- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-12
- Bylos Nr.
- N-62-721-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nutarimu Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas atsakomybėn už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nutraukta. Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jo individualios įmonės automobilių saugojimo aikštelėje 2005 m. rugpjūčio 18 d. nesudarę darbo sutarčių sargais dirbo A. Z. ir V. S. . Nustatant, ar asmens veiką galima kvalifikuoti pagal ATPK 41 ³ straipsnį, būtina nustatyti, ar tarp darbdavio ir darbuotojo yra atsiradę faktiniai darbo santykiai, ar yra visi Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (DK) 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai. Iš bylos medžiagos - pranešimo apie apdraustųjų socialiniu draudimu priėmimą į darbą, darbo sutarties, VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos, A. Z. paaiškinimo matyti, kad A. Z. Ž. S. firmoje ''Automeksas'' pradėjo dirbti 2005 m. gegužės 18 d. Su juo sudaryta darbo sutartis atitinka visus tokiai sutarčiai keliamus reikalavimus, todėl Ž. S. jokio pažeidimo leisdamas A. Z. pradėti dirbti nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. 18 val. nepadarė. Iš Ž. S. , V. S. paaiškinimų, duomenų apie dirbančiuosius firmoje "Automeksas" matyti, kad nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. dirba V. S. sunūs G. S. . V. S. paaiškino, kad 2005 m. rugpjūčio 18 d. jis atėjo pavaduoti sūnaus ir apie tai nepranešė darbdaviui. Darbą pradėjo 18 val., firmos savininko darbe jau nebebuvo. Tai, kad nebuvo pranešta apie tokius susitarimus, patvirtina ir Ž. S. . Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti nuosekliais V. S. , G. S. , Ž. S. parodymais. Todėl laikytina, kad Ž. S. veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo sudėties, nes jokio susitarimo su V. S. dėl darbo vietos, laiko, atlyginimo už darbą nebuvo sudaryta.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Teigiama, kad apylinkės teismas neobjektyviai įvertino įrodymus. Ž. S. veikoje yra akivaizdi pažeidimo dėl nelegalaus darbo naudojimo sudėtis. A. Z. įmonėje dirbo ne nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. 18 val., kaip nustatė teismas, o mėnesį laiko. Iš jo aiškinimo, rašyto patikrinimo metu, matyti, jog jis teigia įmonėje dirbąs mėnesį laiko pamainomis po 24 valandas ir po 15 valandų per pamainą, darbo sutartis nepasirašyta, darbo užmokestis aptartas. Teismas šio aiškinimo nevertino ir priešingai, teigė, jog iš jo paaiškinimo (data nenurodyta) matyti, jog A. Z. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. Neaišku kokiu paaiškinimu teismas vadovavosi, nes medžiagoje, kurią pateikė VDI, yra tik vienas A. Z. paaiškinimas. Tokiu būdu, tarp nutarimo ir pateiktos medžiagos atsirado prieštaravimas. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal DK 99 straipsnį, darbdavys yra atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, todėl jo pareiga taip kontroliuoti savo įmonę, kad joje nebūtų dirbančių asmenų, nepasirašiusių su juo darbo sutarties. (V. S. atvejis, kur, atseit, darbdavys nežinojo, jog V. S. dirba jo įmonėje).
Atsiliepimas
Ž. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis įrodymais teisingai nustatė, kad V. S. įmonėje, nežinant jam kaip darbdaviui, pavadavo savo sūnų G. S. , kuris yra įmonės darbuotojas. Tokia situacija negali būti traktuojama nelegaliu darbu ir jam užtraukti administracinę atsakomybę. Kiek liečia A. Z. atvejį, pirmiausia būtina pažymėti, kad institucija, atlikusi tyrimą ir surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidė ATPK 253 straipsnio reikalavimus dėl proceso kalbos. Akivaizdu, kad A. Z. lietuvių kalbą supranta blogai, rusų kalba surašė paaiškinimą, duomenų, jog būtų dalyvavęs vertėjas, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl jo darbo legalumo, pagrįstai kritiškai vertino šį jo paaiškinimą, o rėmėsi kitais pateiktais objektyviais įrodymais, vienas iš jų - darbo sutartis su juo. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nei proceso, nei materialios teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ž. S. atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 93 straipsnyje pateiktą darbo sutarties sąvoką būtinieji ir esminiai darbo sutartį apibūdinantys elementai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį. Pagal DK 98 straipsnio l dalies l punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Ž. S. apie 2005 m. liepos vidurį, nesudaręs darbo sutarčių, tačiau esant susitarimui dėl darbo vietos, funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino sargais A. Z. ir V. S. . Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad atvejis, kada tėvas V. S. dirbo vietoj sūnaus G. S. , kuris įdarbintas įmonėje, negali būti vertinamas kaip įmonėje dirbtas nelegalus darbas. Apeliantas teisingai nurodė, kad pagal DK 99 straipsnį, darbdavys yra atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, todėl jo pareiga taip kontroliuoti savo įmonę, kad joje nebūtų dirbančių asmenų, nepasirašiusių su juo darbo sutarties. Taigi, tokia situacija gali būti priežastimi nubausti darbdavį už nepakankamą darbuotojų kontrolę, tačiau tai nėra nelegalus darbas. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra nelegalaus darbo įvykio.
Negalima sutikti su apeliantu, kad ir antruoju atveju Ž. S. veikoje yra akivaizdi pažeidimo dėl nelegalaus darbo naudojimo sudėtis. Teigiama, kad A. Z. įmonėje dirbo ne nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. 18 val., kaip nustatė teismas, o mėnesį laiko. Iš jo aiškinimo, rašyto patikrinimo metu, matyti, jog jis teigia įmonėje dirbąs mėnesį laiko pamainomis po 24 valandas ir po 15 valandų per pamainą, darbo sutartis nepasirašyta, darbo užmokestis aptartas. Tačiau apeliantas nutyli, kad iš A. Z. paaiškinimo negalima padaryti neabejotinos išvados dėl Ž. S. kaltės pagal inkriminuotą teisės pažeidimą, nes paaiškinimą parašęs asmuo nurodė, kad jį į darbą priėmė Tomas, kad buvo susitarimas dėl apmokėjimo už darbą. Byloje nėra duomenų, kad jo nurodytasis asmuo Tomas yra Ž. S. . Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, kurios darbuotojas surašė apkaltinamąjį dokumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.