- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 1-792-598/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21466-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- P. T.
- Nukentėjusysis
- A. R., A. K.
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam P. T., nukentėjusiems A. R. ir A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nedeklaravęs; teistas: 1) 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 3 (trejiems) metams; Baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimas- išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą-2310 Eurų. Bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. T. 2020 m. gegužės 26 d. apie 10.10 val., viešoje vietoje – Jonavos rajone, Ruklos seniūnijoje, Ruklos miestelyje, prie Ruklio g. 14 daugiabučio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimu su nukentėjusiąją A. R. metu, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, tyčia ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą, o nukentėjusiajai bandant nuo jo pabėgti, pavijęs ją ties ketvirta laiptine, rankomis sugriebė už plaukų ir už jų tempdamas pargriovė ją ant žemės, po ko ranka sudavė jai gulinčiai ne mažiau dviejų smūgių į veidą, tyčia suėmęs už plaukų traukė jos plaukus, bei iš jos rankų traukė laikomą mobilaus ryšio telefoną „Huawei P30 Lite“ ir jį sulaužė, taip tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė 234,13 eurų turtinę žalą ir taip tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 10.00 val., viešoje vietoje - Jonavos rajone, Ruklos seniūnijoje, Ruklos miestelyje, kieme prie Ruklio g. 14 daugiabučio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas moralės ir elgesio normas, be jokios dingsties, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdaužė kieme stovėjusio automobilio BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K. priekinį stiklą 205,79 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 205,79 eurų turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Viešosios tvarkos pažeidimas 2020 m. gegužės 26 d.
Kaltinamasis P. T. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad galimai 2020 m. gegužės 26 d. ryte, iš sugyventinės V. V. sužinojo, kad A. R. vyras D., kurio pavardės nežino, rašo necenzūrinio turinio žinutes. Maždaug po 10 min. į kiemą išėjo nukentėjusioji ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. A. R. metė į jį akmenį ar plytą, spjaudėsi, pradėjo bėgti. Jis nukentėjusiąją vijosi. Po to A. R. dar kartą metė akmenį ir pataikė į kaktą, praskėlė. Jis nukentėjusiąją paguldė ant žemės, ant nugaros, kaip tai vyko detalizuoti negali, nes buvo šoko būsenoje. A. R. muistėsi, ar šaukėsi pagalbos – neprisimena. Rankose ji nieko neturėjo. Tyčia nukentėjusios telefono nelaužė, bet sugadinti jį galėjo, kai nukentėjusiąją griovė ant žemės ar laikė pargriovęs. Aplink žmonių nematė, bet jų turėjo būti, nes buvo ryto metas ir miestelyje. Jis nukentėjusiąją paleido ir nuėjo namo. Už plaukų jos netampė Įvykio metu buvo neblaivus. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji A. R., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis jos kaimynas. Galimai 2020 m. gegužės 26 d. ryte išėjo iš namų, t.y. Ruklio 14 vidurinės laiptinės, buvo viena. Prie tos pačios laipinės sėdėjo kaltinamasis ir jo sugyventinė su vaiku. Kaltinamasis pradėjo ją kolioti, jokių priekaištų dėl žinučių išsakyta nebuvo. Išsigandusi nuo savo namo bėgo link Piliakalnio 14, o kaltinamasis ją vijosi. Plytų ar akmenų nemėtė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu nukentėjusiajai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d. 10.10 val. išėjo iš namų. Laiką prisimena, nes prieš išeidama iš namų pasižiūrėjo į laikrodį. Prie Ruklio g. 14 namo 2-osios laiptinės sėdėjo pažįstamas P. T. Jis buvo vienas, aplinkui daugiau žmonių nesimatė. Jai paėjus nuo sėdėjusio P. gal apie 2-3 metrus. P. jai kažką pasakė ir ėmė ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiai žodžiais. Ji P. atsakė: "Negąsdink tu manęs". Kiek pamena, tuo metu ji buvo atsisukusi į P. S. P. atsistojęs ( prieš tai jis sėdėjo ant laiptų) labai sparčiu žingsniu priėjęs prie jos, ranka sudavė jai į veidą, dėl ko ji juto fizinį skausmą, tačiau kuria ranka jis sudavė ir į kurią veido pusę pataikė, nepamena. P. dar kartą užsimojo ketindamas jai suduoti, bet ji atsitraukė atgal, smūgio išvengė ir ėmė nuo jo bėgti. Kuomet nubėgo prie namo, esančio priešais Ruklio g. 14 namą, kurio adresas- Piliakalnio g. 14, Rukla, Jonavos r., ir sustojo prie šio namo 4-osios laiptinės, atsisukusi pamatė, kad prie prie pat jos stovi ją pasivijęs P. T., kuris nieko nepasakęs čiupo ranka (kuria, neatsimena) jai už plaukų pakaušio srityje ir tempdamas už jų pargriovė ją ant žemės. Dėl ko juto fizinį skausmą. Ji parkrito ant cementinės laiptų pakylos prie pat laiptinės. Pamena, kad pagriauta kažkuriuo metu ji gulėjo ant nugaros. Kuomet ji gulėjo ant nugaros, P. T. ranka sudavė jai į veidą (į kurią veido pusę nepamena) ir dėl to ji juto fizinį skausmą, po to suėmęs rankomis už plaukų tampė į šalis dėl ko ji juto fizinį skausmą. P. T. ją mušdamas, tampydamas už plaukų šaukė: "neišeisi ramiai iš laiptinės", "žertva", "užmušiu". Tuo metu ji dešinėje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną "Huawei P30 Lite". P. T. paėmęs už jos rankoje laikomo telefono traukė jį jai iš rankų, tačiau ji jo nepaleido, todėl P. norėdamas jį ištraukti iš jos rankų, ėmė traukdamas telefoną jį sukti, dėl to telefonas sulūžo- ekranas beveik atsiskyrė nuo korpuso, ekranas ir nugarėlė suskilinėjo. Telefonas visiškai sugadintas, naudojimui netinkamas - neveikia. Minėtas telefonas 2020 m. vasario 23 d. įgytas jos sesers K. R. vardu, tačiau ji juo naudojasi ir moka už jį įmokas. Telefono vertė 234,13 eurų. Jai padaryta 234,13 eurų turtinė žala. P. T. bandė iš jos rankų ištraukti telefoną, tačiau jam to padaryti nepavyko, telefonas, nors ir sulaužytas, liko jos rankose. Kodėl P. T. iš jos rankų traukė telefoną, nežino, nieko jai apie tai nesakė. Dėl įvykio metu patirto šoko, ji nepamena ar P. T. mušdamas ją dar ką sakė. Ar įvykio metu buvo žmonių, negali pasakyti. Kuomet kaltinamasis atsitraukė nuo jos ir pasišalino nueidamas link Ruklio namo Nr. 14. Ji atsistojusi nuėjo pas draugę B. K., gyvenančią name prie kurio ji buvo pargriauta ir sumušta.
Būtent prie B. K. laiptinės viskas ir vyko. Atėjusi pas B. K. jai papasakojo kas atsitiko, t.y. kad P. T. ją sumušė, sulaužė telefoną. Rodė sulaužytą telefoną, iš B. K. telefono skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl P. T. prieš ją naudoto fizinio smurto jai sužalojimai nebuvo padaryti, tik buvo nedidelis paraudimas nugaroje, juosmens srityje, kurie galėjo atsirasti jai krentant. Įvykio metu P. T. buvo labai agresyvus, ji jo labai išsigando. Nežino dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė jos atžvilgiu nes iki įvykio jie tarpusavyje bendravo taikiai kaip kaimynai, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai. Ji po šio įvykio, bijo išeiti iš namų, vis dairosi ar nėra netoliese P. Ta. Jai yra žinoma, kad P. yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje. (1 t., b. l. 41-44, 45-48, 49-51; 55).
Liudytoja B. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. pavasarį, datos neprisimena, pas ją į namus – (duomenys neskelbtini) atbėgo draugė A. R. Tai buvo iki pietų. Draugė buvo labai išsigandusi, paaiškino, kad ją sumušė P. T. Sudavė į galvą ir nugarą, neprisimena rankom ar kojom. Sudaužė telefoną. Smurtavimo priežasties neminėjo. A. R. pasinaudojo jos telefonu ir skambino į Policiją. Pareigūnai neatvyko, bet liepė kreiptis internetu, o nuvykus į priimamąjį A. R. nepriėmė, nes ji neturėjo COVID testo. Ji matė, kad A. R. išrautas kuokštas plaukų. Ji viską suprato, kad draugė pas ją bėgo gelbėtis.
Liudytoja V. V., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra kaltinamojo gyvenimo partnerė. 2020 m. pavasarį, datos neprisimena, ji ir kaltinamasis buvo prie laiptinės . Orieš tai jie kalbėjosi apie koliojančio, gąsdinančio turini o žinutes nuo D. L., kuris yra A. R. draugas. Tuo metu iš laiptinės išėjo nukentėjusioji. Užklausus jos apie žinutes, kilo žodinis konfliktas. A. R. jau buvo paėjusi, o kaltinamasis prie jos artinosi. Tuomet A. R. metė į jį plytą, pataikė į kaktą, bėgo kraujas. Kas vyko toliau nematė, nes su vaiku nuėjo namo. P. T. grįžo po 1-2 min., sakė, kad nukentėjusioji antrą kartą metė į jį plyta. Neprisimena ar minėjo, kad jai būtų ką padaręs. P. T. buv o blaivus, nsikreipė nei pareigūnus, nei į medikus.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. gegužė 28 d. apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra prie namo adresu Ruklio g. 14, Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota.(1 t. b. l. 25-27).
Šalies argumentai
Protokolu-pareiškimu nustatoma, kad 2020 m. gegužės 27 d. į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK kreipėsi A. R., pranešdama, kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 10.10 val. jai išeinant iš namų (duomenys neskelbtini), Jonavos r., prie laiptinės ją užsipuolė kaimynas P. T., kuris konflikto metu ranka trenkė jai per veidą, o jai bandant bėgti, pagavo, suėmė už plaukų ir parvertė ant žemės, trenkė ranka per veidą, sulaužė jos turimą telefoną "Huawei P30" lite, kurio vertė apie 300 eurų. (1 t., b. l. 3-8).
Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatoma, kad 2020 m. gegužės 26 d. 12.41 val. gautas pranešimas, kad A. R. 2020 m. gegužės 26 d. apie 10.10 val., išėjusią iš laiptinės, netikėtai užpuolė P. T., kuris išvadino ją necenzūriniais žodžiais, po to sudavė jai į veidą, jai mėginat pabėgti, ją pasivijo, pargriovė ant žemės, sudavė į veidą, o po to sugriebė už jos rankoje laikomo telefono ir jį sulaužė (1 t. b. l. 31-34).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis R. Ž. pateikė laikmeną su registratoriaus užfiksuota vaizdo medžiaga, kuri apžiūrėta. (1 t. b.l. 46-48, 49-54).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad A. R. pateikė dokumento nuorašą ( priedą dėl ryšio įrangos įsigijimo) (1 t., b. l. 57-60).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad A. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną "Huawei P30 Lite" (1 t., b. l. 61-62).
Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas "Huawei P30 Lite". Telefonas mėlynos spalvos nugarėle, ant kurios yra užrašas "HUAWEI". Telefono visas ekranas sueižėjęs, dalis ekrano, beveik iki pusės, dalinai atidalinta nuo korpuso. Telefono nugarėlė sueižėjusi. Telefonas deformuotas - išlikęs. Telefonas neįsijungia. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 63-68).
Pakvitavimu mobilaus ryšio telefonas "Huawei P30 Lite" grąžintas A. R. (1 t., b. l. 69)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad P. T. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis gatvėje - viešoje vietoje, Jonavos rajone, Ruklos seniūnijoje, Ruklos miestelyje, prie Ruklio g. 14 daugiabučio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimu su nukentėjusiąją A. R. metu, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, tyčia ranka sudavė jai vieną smūgį į veidą, o nukentėjusiajai bandant nuo jo pabėgti, pavijęs ją ties ketvirta laiptine, rankomis sugriebė už plaukų ir už jų tempdamas pargriovė ją ant žemės, po ko ranka sudavė jai gulinčiai ne mažiau dviejų smūgių į veidą, tyčia suėmęs už plaukų traukė jos plaukus, bei iš jos rankų traukė laikomą mobilaus ryšio telefoną „Huawei P30 Lite“ ir jį sulaužė, taip tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė turtinę žalą ir taip tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos motyvas (paskatos) ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje; kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo motyvai buvo chuliganiški. Kaltinamasis pasipiktino nepadoriomis žinutėmis, tačiau dėl to nesikreipė į atpatinkamas institucijas situacijai išspręsti. Atkreiptinas dėmesys, kad po žodinio konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusios, jis nukentėjusiąją dar vijosi, pripažįsta, kad buvo neblaivus. Teismas tai vertina kaip ypatingą kaltinamojo įžūlumą.
Teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus, surinktus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnį, pilnai įrodyta ir jis baustinas.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. R. pareiškė kaltinamajam P. T. 734,13 eurų civilinį ieškinį. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam (...) civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala. Kaltinamasis ieškinio nepripažino.
Teismo priedermė yra byloje, kurioje yra sutrikdyta žmogaus sveikata, teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šio nusikaltimo pasekmėje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat nėra duomenų, kad po to būtų buvę kokių nors liekamųjų reiškinių, ženkliai pakeitusių nukentėjusios gyvenimą. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, atsižvelgdamas į nukentėjusiąjai sukeltas pasekmes, žalos padarinius, sužalojimo mąstą, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusios prašomą neturtinės žalos dydį mažina iki 150 Eur. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo P. T., kadangi būtent jo tiesioginiais veiksmais buvo padaryta žala. Turtinė žala, t.y. sugadintas mobilaus ryšio telefonas „Huawei P30 Lite“, jo vertė įrodyta rašytiniais įrodymais, tai, kad jis sugadintas užfiksuota daiktų apžiūros protokole (1 t. b.l.60,61-68). Šioje dalyje ieškinys pagrįstas ir turtinė žala priteistina iš kaltinamojo P. T., kadangi būtent jo tiesioginiais veiksmais buvo padaryta žala.
Viešosios tvarkos pažeidimas 2020 m. rugsėjo 5 d.
Kaltinamasis P. T. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad galimai 2020 m. rugsėjo 5 d. prie Ruklio g. namo Nr. 14mosikuodamas vielos gabalu įskėlė automobilio BMW priekinį stiklą. Įvykio metu buvo neblaivus. Prie laiptinės buvo daugiau žmonių. Įskėlęs stiklą, nuėjo namo, o neužilgo atėjo nukentėjęs. Ar suveikė automobilio signalizacija - neprisimena. Vielos gabalą – išmetė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Nukentėjusysis A. K. apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 10 val. iš žmonos telefoninio skambučio sužinojo, kad išdaužytas BMW stiklas. Namo jis grįžo apie 22 val., kaltinamąjį matė prie laiptinės, kadangi jis buvo apsvaigęs, su juo nebendravo. Iš dukters sužinojo, kad stiklą išdaužė kaltinamasis, be to jis pats tai pripažino. Žalą atlygino draudimo bendrovė, stiklą reikėjo keisti.
Liudytoja M. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo išdaužytas automobilio BMW priekinis stiklas. Automobilis laikomas prie Ruklio 14 namo, registruotas tėčio vardu, bet juo naudojasi ji. Aplinkybių kada ir kaip buvo išdaužytas stiklas, ji nematė. Būnant bute atkreipė dėmesį į dūžtančio stiklo garsą, pažiūrėjus pro langą, pamatė savo automobilį išdaužtu stiklu ir nueinantį kaltinamąjį, o šalia buvę žmonės klausinėjo kodėl jis daužo svetimus automobilius. Nepastebėjo, ar kaltinamasis ką nors turėjo rankose. Žalą atlygino draudimo kompanija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo Ž. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 10 val. jis buvo prie vidurinės laiptinės, adresu Jonavos r., Ruklos sen., Ruklos mstl., Ruklio g. 14. Prie laiptinės buvo A. D. ir D. V. bei P. T. Jis (Ž. T.) vienu metu nuėjo pas P. T. į namus. Jam bebūnat P. bute, į namus netikėtai sugrįžęs P. pasakė: "aš jau einu miegoti". Tuo momentu į P. butą atėjo kaimynė M. sukonfliktavo su P. M. kaltino P. sudaužius jos BMW automobilio stiklą. Jis ( Ž. T.) paties įvykio nematė, todėl negali nurodyti, kad išdaužė stiklą. Ar A. su D. matė kokiomis aplinkybėmis buvo sudaužytas stiklas, nežino. Teigia, kad jis asmeniškai tą dieną buvo neblaivus. Daugiau dėl M. priklausančio BMW priekinio stiklo sudaužymo aplinkybių nieko pasakyti negali. (1 t. b. l. 159-161).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo D. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad P., pavardės nežino, pravarde "(duomenys neskelbtini)", gyvenantį Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r., tikslaus adreso nežino, tačiau daugiabutyje kuriame yra pašto skyrius, pažįsta. 2020 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, apie 11 val. jis su A. D. buvo prie P. namo laiptinės. Teigia, kad tą dieną buvo neblaivus, todėl detaliai įvykio aplinkybių nepamena. Kiek prisimena, būnant laiptinėje, kieme išgirdo triukšmą - šūkavo to namo gyventoja M., jos pavardės nežino. Tuomet jis su A. išėjo iš laiptinės į kiemą. Kieme matė M., lyg jos tėvą, Ž. T. ir P. Kieme stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, tačiau kam jis priklauso, nežino. Šio automobilio priekinis stiklas buvo įskilęs, tačiau kas jį sugadino, nematė, nežino. Teigia, kad jis buvo neblaivus todėl ką kalbėjo kieme buvę asmenys, nepamena (1 t., b. l. 164-167).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis A. K. iš pateiktų atpažinimui asmenų fotonuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 – P. T., kaip asmenį , kuris jam pažįstamas ir kuris 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 22.30 val. jam pats prisipažino, kad suskaldė jo (A. K.) automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą. Asmenį atpažino iš veido bruožų (1 t., b. l. 116-120).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytoja M. K. iš pateiktų atpažinimui asmenų fotonuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 – P. T., kaip asmenį, kuris 2020 m. rugsėjo 5 d. galimai išdaužė jos tėčiui A. K. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Jonavos r. Ruklos mstl. Ruklio g. prie 14 namo 3-čios laiptinės, priekinį stiklą. (1 t., b. l. 129-132).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad M. K. pateikė PVM sąskaitos-faktūros kopiją (1 t. b.l. 133-136).
