadangi nebuvo susidūręs su viešaisiais pirkimais atrodė, kad tai yra normalus laiko tarpas, kad būtų surengtas konkursas ir paslauga būtų teikiama nuo rugsėjo 1 d. Matydamas, kad pagrindinis konkursas yra užsitęsęs ir suvokdamas problemos didumą bei rūpindamasis, kad nebūtų pažeistas vaikų interesas, iniciavo pirkimų plano pakeitimą, kurį administracijos direktorius įsakymu patvirtino rugpjūčio 16 d. Tokioje Komisijos veikloje dalyvavo pirmą kartą.

D. S. paaiškino, kad buvo komisijos narė kaip mokyklos vadovė, žinojo, kad yra pareiga ir privalo vaikus maitinti ir kito pasirinkimo tuo metu nebuvo, dėl to Komisija priėmė vieningą sprendimą. Žinant, kiek užtrunka visos procedūros norint pradėti vaikus maitinti - Komisija vieningai priėjo tos nuomonės.

R. V. nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos yra rekomenduojama viešųjų pirkimų plane numatyti galimą, rekomenduojamą būdą, kas ir buvo padaryta direktoriaus įsakyme ir pati komisija apsisprendžia, atsižvelgdama į visas aplinkybes, kokį būdą parinkti. Visa komisija diskutavo apie artėjančią rugsėjo 1–ąją, maisto tvarkymo subjektų pažymų buvimą ir kitų tiekėjų nebuvimą į visa tai buvo atsižvelgta. Komisijos įsitikinimu egzistavo objektyvios aplinkybės sudarančios pagrindą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pažymėjo, jog nėra nurodyta rekomendacijoje kas protokole turėtų būti, todėl mano, kad pateikti dokumentai šalia protokolo nebūtinai turi būti perkelti į patį protokolą. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovė advokatė Nijolė Pakalkienė pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgiant į viešųjų pirkimo įstatyme numatytą kompetenciją, nustačiusi pirkimo sutarties pažeidimus ar prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kaip yra nurodoma procesiniuose dokumentuose, nesiėmė jokių veiksmų ir procedūrų, kad pirkimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia arba dėl sankcijų taikymo perkančiajai organizacijai. Mano, kad parinktos administracinės nuobaudos visiškai neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytų pažeidimų apimties, sudėtingumo. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomi pažeidimai yra formalūs, susiję tik su subjektyviu Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu ar supratimu – nėra pagrindo taikyti tokias nuobaudas.

Viešųjų pirkimų tarnybos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo

D. J., A. G., R. Š., D. S., R. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį patraukti už tai, kad būdami Viešųjų pirkimų komisijos nariais (D. J. – Komisijos pirmininku) vykdydami viešojo pirkimo procedūras balsavo už neteisėto nutarimo tai yra nepagrįsto pirkimui vykdyti pasirinkto pirkimo būdo – neskelbimų derybų būdu apklausiant vienintelį teikėją – priėmimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Vadovaujantis VPĮ 85 straipsnio 2 dalimi Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. O1-79 patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės (toliau– Taisyklės) (t. I, b.l. 103-114). Taisyklių 11.4 punkte nurodyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų būdu viešąjį pirkimą Perkančioji organizacija gali vykdyti, jeigu dėl techninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Taigi Taisyklių 11.4 punkte įtvirtinta analogiška VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktui nuostata.

Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013-03-14 įsakymu Nr. 01-276 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 01-1176 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo“ pakeitimo“ ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. O1-790 „Dėl Komisijos pirmininko paskyrimo“ (t. I, b.l. 132-133), vadovaudamasi Taisyklių 8.4 ir 11.4 punktais, 2013-08-20 posėdžio metu (protokolas Nr. Vš2-510 1 punktas) nutarė Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Protokole nurodoma, kad Pirkimas turėtų būti atliekamas apklausiant vienintelį tiekėją VšĮ „Kretingos maistas“, kadangi minima įstaiga iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugas pagal kitą galiojančią sutartį ir, kad nėra kito pasirinkimo“ (t. I, b.l. 85). Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų laikymosi aspektu, būtina atsižvelgti į viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, nes pastaraisiais privaloma vadovautis, taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant viešojo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis viešųjų pirkimų principų suponuoja tai, kad, atsižvelgiant į VPĮ 92 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalių nuostatų specifiškumą ir išimtinį pobūdį, tik preciziškas sąlygų, vykdant viešąjį pirkimą neskelbimų derybų būdu, laikymasis atitiks viešųjų pirkimų principus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013-03-28 Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-2-68 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programos tvirtinimo“ patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programa (t. I, b.l. 32-38). Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2013-07-10 buvo paskelbta apie Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013-2023 metų programos (toliau Maitinimo programa) įgyvendinimo paslaugos pirkimą (t. I, b.l. 21-31). Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2013-07-23 ( t. I, b.l. 31), tačiau pirkimo metu buvo gauta pretenzijų, sustabdytos viešojo pirkimo procedūros, todėl viešojo pirkimo vykdymas užsitęsė iki 2014-04-18. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-08-16 įsakymu Nr. O1-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 m. pirkimų plano patikslinimo“ 2 punkte nurodė pirkimų organizatoriams ir viešųjų pirkimų komisijai vadovautis pirkimų plano papildymais, parenkant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo būdą (t. I, b.l. 146). Plano patikslinime numatyta, kad reikalinga įsigyti maitinimo paslaugas keturiems mėnesiams, numatyta pirkimo vertė 920 000 Lt, nurodytas BVPŽ kodas 55500000-5 bei numatomo pirkimo būdas - supaprastintos neskelbiamos derybos.

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, nesutikdami, su Tarnybos išvada, kad vykdant maitinimo paslaugų pirkimą buvo pažeistos VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos nurodo, kad užsitęsus vykdomam viešajam pirkimui, egzistavo objektyvi būtinybė ypač skubiai atlikti maitinimo paslaugų pirkimą tikslu sudaryti laikiną pirkimo sutartį iki kol bus užbaigtos paskelbtos atviro pirkimo procedūros. Prieš tai mokinių maitinimo paslaugas teikė vienas tiekėjas VšĮ „Kretingos maistas“, kuris turėjo galiojančius maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus Jurbarko rajono mokyklose bei nuomai perduotas mokyklų valgyklų patalpas ir inventorių. Dėl to manė, jog perkančioji organizacija neturėjo jokio kito pasirinkimo tik neskelbiamų derybų būdu apklausiant vieną tiekėją įsigyti jai reikiamų paslaugų, kadangi buvo būtina maitinti vaikus nuo mokslo metų pradžios. Taigi iš esmės teigiama, kad neskelbimų derybų būdas pasirinktas dėl to, kad egzistavo viešasis interesas užtikrinti mokinių maitinimą ir socialinės paramos teikimą, o Komisija privalėjo imtis skubių veiksmų, kad mokinių maitinimo paslauga būtų teikiama iš karto prasidėjus mokslo metams. Teismas pažymi, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai. Todėl ir viešojo intereso apsauga – ne besąlyginė, o tik viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, kuri vertintina visų, su ginčo viešuoju pirkimu susijusių, aplinkybių kontekste. Nagrinėjant šią bylą svarbu paminėti ir tai, kad iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matosi, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2009-12-31 sudarytas susitarimas „Dėl 2005 m. balandžio 15 d. Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių maitinimo paslaugų teikimo sutarties Nr. GI-42 pratęsimo“. Nuo 2010-04-15 penkeriems metams pratęstos 2005 m. balandžio 15 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ sutarties Nr. GI-42 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių maitinimo paslaugų teikimo“ terminas sutrumpintas iki 2013 m. balandžio 15 d. Šis sprendimas įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 8 d. Todėl būtent nuo šios datos perkančiajai organizacijai turėjo būti žinoma, kad 2013 m. balandžio 15 d. baigiasi maitinimo mokinių maitinimo sutartis, ir būtina užtikrinti tolimesnį Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių ir ugdytinių maitinimo paslaugų teikimą. Apeliaciniuose skunduose visiškai pagrįstai nurodoma, kad perkančioji organizacija, siekdama pateisinti savo neveikimą, teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą laiku, negali vėliau ginti teigdama, kad viešojo pirkimo būdo pasirinkimas buvo sąlygotas būtinybės užtikrinti viešąjį interesą (mokinių maitinimą nuo mokslo metų pradžios). Nesutiktina su atsiliepimuose nurodytais argumentais, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog pati perkančioji organizacija uždelsė pradėti konkurso procedūras anksčiau nei 2013 m. liepos 10 d., nors galėjo tai daryti nuo 2013 m. kovo 15 d., o būtent šie perkančiosios organizacijos veiksmai lėmė situaciją, kad pirkimas buvo pradėtas vykdyti likus 11 dienų iki mokslo metų pradžios kai turėjo būti teikiamos maitinimo paslaugos mokiniams, negali būti nagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi jos nebuvo nurodytos nei protokole nei nutarime, jos nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės, kad perkančioji organizacija pirkimo procedūras galimai galėjo vykdyti jau nuo 2013 m. kovo 15 d. nėra naujos aplinkybės sudarančios ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, kurios nebuvo vertintos tarnybai surašant protokolą, nutarimą ar pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, kas sąlygotų negalimumą šias aplinkybes vertinti apeliacinės instancijos teisme. Šiais apeliacinių skundų argumentais iš esmės siekiama paneigti tiek administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų argumentus, tiek pirmosios instancijos teismo motyvus, kad viešojo pirkimo būdo pasirinkimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių kas atitinka ATPK 302⁵ straipsnio nuostatas. Pritartina atsiliepimuose į apeliacinį skundą išsakytai pozicijai, kad perkančioji organizacija negalėjo nuo 2013 m. kovo 15 d. vykdyti viešojo pirkimo „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013 – 2023 metų programos įgyvendinimo paslaugos“, kadangi pati Maitinimo programa buvo patvirtinta tik Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T2-68. Tačiau, kaip jau minėta, perkančiajai organizacijai jau nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo žinoma, kad nuo 2013 m. balandžio 15 d. yra būtina užtikrinti Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių ir ugdytinių maitinimo paslaugų teikimą. Ta aplinkybė, kad nebuvo pavirtinta 2013 – 2023 metų maitinimo programa nepateisina perkančiosios organizacijos neveikimo visą šį laikotarpį. Jei perkančioji organizacija manė, kad yra racionaliausia ir labiausiai jos poreikius atitiktų ilgalaikės maitinimo paslaugų sutarties sudarymas siekiant pritraukti investicijas į Jurbarko rajono ugdymo įstaigų maitinimo patalpas bei įrangą, tokiu atveju nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių perkančiajai organizacijai organizuoti viešąjį pirkimą maitinimo paslaugoms, laikotarpiui nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki ilgalaikės maitinimo paslaugų teikimo sutarties sudarymo, teikti. Šiuo atveju vien viešuoju interesu suteikti maitinimo paslaugas mokiniams ir ugdytiniams negali būti pateisinamas perkančiosios organizacijos ilgalaikis neveikimas ir, paskutinėmis dienomis, likus mažiau nei dviem savaitėms iki mokslo metų pradžios skubotai vykdomas viešasis pirkimas. Jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių perkančiajai organizacijai ne skubos tvarka, o iš anksto pasiruošus vykdyti viešąjį pirkimą dėl maitinimo paslaugų nuo 2013 m. balandžio 15 d. teikimo administracinėn atsakomybė traukiami asmenys nenurodė nei pateiktuose procesiniuose dokumentuose nei teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad perkančioji organizacija nepagrindė egzistavusios objektyvios būtinybės skubos tvarka organizuoti laikiną maitinimo paslaugų teikimą. Laikotarpis nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. laikytinas pakankamu tam, kad suorganizuoti maitinimo paslaugų, kurios bus teikiamos iki ilgalaikės maitinimo paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Viešųjų pirkimo vykdymas neskelbiamų derybų būdu yra išimtinė viešųjų pirkimų vykdymo procedūra ir gali būti taikoma tik išskirtinais atvejais, ypatingai viršijančiais įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas ir leidžiama tik tais atvejais kai yra neišvengiamai būtina nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybės, sąlygojusios būtinumą ginčo pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu atsirado pradėjus vykdyti pagrindinį maitinimo paslaugų pirkimą ir jų nebuvo galima numatyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad tomis nenumatytomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad pradėjus vykdyti 2013 – 2023 metų maitinimo programos paslaugų pirkimą buvo gauta tiekėjų pretenzijų ir dėl to užsitęsė viešojo pirkimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pretenzijų vykdant viešąjį pirkimą gavimas per se nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Pretenzijos perkančiajai organizacijai pateikimas negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Priešingai, pretenzijų padavimas kaip tiekėjų pažeistų teisių gynybos būdas, yra aiškiai įtvirtintas įstatyme (VPĮ 94 straipsnis) ir tokios pretenzijos viešąjį pirkimą vykdančiai perkančiajai organizacijai pateikimas jokiais atvejais negali būti laikomas nei nenumatytu, nei nepatenkančiu į įprastines viešųjų pirkimų vykdymo ribas, ar ekstraordinariu įvykiu. Priešingai, pretenzijų gavimas, vykdant viešojo pirkimo procedūras, yra įprastinė praktika ir tik, su retomis išimtimis tokios pretenzijos nėra pateikiamos. Be to, pretenzijų padavimas priklauso ir nuo perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo. Taigi, perkančioji organizacija, kaip profesionalus viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektas, galėjo ir privalėjo numatyti, kad pradėjus viešojo pirkimo procedūras gali būti pateikta pretenzija, ypač įvertinus didelę jos organizuoto viešojo pirkimo apimtį bei vertę. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymai nepaneigia Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos, jog neegzistavo objektyvių išskirtinių aplinkybių sąlygojusių būtinumą viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.

Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. protokolu Komisija ne tik nutarė maitinimo paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu, bet ir pirkimą atlikti apklausiant vienintelį teikėją VšĮ „Kretingos maistas“. Būtinybė pirkimą vykdyti apklausiant konkretų vieną tiekėją buvo grindžiama tuo, kad VšĮ „Kretingos maistas“ iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugą pagal kitą galiojančią sutartį ir, kad nėra kito pasirinkimo. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys papildomai paaiškino, kad šiam tiekėjui pagal anksčiau sudarytą sutartį buvo perduota visa maitinimo patalpų įranga, jis turėjo Jurbarko rajono mokyklų ir ugdymo įstaigų maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus, o joks kitas tiekėjas nebūtų galėjęs vykdyti maitinimo paslaugų teikimo sutarties. Šie argumentai pripažintini nepagrįstais. Akivaizdu, kad maitinimo paslaugos tikrai nėra tokio pobūdžio paslaugos, kurias dėl paslaugų teikimo specifikos ar išskirtinio pobūdžio galėtų teikti tik vienas konkretus teikėjas. Tarp Lietuvoje veiklą vykdančių ūkio subjektų yra tikrai ne vienas subjektas, kuris teikia ar yra pajėgus teikti tokio pobūdžio paslaugas (ką rodo ir eilė civilinių ginčų tarp maitinimo paslaugas tiekiančių įmonių dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose). Iš administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų argumentų galima spręsti, kad vienintelio tiekėjo apklausa pasirinkta dėl to, kad dėl labai trumpo termino joks kitas tiekėjas nespėtų pasiruošti teikti perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas, o VšĮ „Kretingos maistas“ turėjo galiojančius maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus Jurbarko rajono mokyklose bei nuomai perduotas mokyklų valgyklų patalpas ir inventorių. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nebuvo nenumatytų ekstraordinarių aplinkybių egzistavimas, kuris pateisintų tokią perkančiosios organizacijos skubą, t.y. viešąjį pirkimą organizuoti likus dvylikai dienų iki mokslo metų pradžios, kai apie poreikį teikti maitinimo paslaugas nuo 2013 m. balandžio mėnesio jau buvo žinoma nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų argumentas, kad tik šis tiekėjas turėjo galiojančius maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus Jurbarko rajono mokyklose, o kitiems tiekėjams juos gauti būtų užtrukę tam tikrą laiko tarpą nepateisina perkančiosios organizacijos sprendimo pirkimą vykdyti apklausiant tik vieną tiekėją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų kiek apskritai užtrunka tokio pažymėjimo gavimas, tokios informacijos nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys. Todėl toks deklaratyvus teiginys, kad tik jų pasirinktas tiekėjas turi galiojančius maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus negali būti pripažįstamas pagrindžiančiu perkančiosios organizacijos sprendimą. Argumentai, kad šiam tiekėjui pagal anksčiau sudarytą sutartį buvo perduotos maitinimo patalpos ir inventorius, apskritai negali pagrįsti sprendimo pirkimą vykdyti apklausiant šį vienintelį tiekėją. Skunduose dėl Tarnybos nutarimų nurodoma, kad inventorius bei patalpos VšĮ „Kretingos maistas“ buvo perduotos nuomos sutarties pagrindu (t. I, b.l. 5, t. III, b.l. 4, t. V, b.l. 4, t. VII, b.l. 5, t. IX. b.l. 5). Neskelbiamų derybų pirkimo sąlygų 5 punkte numatyta, kad maistas turi būti gaminamas ir mokiniai, ugdytiniai bei personalas maitinami mokymo įstaigose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga. Taigi šiuo atveju nėra jokių kliūčių tokios pačios nuomos sutarties pagrindu bet kuriam kitam tiekėjui išnuomoti patalpas bei įrangą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad perkančioji organizacija neturėjo galimybės pasirinkti kitą paslaugos tiekėją nurodė, kad pasirinkus kitą tiekėją maitinimas neišvengiamai būtų nutrūkęs dėl maitinimo įrangos išmontavimo. Visiškai neaišku kuo remdamasis teismas padarė šią išvadą, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog VšĮ „Kretingos maistas“ Jurbarko rajono mokyklose būtų sumontavęs jam priklausančią įrangą (ATPK 256 str.). Teismo posėdžio metu D. J. nurodė, kad negalėjo neskelbiamų derybų būdu apklausti daugiau nei vieną tiekėją, nes tuo atveju, jei būtų gautas kito tiekėjo pasiūlymas, perkančiajai organizacijai būtų reikėję laukti 15 dienų iki sutarties pasirašymo. Tačiau būtinybė laukti 15 dienų iki sutarties sudarymo su konkursą laimėjusiu tiekėju nepateisina išimtinių VPĮ nuostatų dėl neskelbiamų derybų taikymo pasirenkant derybas vykdyti apklausiant vieną tiekėją. Vadovaujantis tokia perkančiosios organizacijos logika –perkančioji organizacija galėtų laukti iki paskutinio momento nuo kada yra reikalingos paslaugos, prekės ir darbai ir motyvuodama negalimumu išlaikyti sutarties atidėjimo terminą – viešąjį pirkimą visais atvejais vykdyti apklausiant tik vieną jos pasirinktą tiekėją. Taip aiškinant ir taikant Viešųjų pirkimų įstatymo normas iš esmės būtų paneigtas tikslas, kurio yra siekiama Viešųjų pirkimų įstatymu, t.y. kad visos įmonės ar fiziniai asmenys turėtų lygias galimybes parduoti savo prekes ir paslaugas, o perkančioji organizacija įsigytų jai reikalingų prekių, darbų ar paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tik vieno tiekėjo pakvietimas į neskelbiamas derybas sudarė prielaidas perkančiajai organizacijai maitinimo teikimo paslaugas įsigyti galbūt brangiau, nei tai būtų padaryta, jei perkančioji organizacija būtų derėjusis su keliais tiekėjais, tokiu būdu nebuvo užtikrintas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinto racionalaus lėšų panaudojimo principo išgyvendinimas. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus, neigiant, jog Komisijos nariai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą, taip pat teigiama, kad Komisijos nariai vykdo raštiškas perkančiosios organizacijos užduotis. Byloje yra pateiktas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. O1-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 metų pirkimų plano patikslinimo“, jame numatyta, kad reikalinga nupirkti maitinimo paslaugas 4 mėnesiams bei nurodytas pirkimo būdas – supaprastintos neskelbiamos derybos. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 įsakymu Nr. O1-1365 buvo patvirtintas Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas (toliau Reglamentas) (t. I, b.l. 115-116). Vadovaujantis Reglamento 8.1 punktu būtent Komisijos kompetencijai yra priskirtas viešojo pirkimo būdo parinkimas. Taigi toks administracijos direktoriaus įsakyme nurodomas pirkimo būdas nesaisto Komisijos ir neatleidžia jos pačios nuo pareigos parinkti pirkimo būdą laikantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų.

