Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-09 · Byla Nr. 2T-72/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
2T-72/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Technoeksport“
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-72/2014Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00041-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Alė Bukavinienė, Artūras Driukas ir Egidijus Žironas (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Technoeksport“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą byloje Nr. 63?/2013 dėl skolos ir arbitražo išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Tavilta“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Ukrainos bendrovė „Technoeksport“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą byloje Nr. 63?/2013, kuriuo pareiškėjo naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Tavilta“ priteista 18 885 EUR skolos ir 1624, 41 EUR arbitražo išlaidų. Pareiškėjas taip pat prašo pripažinto ir leisto vykdyti užsienio arbitražo sprendimo pagrindu išduoti vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina, jog arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas (1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d., 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.).

1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

Suinteresuotas asmuo nesirėmė ir neįrodinėjo 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl teismas jų netikrina ir dėl jų nepasisako.

1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, skirtingai, nei 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi. Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog Ukrainos arbitražo teismo išspręsto ginčo objektas (prievolių pagal įrangos, medžiagų ir atsarginių dalių pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat nenustatė, kad tokio užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t.y. nenustatė 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo nepripažinimo pagrindų egzistavimo.

Lietuvos apeliacinis teismas išsiuntė suinteresuotam asmeniui UAB „Tavilta“ pranešimus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, informavo apie teisę pateikti atsiliepimą. Lietuvos apeliaciniam teismui gavus patvirtinimą, kad teismo suinteresuotam siųsti procesiniai dokumentai 2014 liepos 30 d. įteikti UAB „Tavilta“ bankroto administratoriui UAB „Toplit“ (siuntą priėmė teisininkė D. K.), bankroto administratoriui nepasinaudojus teise pateikti atsiliepimą, ši byla išnagrinėta pagal joje surinktą medžiagą.

Kadangi UAB „Tavilta“, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2795-392/2014 iškelta bankroto byla, pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos arbitražo sprendimą, ši nutartis, jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pats užsienio valstybės arbitražo sprendimas bei minėto arbitražo sprendimo patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą perduodami BUAB „Tavilta“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 15 ir 18 str., CPK 3 str. 6 d., 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 2T-56/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu, 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo III straipsniu,

nutaria:

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą byloje Nr. 63?/2013, kuriuo Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Technoeksport“ (adresas: Kijevskaja g. 290, p/d 485, Brovary miestas, Kijevo apskritis, Ukraina) naudai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tavilta“ (įmonės kodas: 223265180, adresas: A. Domaševičiaus g. 7-17, LT-01400, Vilnius, Lietuvos Respublika) priteista 18 885 EUR skolos už pristatytas bet neapmokėtas prekes ir 1624, 41 EUR arbitražo rinkliavos, viso – 20 527, 41 EUR.

Patvirtintą šios nutarties kopiją, vykdomąjį raštą, Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą byloje Nr. 63?/2013 ir minėto sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą perduoti Vilniaus apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-2795-392/2014.

Šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas išsiųsti pareiškėjui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per vieną mėnesį gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasEgidijus Žironas