- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-836-590/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21404-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Envija ES“
- Kategorijos
- 2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija ES“ (iki 2016-04-07 pavadinimas buvo uždaroji akcinė bendrovė „Dujovika“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 39 855,69 Eur užmokestį už subrangos darbus ir automobilio nuomos mokestį, 1 628,59 Eur delspinigius, 1 602,50 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-07-30 ieškovė su atsakove sudarė subrangos sutartį Nr. 2012-SRA-169, kuria subrangovė įsipareigojo pagal rangovės su užsakove UAB „Kėdainių vandenys“ parengtą darbo projektą įvykdyti technologinės įrangos montavimo darbus, o rangovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Subrangovė įvykdė subrangos sutartyje numatytus darbus, perdavė juos 2014-01-24 atliktų darbų perdavimo aktu ir 2014-01-24 išrašė rangovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4-003809 (580,33 Eur sumai). Šios PVM sąskaitos-faktūros rangovė neapmokėjo. 2013-05-02 šalys sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2013-SRA-067, pagal kurią subrangovė įsipareigojo pagal rangovės su užsakove UAB „Kėdainių vandenys“ parengtą darbo projektą įvykdyti UAB „Kėdainių vandenys“ Kėdainių nuotekų valyklos, esančios (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, išskyrus elektros, automatikos bei technologinių įrenginių montavimo darbus, o rangovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti subnuomos sutartyje nustatyta tvarka. Subrangovė įvykdė subrangos sutartyje Nr. 2013-SRA-067 numatytus darbus, perdavė juos atsakovei 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų perdavimo aktu ir 2013-11-29 išrašė rangovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4-003743 (127 489,44 Eur sumai). Pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą rangovė sumokėjo dalį PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 4-003743 nurodytos sumos, atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal šią sąskaitą-faktūrą sudaro 12 258,46 Eur. 2014-10-29 šalys sudarė statybos subrangos sutartį Nr. SRA-041-2014, pagal kurią subrangovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įvykdyti objekto, esančio Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio rajone, biodujų trasos nuo 20 iki 22 taško montavimo darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 2, pagal darbo projekto Nr. 1309/2 gamybos technologijos dalies reikalavimus bei perduoti darbus rangovei, o rangovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Subrangovė įvykdė sutartyje Nr. SRA-041-2014 numatytus darbus, juos perdavė 2014-10-29 atliktų darbų perdavimo aktu atsakovei ir 2014-12-19 išrašė rangovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4-004119 (5 256,60 Eur sumai). Šios PVM sąskaitos-faktūros rangovė neapmokėjo. 2014-08-01 šalys sudarė žodinę statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Telšių regiono Jėrubaičių sąvartyno išskiriamųjų dujų surinkimo ir utilizavimo sistemos Plungės r. sav. Babrungo sen., Jėrūbaičių k. Prancūzų kelio 8 statybos ir remonto darbus, o rangovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Ieškovė šiuos darbus atliko, šalys pasirašė 2014-08-29 atliktų darbų aktą. Ieškovė išrašė atsakovei 2014-08-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija DUJ Nr. 4-003956 (19 377,30 Eur sumai), atsakovė šios sąskaitos faktūros neapmokėjo.2013-10-07 šalys sudarė žodinę automobilio nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė atlygintinai perdavė naudotis atsakovei sunkiasvorę transporto priemonę – krovininį automobilį Mercedes Benz 1722, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo sumokėti šio automobilio nuomos mokestį. 2013-12-31 ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4-003793 (2 382,99 Eur sumai), kurios atsakovė neapmokėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas pagal išrašytas, bet neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 39 855,69 Eur. Ieškinio dalyką ir pagrindą grindžia 2014-12-31 šalių sudarytu tarpusavio užskaitymų aktu, kuriuo ieškovė ir atsakovė susitarė, kad po užskaitos atsakovė lieka skolinga ieškovei 39 855,69 Eur sumą bei 2015-10-09 šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kuriame konstatuotas 39 855,69 Eur dydžio atsakovės įsiskolinimas ieškovei. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė rangos darbus pagal subrangos sutartis įvykdė netinkamai. Apie netinkamai įvykdytus darbus ieškovė buvo informuota 2013-06-11 raštu Nr. SR-2013, 2013-12-20 raštu Nr. SR-2013-704 ir 2014-03-19 raštu Nr. SR-2014-124. Atsakovė dėl ieškovės netinkamai įvykdytų darbų turėjo nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 37 472,69 Eur dydžio užmokestį už subrangos darbus, 2 382,99 Eur nuomos mokestį, 1 628,59 Eur delspinigius, 1 602,50 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 43 086,77 Eur sumą nuo 2015-10-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2016-04-27 nutartimi ištaisė sprendime padarytus rašymo apsirikimus: sprendimo rezoliucinės dalies šeštoje pastraipoje, kur nurodyta priteisti ieškovei UAB ,,Dujovika“ iš atsakovės UAB ,,Manfula“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 43 086,77 Eur sumą nuo 2015-10-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įrašant priteistiną sumą už kurią skaičiuojamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos – 41 484,28 Eur; sprendimo rezoliucinės dalies septintoje pastraipoje, kur nurodyta priteisti ieškovei UAB ,,Operos vaistinė“ iš atsakovės UAB ,,Jutaris“ bylinėjimosi išlaidas – 2 212,02 Eur, įrašant priteisti ieškovei UAB ,,Dujovika“ iš atsakovės UAB ,,Manfula“ bylinėjimosi išlaidas – 2 212,02 Eur.