Nesutiktina su atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodomais argumentais, kad dėl VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo nei protokole, nei apeliaciniame skunde nenurodyta jokių faktinių aplinkybių. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė Viešųjų pirkimų įstatymo – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai nepagrįstai nusprendus viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, ir tik apklausiant vieną pasirinktą tiekėją, buvo pažeisti pamatiniai (skaidrumo, lygiateisiškumo ir racionalaus lėšų panaudojimo) Viešųjų pirkimų vykdymo principai. Taigi VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų principų pažeidimas buvo sąlygotas perkančiosios organizacijos pasirinkto viešųjų pirkimų vykdymo būdo.

Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. J., A. G., R. Š., D. S., R. V. nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo viešąjį pirkimą vykdyti išimtine viešųjų pirkimų vykdymo procedūra - neskelbiamų derybų būdu apklausiant vieną tiekėją. Todėl pripažintina, kad A. G., R. Š., D. S., R. V. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tai sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimus, kuriais minėtiems asmenims nutrauktos administracinių teisės pažeidimų bylos ir šioje dalyje palikti galioti Viešųjų pirkimų tarnybos priimtus nutarimus.

Nesutiktina su atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytu argumentu, jog byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių administracinės teisės pažeidimo subjektyviąją pusę. Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad visi Komisijos nariai sąmoningai pasirinko ginčo pirkimui vykdyti neskelbiamų derybų būdą apklausiant vieną tiekėją, nurodė argumentus, kodėl priėmė tokį sprendimą bei įvykdė viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Komisijos nariai buvo laisvi pasirinkti vieną iš Viešųjų pirkimo įstatyme numatytų viešųjų pirkimų vykdymo būdų, tačiau pasirinko išimtinį viešųjų pirkimų vykdymo būdą, nesant objektyvių išskirtinių aplinkybių sąlygojusių būtinumą viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. D. J., A. G., R. Š., D. S., R. V. suprato koks viešasis pirkimas yra vykdomas, suvokė kokiais atvejai reikalingos prekės, darbai ar paslaugos gali būti įsigyjamos neskelbiamų derybų būdu ir turėdami visą informaciją pasirinko priešingą teisei elgesio variantą. Taigi byloje yra nustatyti visi administracinės teisės pažeidimo elementai.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimo pirkimo sąlygų rengimo etape

D. J., A. G., R. Š., D. S., R. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį patraukti už tai, kad būdami Viešųjų pirkimų komisijos nariais (D. J. – Komisijos pirmininku) neužtikrino Taisyklių 83 punkto nuostatų laikymosi ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi patikrinimą nustatė, kad Techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios, nes Pirkimo sąlygose nėra pateikiamas nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašas, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenurodyta, už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, nors Techninės specifikacijos 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Maistas turi būti gaminamas ir mokiniai ugdytiniai bei personalas maitinami lentelėje nurodytose vietose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga“.

Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Taisyklių 83 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“. Analogiška nuostata įtvirtinta VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje.

Techninės specifikacijos 17.7 nustatyta, kad maitinimo paslaugos teikėjas saugo, prižiūri ir tinkamai naudoja išnuomotą ar perduotą maitinimo paslaugai teikti virtuvių įrangą bei valgyklos inventorių (prietaisus, stalus, kėdes ir pan.). Techninės specifikacijos 50 punkte nustatyta, kad paslaugos tekėjas maitinimo paslaugai teikti naudoja užsakovo išnuomotą nekilnojamąjį turtą ir perduotą įrangą. Nesutiktina su atsiliepimuose į apeliacinius skundus dėstomais argumentais, kad viešai paskelbus Jurbarko rajono savivaldybės patvirtintą maitinimo programą, kurioje pateikti detalūs duomenys apie maitinimo patalpų plotus, valgyklų inventoriaus būklę, perkančioji organizacija turėjo teisę nenurodyti tiekėjui perduodamų patalpų ir įrangos, nes tai tiekėjui jau buvo paskelbta ir žinoma. Neginčytina, kad maitinimo programa buvo viešai paskelbta, tačiau neskelbiamų derybų būdu nebuvo perkamos „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013 – 2023 metų programos įgyvendinimo“ paslaugos, pirkimo dokumentuose niekur nėra nurodyta, kad teikiant mokinių maitinimo paslaugas tiekėjas privalės vadovautis minėta Maitinimo programa. Taigi šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo sprendžiant dėl ginčo viešojo pirkimo objekto, jo sąlygų, tiekėjo ar užsakovo įsipareigojimų vadovautis minėta programa. Kita vertus, pats viešųjų pirkimų įstatymo formalizavimas nėra savitikslis. VPĮ ir kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nustatyti reikalavimai ne tam, jog būtų atliktos formalios procedūros taip, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, bet tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Tai galioja ir perkančiosios organizacijos pareigai parengti tikslius ir aiškius pirkimo dokumentus. Perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą yra nustatyta tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą ar rengiant viešojo pirkimo sąlygas buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalis, būtina įvertinti tai, kad pirkimas buvo vykdomas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu apklausiant vienintelį, pirkimo vykdymo metu perkančiajai organizacijai teikiantį ginčo pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas, tiekėją. Šiam tiekėjui pagal anksčiau su perkančiąja organizacija sudarytas sutartis, nuomos sutarties pagrindu, buvo perduotos patalpos ir įranga, reikalinga maitinimo paslaugoms teikti. Sudarius su šiuo tiekėju sutartį, jis toliau būtų teikęs analogiškas, pagal anksčiau sudarytą sutartį teiktas, maitinimo paslaugas. Taigi akivaizdu, kad šiam tiekėjui pirkimo dokumentų sąlygos, numatančios patalpų ir įrangos perdavimą realiai buvo visiškai aiškios ir jokių dviprasmybių ar neaiškumų, kokios palapos ir įranga, koks patalpų plotas ir pan., bus perduotos maitinimo paslaugų teikimui, neturėjo kilti. Tačiau vertinant iš kitos pusės, apeliacinės instancijos teismo manymu, tai akivaizdžiai parodo, kad šio pirkimo sąlygos jau iš anksto buvo rengiamos vienam asmeniui– VšĮ „Kretingos maistas“. Todėl visiškai suprantama, jog dėl sąlygų neaiškumo pretenzijų nebuvo reikšta, nes VšĮ „Kretingos maistas“ padėtis buvo žinoma, o kiti tiekėjai į derybas kviečiami nebuvo. Tačiau esant normaliai konkurencijai, t.y. Komisijai dirbtinai jos nesumažinus kviečiant tik vieną tiekėją, ir tokias sąlygas vertinant tiek objektyvaus stebėtojo akimis, tiek bet kurio potencialaus tiekėjo akimis, visiškai akivaizdu, kad neaišku nei kokia įranga išnuomojama, nei koks jos kiekis, nei kokia jos būklė. Kaip ir neaišku kokio dydžio ir būklės patalpos išnuomojamos. Todėl daroma išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai vertino, kad pirkimo sąlygos neaiškios, ir konstatavo tai kaip Komisijos narių padarytą pažeidimą.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimo

D. J., A. G., R. Š., D. S., R. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį patraukti už tai, kad būdami Viešųjų pirkimų komisijos nariais (D. J. – Komisijos pirmininku) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, kadangi 2013-08-20 posėdžio protokole Nr. VŠ2-510 perkamoms paslaugoms nepriskirtas BVŽP kodas, nenurodyta kokiai paslaugų kategorijai priklauso perkamos paslaugos, nenurodyta, kodėl Pirkimui buvo parinktas supaprastintų neskelbiamų derybų būdas, nors Pirkimo vertė - 920.000.00 Lt (2013-08-19 paraiška Nr. Vš6-70a) viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Visų pirma, pažymėtina, kad jokiame įstatyme ar poįstatyminiame akte nėra nustatyta, kad Komisijos posėdžio protokole turi būti nurodytas BVŽP kodas. Šis kodas yra aktualus parenkant viešojo pirkimo vykdymo būdą. Byloje yra pateiktas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. O1-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 metų pirkimų plano patikslinimo“ (t., b.l. 146-147), kuriame yra nurodyta, kad keturių mėnesių laikotarpiui reikalinga nupirkti maitinimo paslaugas, nurodytas BVŽP kodas – 55500000-5 bei numatoma pirkimo vertė – 920 000 Lt. Taigi šio pirkimo BVŽP kodas yra aiškus, o jo nurodymas ar nenurodymas Komisijos posėdžio protokole neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirkimo būdo parinkimo teisėtumo. Visiškai nepagrįsta pripažintina ir Tarnybos konstatuota aplinkybė, kad šio viešojo pirkimo vertė viršijo tarptautinio pirkimo ribas. Viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnio 2 dalis numato, kad supaprastintų pirkimų būdu gali būti vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Valgyklų ir pagaminto valgio tiekimo paslaugoms yra priskirtas BVŽP kodas – 55500000-5 (http://viesujupirkimu.lt/klasifikatorius?code=555 ). Šios paslaugos patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų sąrašą, todėl maitinimo paslaugų pirkimas gali būti vykdomas supaprastintų pirkimų būdu, neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Aplinkybę, kad šiuo atveju neturėjo būti vykdomas tarptautinis pirkimas pripažino ir Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu.

2013-08-20 vykusiame Komisijos posėdyje buvo sprendžiama dėl pirkimo būdo parinkimo, pirkimo vykdymo laiko, pirkimo dokumentų patvirtinimo bei dėl tiekėjų parinkimo. Komisijai svarstant dėl pirkimo būdo parinkimo, A. G. informavo, kad atsižvelgiant į turimą šiam pirkimui pinigų sumą bei vadovaujantis Taisyklių 8.4 ir 11.4 punktais, pirkimas gali būti vykdomas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. R. V. informavo, kad pirkimas turėtų būti atliekamas apklausiant vienintelė tiekėją VšĮ „Kretingos maistas“, kadangi ši įstaiga iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugą pagal kitą galiojančią sutartį ir nėra kito pasirinkimo. Komisijai svarstant dėl tiekėjų parinkimo, nurodyta, tik, tai, kad nutarta kvietimą dalyvauti tiekėjų apklausoje siųsti VšĮ „Kretingos maistas“. Pripažintina, kad Komisijos protokolas Nr. Vš2-510 nėra išsamus. Tačiau vien tai, kad Komisijos posėdžio protokole nėra surašyti išsamūs Komisijos priimtų sprendimų motyvai bei posėdžio metu išsakyti paaiškinimai nesudaro pagrindo konstatuoti buvus Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Jokiais teisės aktais nėra reglamentuotas nei protokolo turinys nei forma, pati Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nėra parengusi jokių rekomendacijų ar metodinių nurodymų dėl protokolų rašymo. Matydama, kad viešųjų pirkimų komisijos, Tarnybos nuomone, netinkamai rašo Komisijos posėdžių protokolus, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi prižiūrinti institucija, Tarnyba turi teisę parengti perkančiosioms organizacijoms metodinius nurodymus, ir tik paskui administracinėn atsakomybėn traukti viešųjų pirkimų komisijos narius už Tarnybos nuomone, netinkamą ar neišsamų Komisijos posėdžių protokolų surašymą. Apeliaciniame skunde, grįsdama savo poziciją, kad Komisijos nariai vis tik pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, Tarnyba remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi Nr. 2A-920/2014. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje buvo pasisakyta dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų motyvų ir pagrindų pateikimo tiekėjams reikšmės, nagrinėjant tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos kilusį ginčą teikėjų teisių į veiksmingą teisių ir interesų gynybą aspektu. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pagrindų, viešojo pirkimo komisijos nariams administracinei atsakomybei kilti dėl komisijos posėdžio protokolo nepakankamo išsamumo, buvimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje remtis apeliantės nurodomoje nutartyje pateiktu išaiškinimu. Atsižvelgiant į išdėstytą pripažintina, jog komisijos posėdžio protokolo neišsamumas nelaikytinas Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimu, už kurio padarymą Komisijos nariams galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimo derybų vedimo etape

