Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-25 · Administracinė byla Nr. eI-345-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
eI-345-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01557-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
L. S.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-345-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01557-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 57.3‘ 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei L. S. dėl 110,21 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovės L. S. 110,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje ir kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 110,21 Eur vietinės rinkliavos mokesčiu. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliavos mokestis yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, kad mokestis apskaičiuotas pagal nuosavybės teise valdyto turto objektą, plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsiliepimas

Atsakovės L. S. atstovė Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos advokatė prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos seniūno 2018 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. PR-122-(3.9) patvirtina aplinkybę, kad atsakovei priklausę statiniai, už kuriuo pareiškėja prašo priteisti vietinės rinkliavos mokestį yra nugriauti nuo 2001 metų. Prašo priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovės L. S. 110,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 (su pakeitimais) ir 2017 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatuose nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai ir kad vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis.

Pagal bendrąja taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl Nuostatų požiūriu atsakovė gali būti vietinės rinkliavos mokėtoja. Tačiau Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos seniūnas 2018 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. PR-122-(3.9) patvirtina aplinkybę, kad atsakovei priklausę statiniai, už kuriuo pareiškėja prašo priteisti vietinės rinkliavos mokestį, yra nugriauti nuo 2001 metų. Nagrinėjamu atveju nekilnojamo turto teisinė registracija neatitinka faktinės padėties.

Atsakovei ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme.

Valstybės įmonės registrų centro Gyventojų registro išraše nurodyta, kad L. S. nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Tai įrodo, kad jos gyvenamoji vieta yra kita negu pareiškėja nurodė prašyme teikdama reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimą už sukurtas atliekas valdomame nekilnojamame objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė negali būti pripažinta „atliekų turėtoja“ Nuostatų požiūriu, nes esant nugriautam gyvenamajam namui su ūkiniais statiniais, ji jame negyveno ir nesukūrė atliekų, todėl negalėjo būti apmokestinta vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą, t. y. nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovė naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, ir neginčijo bei nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų, jog nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas, nes jis neegzistuoja dėl to, kad yra nugriautas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Prašymas atmestas, todėl pareiškėja neturi teisės į 4,79 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas atmestinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai. Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 21 d. sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-18-T-2064-18505. Iš Tarnybos 2019 m. sausio 7 d. pažymos Nr. NTP-7-70 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 103,36 Eur. Šio išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos valstybei (ABTĮ 42 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl 110,21 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės L. S.,

priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, įmonės kodas 179901854, 103,36 EUR ( vienas šimtas trys eurai 36 centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą Lietuvos valstybei,

atmesti uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl 4,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė