Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Gytis Stasevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-640-337/2013Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00827-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1., (S) 2.4.6.3.2.

2013 m. spalio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal K. S. ir E. V. gynėjo advokato E. L. apeliacinius skundus dėl 2013 m. birželio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

E. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą gautą narkotinę medžiagą - kanapes perduoti V. K., tiksliai nenustatytą dieną, Utenos mieste, iš jo paėmęs 3000 Lt, juos perdavė E. V., ir 2012 m. rugsėjo 9 dieną, apie 15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniaus m., iš E. V. tikslu perduoti V. K. įgijo 131,9321 g narkotinės medžiagos - kanapių dalių (Cannabis L.), ir šią narkotinę medžiagą laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2012-09-10, 16 val. šio buto virtuvėje ant spintelės, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 16 val. paėmęs iš laikymo vietos dalį, t.y. 131,67 g šios narkotinės medžiagos, bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė V. K., kitą dalį, t.y. 0,2621 g šios narkotinės medžiagos neteisėtai laikė minėtame bute esančioje sekcijoje iki 2012-09-11, 11.00 val., kuomet kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. V. nuteistas už tai, kad jis nenustatytu laiku ir vietoje, gavęs iš K. S. 3000 Lt narkotinės medžiagos kanapių įgijimui, 2012-09-09, apie 15 val. neteisėtai Vilniaus m., automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikė tikslu perduoti K. S. 131,9321 g narkotinės medžiagos - kanapių dalių (Cannabis L.), po ko, nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniaus m., kur automobilių stovėjimo aikštelėje, šią narkotinę medžiaga neteisėtai perdavė K. S..

K. S. skundžia 2013-06-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti – vadovaujantis BK 62 str. 2 d. arba BK 54 str. 3 d. švelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad sutinka su teismo nustatytomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau mano, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo tiek vertinant nusikalstamą veiką, tiek skiriant bausmę.

Be to, apeliantas nurodo, nuosprendyje išdėstyti lakoniški jam skirtinos bausmės nustatymo motyvai, dėl ko bausmė neindividualizuota, neatitinka BK 41 str. numatytos bausmės paskirties. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Padaryti nusikalstamą veiką jį paskatino, išprovokavo kitas asmuo - V. K.. Jo tyčia buvo padėti įkalbinėjančiam tokią pagalbą suteikti geram draugui, bet ne pačiam skatinti nelegalią narkotinių medžiagų apyvartą. Bausmės griežtumo negalėjo lemti V. K. perduotos narkotinės medžiagos kiekis, nes V. K. prašė jam gauti būtent tokį narkotinės medžiagos kiekį, be to, šis kiekis žymiai mažesnis už vidurkį tarp nedidelio ir didelio šios rūšies narkotinių medžiagų kiekio. Jis neinicijavo narkotinės medžiagos apyvartos, jokios naudos iš nusikalstamos veikos neturėjo ir jos nesiekė. Teigia, kad nusikalstamų veikų pobūdis įpareigojo teismą spręsti dėl bausmės paskirties užtikrinant teisingumo principą įgyvendinimo.

Apeliantas pažymi, kad teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgti į įvairias aplinkybes, kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, padarytos žalos dydį ir mastą. Jis nesiekė naudos, veiką padarė dėl labai jauno amžiaus, nepakankamos gyvenimiškos patirties ir socialinės brandos suprasto draugiškumo. Nusikaltimo dalykas - pakankamai lengvas narkotikas, kurio apyvarta kai kuriose valstybėse yra legalizuota ar atsakomybė už kurio nelegalią apyvartą švelninama. Realiai žala nepadaryta, nes nusikalstama veika buvo kontroliuojama tyrėjų, todėl narkotinė medžiaga realiai į apyvartą nepateko ir negalėjo patekti. Bylos duomenimis, jis charakterizuojamas tik gerai. Tai leidžia daryti išvadą, kad veika padaryta atsitiktinai. Tik sulaikytas, kaltu prisipažino bei davė parodymus apie kitų asmenų veiksmus, kas padėjo išsamiai ištirti nusikaltimą. Visos paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad tik laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 str. nurodytus bausmės tikslus.

Nemano, kad laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju padėtų pasiekti BK 41 str. nurodytus bausmės tikslus. Teismas privalėjo spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo bei galėjo jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatos. Dėl apeliantui taikytinų BK 62 str. nuostatų pažymi, kad teismas klaidingai nuosprendyje nurodė, jog yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teigia, kad jei nebūtų galimybės taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas, galėtų būti pritaikytas BK 54 str. 3 d. Mano, kad bausmė dėl savo griežtumo prieštarauja teisingumo principui, atsižvelgiant į veikos realų pavojingumą, jo asmenybę, kito asmens įtaką ir vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Daug mažiau pavojingas asmuo už padarytą mažiau pavojingą veiką baudžiamas griežčiau, nei šią veiką įtakojęs padaryti asmuo. Pažymi, kad bus nutraukti tvirti socialiniai ryšiai. Apibendrindamas nurodo, kad nagrinėjamu atveju visuma aplinkybių yra išimtis, sudaranti pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę.