D. J., A. G., R. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį patraukti už tai, kad būdami Viešųjų pirkimų komisijos nariais (D. J. – Komisijos pirmininku) neužtikrino Taisyklių 45 punkto nuostatų laikymosi ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, taip pat neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, nesivadovavo Pirkimo sąlygų 6.3.2 punktu, Taisyklių 45.4 punktu ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. O būtent – nevedė derybų su tiekėju ir neprotokolavo derybų eigos.

Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų metu deramasi dėl tiekėjo pasiūlymo sąlygų, Taisyklių 45.4 punkte nustatyta, kad derybų eiga turi būti įforminta raštu. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“. Jei derybos vykdomos laiškais ar elektoriniais laiškais, derybų eigos protokolas surašomas tais atvejais, kai derybų laiškai siunčiami nepasirašyti elektroniniu parašu. VšĮ „Kretingos maistas“ 2013-08-20 išsiųstas kvietimas dalyvauti viešajame pirkime (t. I, b.l. 84). Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2014-05-06 raštu Nr. R4-24-1355 Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktų dokumentų nustatyta, kad VšĮ „Kretingos maistas“ perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą, kurio bendra kaina dienai su PVM – 31,06 Lt. Atsakydamas į perkančiosios organizacijos paklausimą dėl pasiūlymo pagerinimo, tiekėjas 2013-08-30 raštu Nr. 5384 nurodė, kad patektame pasiūlyme nurodė visas geriausias, kurias galėjo pasiūlyti sąlygas. Nurodė, kad į pasiūlymo kainą įskaičiavo pačią mažiausią vienos porcijos įsigijimo ir gaminimo kainą pagal pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Įvertinęs paslaugos teikimo terminą (4 mėnesiai), tiekėjas nurodė, kad negali pasiūlyti dar mažesnės maitinimo paslaugų kainos, nes dėl to nukentėtų paslaugos kokybė (t. I, b.l. 39). 2013-08-30 Komisija posėdžio metu buvo svarstomas tiekėjo pateikto pasiūlymo vertinimas. Protokole Nr. Vš2-533 (t. I, b.l. 83) nurodyta, kad svarstant pasiūlymą D. J. informavo, kad tiekėjo pasiūlyta kaina tinkama ir, kad reikia kviesti tiekėją pasirašyti maitinimo paslaugų sutartį. Komisija vienbalsiai nusprendė, kad reikia kviesti tiekėją pasirašyti maitinimo paslaugų sutartį, kadangi pateikta maitinimo paslaugų kaina yra tinkama. Iš surinktų duomenų visumos matyti, kad Komisija vedė derybas su tiekėju, t.y. gavusi tiekėjo pasiūlymą kreipėsi į teikėją dėl pasiūlymo pagerinimo, tačiau tiekėjas nurodė neturintis galimybių pagerinti pateikto pasiūlymo. Akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo derybos teigiamų rezultatų perkančiajai organizacijai nedavė. Tačiau nėra jokio teisinio pagrindo nerezultatyvių derybų fakto prilyginti derybų nebuvimo faktui. Pasirinkusi pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu apklausiant vieną teikėją, perkančioji organizacija realiai neturėjo jokių derybinių svertų, kuriuos galėtų panaudoti bandydama išsiderėti geresnį pasiūlymą. Vieninteliam tiekėjui nesutikus pagerinti pasiūlymo – perkančioji organizacija turėjo tik dvi alternatyvas – sudaryti arba nesudaryti viešojo pirkimo sutartį su pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Taigi situacija, kad derybos nebuvo rezultatyvios buvo sąlygota pirkimo būdo pasirinkimo.