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atstovo parašai darbų priėmimo-perdavimo aktuose patvirtina ir atitinkamų rangos sutarčių sudarymo, ir darbų pagal jas atlikimo ir priėmimo faktus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sumokėjo už darbus pagal aprašytas rangos sutartis, išskyrus dalinį apmokėjimą pagal 2013-11-29 PVM sąskaitą-faktūrą Serija DUJ Nr. 4-003743 (likusi neapmokėta šioje sąskaitoje nurodytos sumos dalis – 12 258,46 Eur). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė per protingą laiką (30 dienų nuo sąskaitų išrašymo dienos) nesumokėjo 37 472,69 Eur užmokesčio už priimtus darbus pagal subrangos sutartis, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.63, 6.644, 6.655 str., 6.687 str.). Pažymėjo, jog darbų trūkumus (jei tokių yra) ieškovė privalės pašalinti pagal CK 6.665 str. 1 d. 1 p. ir 6.698 str. 1 d. nuostatas, o po darbų priėmimo išaiškėję darbų trūkumai neturi įtakos atsakovės prievolei sumokėti užmokestį už priimtus darbus.Nustatyta, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė neginčijo automobilio nuomos ir nuomos mokesčio, atsakovės atstovas priėmė ir pasirašė 2013-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 4-003793, o 2014-12-31 tarpusavio skolų suderinimo akte šalys sulygo, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra 39 855,69 Eur, t. y. skola už neapmokėtus darbus pagal rangos sutartis (37 472,69 Eur) ir automobilio nuomos mokestis (2 382,99 Eur), todėl esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės ir 2 382,99 Eur dydžio automobilio nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad subrangos sutarčių 2012 SRA-169 ir 2013 SRA-067 8.5. p. bei SRA-041-2014 8.11. p. numatyta, kad rangovui laiku nesumokėjus už darbus pagal subrangos sutartis, kyla rangovo prievolė mokėti 0,05 proc. nuo laiku nesumokėtų sumų dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 628,59 Eur dydžio delspinigius. (CK 6.71- 6.73 str.). Atsakovei geruoju nesumokėjus užmokesčio už darbus pagal 2014-08-01 žodinę subrangos sutartį ir automobilio nuomos mokesčio, teismas, vadovaudamasis CK 6.210 str. nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 602,50 Eur dydžio palūkanas iki bylos iškėlimo teisme. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą nesumokėto užmokesčio, nuomos mokesčio ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2, 4, d., 6.210 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Manfula“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Skundžiamame sprendime teismas kaip vienu pagrindinių įrodymų, dėl kurių priėjo prie išvados tenkinti ieškinį, pasirėmė 2014-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktu, kuris neva patvirtina, kad atsakovė sutinka su skolos dydžiu, tačiau teismas, priimdamas sprendimą ir visiškai patenkindamas ieškinį, be jokio teisėto pagrindo ir niekaip to nemotyvuodamas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje pačios ieškovės buvo pateiktas vėlesnės datos nei minėtas aktas dokumentas – 2015-10-09 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo įvertinti aplinkybę, kad 2015-10-09 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra vėlesnės datos dokumentas, iš esmės pakeičiantis aktą.
13.2. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad 2015-10-09 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra nepatvirtintas atsakovės parašu, kas įrodo, kad atsakovė nesutinka su šiame akte nurodyta skola. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (2013-06-11 raštas Nr. SR-2013, 2013-12-20 raštas Nr. SR-2013-704 ir 2014-03-19 raštas Nr. SR-2014-124), ieškovė rangos darbus pagal subrangos sutartis, iš kurių neva susidarė byloje ginčijama skola, įvykdė netinkamai. Su šia atsakovės pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą, kadangi skundžiamo sprendimo 3 psl. paties teismo patvirtinta, kad po darbų priėmimo išaiškėjo darbų trūkumai. Teismas šią savo išvadą grindžia byloje pateiktais raštais, kuriais atsakovė informavo ieškovę apie netinkamai įvykdytus darbus.
13.3. Teismas neužtikrino CPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų tinkamo įgyvendinimo, kadangi teismas tik konstatavo aplinkybę dėl išaiškėjusių darbų trūkumų ir dėl to, kad ieškovė privalės šiuos trūkumus pašalinti, tačiau, nepaisant nurodytos aplinkybės, ieškovės ieškinį visiškai patenkino, tokiu būdu tarp šalių kilusio ginčo neišspręsdamas ir neatkurdamas teisinės taikos. Taigi, atsakovės teisė į tinkamą subrangos sutarties nuostatų įgyvendinimą nagrinėjamoje byloje liko neapginta, todėl sprendimas yra naikintinas.