E. V. gynėjas advokatas E. L. skundžia 2013-06-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo E. V. pagal BK 260 str. 1 d. išteisinti arba jo veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d., netenkinus šių prašymų – nuosprendį pakeisti - vadovaujantis BK 62 str. ar 54 str. 3 d. E. V. skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Gynėjas nurodo, kad sutinka su nustatytais objektyviaisiais E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiais - neteisėtu narkotinės medžiagos įgijimu, laikymu, gabenimu ir perdavimu K. S. byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau tvirtina, kad byloje yra abejonių dėl E. V. tyčios platinti psichotropines medžiagas buvimo. Nenustačius BK 260 str. įtvirtinto būtinojo subjektyviosios pusės požymio, jog narkotinės medžiagos buvo įgytos tikslu platinti, veika kvalifikuotina pagal BK 259 str. Gynėjas teigia, kad bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog, E. V. veika buvo kvalifikuota netinkamai, kadangi E. V., padėdamas K. S. įgyti narkotines medžiagas, neturėjo tikslo jas platinti. E. V. nurodė, kad narkotines medžiagas padėjo K. S. įsigyti tik K. S. paprašius, be materialinio atlygio, nesuvokiant apie šių medžiagų įgijimo tikslus ir nevertino šių veiksmų kaip narkotinių medžiagų platinimo. Gynėjas, vertindamas LAT senato 2002-06-21 d. nutarimu Nr. 37 pateiktą platinimo sąvokos išaiškinimą, nurodo, kad platinimas neapima tų atvejų, kai asmuo perduoda narkotines medžiagas jų savininkui. Nuo narkotinių medžiagų įgijimo už K. S. pinigus, narkotinių medžiagų savininku buvo ne E. V., o K. S.. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad būtent K. S. paprašė E. V. jam nupirkti narkotines medžiagas ir šiam tikslui davė pinigus E. V., darytina išvada, kad E. V. narkotinių medžiagų įgijimas ir perdavimas savininkui K. S., negali būti traktuojami kaip įvykdyti tikslu įgytas narkotines medžiagas platinti. E. V. nurodė, kad jis norėjo padėti draugui, nesigilino ir nežinojo, kokiu tikslu šios narkotinės medžiagos K. S. yra reikalingos. Tai, gynėjo teigimu, rodo, kad E. V. veikoje nebuvo intelektualaus elemento - suvokimo, jog narkotinės medžiagos įgyjamos tikslu platinti, narkotinių medžiagų įgijimas ir perdavimas K. S. negali būti vertinamas kaip platinimas.

Teismas nustatė E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatė aplinkybes, kurios teigiamai apibūdina E. V.. Visa tai buvo sąlygos E. V. BK 62 str. 2 d. 1 ?., 54 str. 3 d. pagrindais taikyti švelnesnę nei įstatymas nustato bausmę. Dėl už jaunatviško nepatyrimo ir lengvabūdiškumo įvykdytą nusikaltimą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, kadangi atimtų galimybę rūpintis sergančiais seneliu ir mama, bei sugriauna ambicingo ir visuomeniškai aktyvaus asmens ateitį. Gynėjas teigia, kad pagrindą taikyti BK 62 str. nuostatas E. V. sudaro tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, dėl jo veiksmų nebuvo padaryta realios žalos, jis prisideda prie sergančios mamos A. V., senelio A. Š. išlaikymo bei priežiūros.

Gynėjas nurodo, kad yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. A. V. ir kaip išimtines aplinkybes įvardina tai, jog E. V. visiškai pripažino savo kaltę ir davė nuoširdžius parodymus ir todėl nuo pat sulaikymo bei tyrimo pradžios padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir dalyvavusius asmenis, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, dėl jo veiksmų nepadaryta realios žalos, disponavo mažiausiai pavojingomis narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis, nusikalto būdamas jauno - 21 metų amžiaus, dėl nebrandumo ir gyvenimiško nepatyrimo nesugebėjo suvokti ir tuo metu įvertinti savo veikos pavojingumo, nusikalstamą veiką padarė sukurstytas kitų asmenų, nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, jokios materialios naudos iš nusikalstamos veikos įvykdymo neturėjo. E. V. anksčiau neteistas, kas rodo, jog jis nėra linkęs nusikalsti, dirbo, mokėsi, vertinamas ir charakterizuojamas teigiamai, narkotinių medžiagų nevartoja, rengiasi sukurti šeimą, rūpinasi nedirbančia ir sergančia mama bei sunkiai sergančiu seneliu, prisideda prie jų išlaikymo, kas nurodo aukštas moralines vertybes, atsakomybę prieš šeimą. Tvirtina, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. V. nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti jam neskiriant laisvės atėmimo bausmės. E. V. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir padarys žalą artimiems šeimyniniams, socialiniams ryšiams. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, to, kad laisvės atėmimo bausmė taikytina tik kaip kraštutinė priemonė.

Teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliantas K. S. neginčija baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teigia, kad jo nusikalstama veika vertintina kaip padėjėjo įgyjant narkotines medžiagas.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d., jo nusikalstamus veiksmus vertinti kaip padėjėjo V. K. įgyjant narkotines medžiagas nėra pagrindo.

Pagal BK 24 str. 6 d. padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. S. atliko BK 260 str. 1 d. numatytus veiksmus – jis, turėdamas tikslą perduoti narkotines medžiagas, jas įgijo, laikė, o dalį jų perdavė V. K.. Pagrindo juos kvalifikuoti kaip padėjėjo nėra ir dėl tos aplinkybės, jog K. S. nebuvo kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs bendrininkaujant.

Nuteistojo E. V. gynėjo apeliacinio skundo prašymai E. V. išteisinti pagal BK 260 str. 1 d. arba E. V. nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. nepagrįsti. Gynėjas šiuos prašymus iš esmės argumentuoja tuo, kad byloje nenustatyta, jog E. V. turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti.

BK 260 str. numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagų perduoti kitiems asmenims. Baudžiamojoje byloje K. S. ir E. V. paaiškinimais, protokolu apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus, nustatytu narkotiniu medžiagų kiekiu, kitais bylos įrodymais nustatyta, kad E. V. narkotines medžiagas laikė, gabeno tikslu jas platinti (perduoti) ir platino - perdavė K. S.. Todėl E. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. S. ir E. V. prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o K. S. ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, joje dalyvavusius asmenis. Tai pripažinta apeliantų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas visas aplinkybes, konstatuoja, kad sąlygų visumos, kurios sudarytų pagrindą tenkinti apeliacinių skundų prašymus švelninti K. S. ir E. V. paskirtas bausmes BK 62 str. pagrindu, nėra.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 str. 3 d.

Apygardos teismas, įvertinęs bausmių skyrimo K. S. ir E. V. motyvus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinių skundų prašymai taikyti K. S. ir E. V. BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti jiems švelnesnes bausmes nei numato BK 260 str. 1 d. sankcija yra tenkintini. Svarstydamas BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą nuteistiesiems teismas atsižvelgia ir į tai, kad BK 260 str. 1 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę ir nuteistieji padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, dėl ko jiems taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra galimybės, nes BK 75 str. numato galimybę atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje nenustatytas pagrindas nuteistiesiems taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti tuo pagrindu švelnesnes negu įstatymo numatytas bausme.

K. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad K. S. iki nusikalstamos veikos padarymo aktyviai dalyvavo įvairioje švietimo, ugdymosi veikloje ir buvo įvertintas (t.3, b.l. 53-65). K. S. padaryta nusikalstama veika - narkotinių medžiagų platinimas - pasireiškė jų perdavimu, duomenų, kad K. S. būtų gavęs ar siekęs naudos iš nusikalstamos veikos ar būtų žinojęs, kad V. K. narkotines medžiagas įgyja pardavimui, nėra. Nusikalstamą veiką K. S. padarė įtakotas V. K., kuris ir prašė K. S. gauti narkotinės medžiagos. Byloje nustatytos dvi K. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

E. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, studijuoja, charakterizuojamas teigiamai. E. V. nusikalstamą veiką padarė įtakotas K. S., narkotinių medžiagų platinimas pasireiškė jų perdavimu K. S., duomenų, kad E. V. būtų nusikaltęs siekdamas naudos, nėra. Kaltę dėl nusikalstamos veikos E. V. pripažino ir gailėjosi nusikaltęs.

Apygardos teismas, įvertinęs nuteistųjų asmenybes ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad net ir švelniausia sankcijoje numatyta bausmė, paskirta K. S. ir E. V., nebūtų teisinga. Dėl šių aplinkybių nuosprendis keistinas, K. S. ir E. V. skirtinos naujos - laisvės apribojimo bausmės, kuriomis, teismo manymu, bus pasiekti bausmių tikslai, numatyti BK 41 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti.

K. S. pagal BK 260 str. 1 d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p. K. S. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

E. V. pagal BK 260 str. 1 d., taikant 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p. E. V. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.