Taisyklių 45.4 punkte nustatyta, kad derybų eiga turi būti įforminta raštu. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“. Jei derybos vykdomos laiškais ar elektoriniais laiškais, derybų eigos protokolas surašomas tais atvejais, kai derybų laiškai siunčiami nepasirašyti elektroniniu parašu. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyt, kad Tarnyba derybas supranta tik kaip derybas komisijos posėdžio metu tiesiogiai dalyvaujant tiek komisijos nariams tiek pasiūlymą pateikusiam tiekėjui (jo atstovui). Taisyklių VI skyriuje, reglamentuojančiame perkančiosios organizacijos vykdomų supaprastintų neskelbiamų derybų eigą, nėra nustatyta, kad derybos privalo būti vykdomos komisijos posėdyje tiesiogiai dalyvaujant tiekėjui. Minėto skyriaus 45.4 punkto analizė sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą – derybos gali būti vykdomos tiek žodžiu, tiek raštu abiems pusėms apsikeičiant elektroniniais ar paprastais laiškais. Be to, derybų eigos protokolas rašomas tik tais atvejais, kai derybų laiškai siunčiami nepasirašytu elektroniniu parašu. Šiuo atveju pats protokolas buvo surašytas. Sutiktina su Tarnybos argumentu, kad derybų protokole neatsispindi derybų eiga, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti buvus Taisyklių 45 punkto, 45.4 nuostatų ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytiems reikalavimams, vadovautinasi turinio viršenybės prieš formą principu. Nagrinėjamu atveju vestų derybų eiga atsispindi Komisijos ir tiekėjo rašytuose laiškuose, todėl tai, kad šių laiškų turinys detaliai neatkartotas Komisijos posėdžio, kuriame buvo vertinamas tiekėjo pateiktas pasiūlymas, protokole nesudaro pagrindo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo užtraukiančio komisijos nariams administracinę atsakomybę. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų derybų, kuriose dalyvautų pasiūlymą pateikęs tiekėjas ir perkančioji organizacija, eigą. Iš šio argumento galima daryti išvadą, kad: 1) arba Tarnyba nėra susipažinusi su perkančiosios organizacijos patvirtintomis Taisyklėmis, pagal kurias derybos gali būti vedamos tiek perkančiajai organizacijai ir tiekėjui tiesiogiai, komisijos posėdyje derantis žodžiu, tiek apsikeičiant laiškais; 2) arba Tarnyba nėra susipažinusi su jai pateikta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos medžiaga, kuri buvo gauta Tarnyboje 2014-05-07, Reg. Nr. 23S-2600 bei byloje esančia medžiaga, kadangi yra pateiktas tiek pirminis tiekėjo pasiūlymas, tiek jo atsakymas į perkančiosios organizacijos paklausimą dėl pasiūlymo pagerinimo.

Dėl nuobaudų dydžio

Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/19-19 D. J. už ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimą nubaustas 700 Lt bauda. Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/20-20 A. G. už ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimą nubaustas 500 Lt bauda. Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 2P/29-29 R. Š. už ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimą nubaustas 500 Lt bauda. Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/22-22 D. S. už ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimą skirtas įspėjimas. Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/21-21 R. V. už ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimą nubausta 500 Lt bauda. Nustačius, kad D. J., A. G., R. Š., D. S., R. V. buvo nepagrįstai pripažinti padarę Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą surašant Komisijos posėdžių protokolus, o D. J., A. G., R. Š. ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą vedant derybas su tiekėju– yra pagrindas D. J., A. G., R. Š., R. V. mažinti Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimais paskirtas nuobaudas. ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 500 Lt iki 2500 Lt (akto redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu). Teismas, įvertinęs tai, kad buvo pašalinta dalis inkriminuotų pažeidimų, nesant duomenų apie šiems asmenims paskirtas galiojančias administracines nuobaudas bei nenustačius tyčinio bei sistemingo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidinėjimo atvejų, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą. Byloje išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nenustatyta. D. S. 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/22-22 paskirta nuobauda paliktina nepakeista, kadangi jai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo nutarimai, kuriais nutrauktos administracinio teisės pažeidimo bylos, naikintini ir priimtinas naujas nutarimas - Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimai pakeistini. Nutarimų dalys, kuriomis D. J., A. G., R. Š., D. S., R. V. pripažinti padarę Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą surašant Komisijos posėdžių protokolus, o D. J., A. G., R. Š. ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą vedant derybas su tiekėju– naikintinos. D. J., A. G., R. Š., R. V. paskirtos nuobaudos švelnintinos, paskiriant šiems asmenims už ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimą įspėjimus. Kitos nutarimų dalys paliktinos nepakeistos (ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktas, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą. Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 2P/19-19. Panaikinti nutarimo dalis, kuriomis D. J., pripažintas kaltu padaręs Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą vedant derybas su tiekėju ir Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą surašant Komisijos posėdžių protokolus. Pakeisti nutarimo dalį, kuria D. J. paskirta 700 Lt bauda ir paskirti D. J. nuobaudą - įspėjimą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimą A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinti ir priimti naują nutarimą. Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 2P/20-20. Panaikinti nutarimo dalis, kuriomis A. G., pripažintas kaltu padaręs Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą vedant derybas su tiekėju ir Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą surašant Komisijos posėdžių protokolus. Pakeisti nutarimo dalį, kuria A. G. paskirta 500 Lt bauda ir paskirti A. G. nuobaudą - įspėjimą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimą R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinti ir priimti naują nutarimą. Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 2P/29-29. Panaikinti nutarimo dalis, kuriomis R. Š., pripažintas kaltu padaręs Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą vedant derybas su tiekėju ir Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą surašant Komisijos posėdžių protokolus. Pakeisti nutarimo dalį, kuria R. Š. paskirta 500 Lt bauda ir paskirti R. Š. nuobaudą - įspėjimą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą. Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 2P/22-22. Panaikinti nutarimo dalį, kuria D. S. pripažinta kalta padariusi Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą surašant Komisijos posėdžių protokolus. Kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir priimti naują nutarimą. Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 2P/21-21. Panaikinti nutarimo dalį, kuria R. V. pripažinta kalta padariusi Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą surašant Komisijos posėdžių protokolus. Pakeisti nutarimo dalį, kuria R. V. paskirta 500 Lt bauda ir paskirti R. V. nuobaudą – įspėjimą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.