Ieškovė UAB „Envija ES“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovės parašu nepatvirtintas 2015-10-09 aktas reiškia skolos neegzistavimą ir ieškovės atliktų darbų netinkamą kokybę. Pažymi, kad visos atsakovės pretenzijos buvo ne dėl darbų kokybės, o dėl neatliktų darbų, kuriuos ieškovė atliko. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovės atstovo parašai darbų priėmimo – perdavimo aktuose bei PVM sąskaitose-faktūrose, patvirtina ir atitinkamų rangos sutarčių sudarymo ir darbų pagal jas atlikimo ir priėmimo faktus ir ši teismo išvada atitinka tiek teisinį reglamentavimą, tiek ir kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką. Atsakovė jokių priešpriešinių reikalavimų byloje dėl nuostolių atlyginimo ar kainos sumažinimo nekėlė, priešieškinio nepareiškė, todėl jos pareiškimai apie detaliai net neįvardintų defektų ar trūkumų egzistavimą tikrai nesudarė pagrindo atmesti ieškovės ieškinį. Ieškovė pabrėžia, jog 2015-10-09 akte buvo nurodyta: „Prašome 10-ties dienų laikotarpyje pasirašyti, patvirtinti antspaudu ir akto 1-egz. išsiųsti mūsų adresu. Negavus nustatytu laiku iš Jūsų patvirtinimo ir pasirašyto vieno tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto egz., savo likutį laikysime teisingu.“; byloje nekilo ginčas, kad šis aktas buvo įteiktas atsakovei, tačiau atsakovė, teikdama, kad jame nurodytos sumos neatitinka tikrovės ir/ar neegzistuoja visa ar dalis skolos, į bylą nepateikė šio savo šio akto egzemplioriaus su atsakovės nurodytomis, jos nuomone, teisingomis sumomis. Tokio 2015-10-09 akto, surašyto atsakovės, ieškovė nėra gavusi, todėl pagrįstai ir teisėtai savo skolos likutį laikė teisingu. Galiausiai, atsakovės nurodomi 2013-06-11, 2013-12-20 ir 2014-03-19 raštai surašyti dar iki šalių pasirašyto 2014-12-31 tarpusavio skolų suderinimo akto, kuriuo atsakovė net ir be Sutarčių, atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų-faktūrų, pripažino, kad egzistuoja būtent tokio dydžio skola, kokia ir nurodyta ieškinyje. Atsakovė, norėdama, kad būtų nagrinėjami jos reikalavimai dėl, kaip nurodo, ieškovės atliktų darbų defektų ir trūkumų, pirmiausia šiuos defektus ir trūkumus privalėjo įrodinėti, o antra, pareikšti dėl jų reikalavimus (priešieškinį); atsakovei nepasinaudojus šia savo teise, teismas neturėjo jokių procesinių galimybių tenkinti ieškovės prašymus, kadangi ši byla nėra priskirtina tai bylų kategorijai, kuriose teismas privalo būti aktyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 329 str.).Atmetami atsakovės UAB ,,Manfula“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai neatsižvelgė į 2015-10-09 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurio nepasirašė atsakovė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės 39 855,69 Eur skolą konstatavo ir ją priteisė, įvertinęs ieškovės ir atsakovės sudarytas sutartis, šalių pasirašytus darbų perdavimo - priėmimo aktus ir ieškovės pateiktas bei atsakovės priimtas PVM sąskaitas – faktūras. Šių įrodymų atsakovė neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo neapmokėtos skolos. Apeliantės nurodomas 2015-10-09 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra pasirašytas atsakovės, todėl šis įrodymas nepatvirtina įsiskolinimo. Kita vertus, aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, nepaneigia pačios skolos fakto, kurį patvirtina aukščiau paminėti ir atsakovės nepaneigti įrodymai.Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės atliktų darbų trūkumus. Kolegija pažymi, kad visus darbus, už kuriuos neatsiskaitė atsakovė ir už kuriuos susidariusią skolą prašė priteisti ieškovė, atsakovė priėmė, pasirašydama darbų perdavimo – priėmimo aktus. Atsakovė aktuose nenurodė jokių darbų trūkumų, todėl negali remtis trūkumų faktu ( 6.662 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas ir nenustatė jokių ieškovės atliktų darbų trūkumų, o tik pažymėjo, kad po darbų priėmimo išaiškėję darbų trūkumai neturi įtakos atsakovės prievolei sumokėti už priimtus darbus. Tačiau apeliantė šių pirmosios instancijos teismo argumentų neginčija.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą reglamentuojama CK 6.665 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad patyrė nuostolių, dėl kurių ketina pareikšti priešieškinį, tačiau priešieškinio nepareiškė, nuostolių nenurodė ir neįrodinėjo, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, neišsprendė darbų trūkumų pašalinimo klausimo. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovėi priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovės advokato procesinių dokumentų turinį ir apimtį bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš atsakovės UAB ,,Manfula“ ieškovės UAB „Envija ES“ naudai priteisiama 1210 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Teisėjų kolegija nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Manfula“ ieškovės UAB „Envija ES“ naudai 1210 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.