VĮ "Regitra" duomenimis automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas- savininkas A. K. (1t., b.l. 102).
Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis svetimo turto žalojimas vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad P. T. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis viešoje vietoje - Jonavos rajone, Ruklos seniūnijoje, Ruklos miestelyje, kieme prie Ruklio g. 14 daugiabučio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas moralės ir elgesio normas, be jokios dingsties, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdaužė kieme stovėjusio automobilio BMW 5ER REIHE, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K. priekinį stiklą 205,79 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, teismas vertina, kad P. T. kaltę pripažįsta dalinai, kadangi, jis nurodo, kad vielos gabalu netyčia išdaužė automobilio stiklą. Atsižvelgiant į kaltinamojo brandą, amžių, neįtikėtina, kad tokie veiksmai gali būti padaromi netyčia. Be to tai patvirtina ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. „Netyčia“ sužalojus svetimą turtą ir žinant kam jis priklauso, tai patvirtina pats kaltinamasis, jis nueina namo miegoti, o ne pas nukentėjusįjį, kad spręsti susiklosčiusią situaciją. Teismo nuomone tai tik patvirtina, kad kaltinamojo elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir jis baustinas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Nagrinėjamu atveju draudikas, išmokėjęs pagal Kasko draudimo sutartį draudimo išmokas dėl draudėjo (trečiojo asmens) turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Civilinis ieškinys pilnai įrodytas, todėl priteistinas iš P. T.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. P. T. padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), administracine tvarka baustas. Paskutinį kartą 2020 m. lapkričio 26 d. pagal LR ANK 115 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 55-67) VŠĮ Jonavos PSPC PSC 2018 m. rugpjūčio 21 d. vienkartinai lankėsi gydytojo psichiatro ir medicinos psichologo konsultacijoms. 2018 m. rugpjūčio 21 d. –rugpjūčio 23 d. gydytas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos skyriuje. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, abstinencijos būklė. Šiuo metu nesilanko, nesigydo (2 t., b. l. 70), teistas 1 kartą (2 t.b.l.42-49). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalto būdamas recidyvistas. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.
Iki bausmės vykdymo pradžios P. T. paliktinos galioti kardomosios priemonės rašytinį pasižadėjimas neišvykti paskirtos 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugsėjo 23 d., o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendė:
P. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas 2020 m. gegužės 26 d.) ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Įpareigoti P. T. 1) per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
3) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
4) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
P. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas 2020 m. rugsėjo 5 d.) ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.
Įpareigoti P. T. 1) per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
3) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
4) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.
Įpareigoti P. T. 1) per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
3) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
4) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų teismo rūmų paskirta bausme, bausmes sudedant pilnai ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo 40 MGL (2000 Eur) baudos.
Įpareigoti P. T. 1) per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
3) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
4) bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 23 d.
Iki bausmės vykdymo pradžios P. T. palikti galioti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtas 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugsėjo 23 d., o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
Priteisti iš P. T., gimusio (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių tenkinimui:
A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) – 384,13 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 13 cnt)
AB „Lietuvos draudimas“ 231, 48 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą ir 48 cnt)
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.