- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- N-62-5845-10
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. V. už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 20 d., 21.30 val., Marijampolėje, vairavo automobilį, su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovio šlaitą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, priklausantis N. K., ir kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata. Protokole nurodyta, jog tuo S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 14, 16, 133 punktus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu S. V. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą paskirta galutinė subendrintoji nuobauda – 4000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismas nurodė, kad S. V. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus (2,86 promilių girtumas) ir su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovio šlaitą. Apgadino svetimą automobilį ir griovio šlaitą.
II.
S. V. apeliaciniame skunde nesutinkama su rajono apylinkės teismo nutarimu ir manoma, kad jis nubaustas per griežtai, nes galėjo būti taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirta švelnesnė nuobauda. Nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi, yra atlyginęs padarytąją žalą, niekada nėra baustas administracine tvarka. Paaiškina, kad automobilį vairavo gelbėdamas kito asmens gyvybę. Todėl prašoma iš dalies pakeisti rajono apylinkės teismo nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, būtent, 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
S. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. apeliaciniu skundu kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą, tačiau teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, ex officio patikrina visą bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir kt.).
ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) ir antrojoje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) dalyse numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas atsakomybės už ATPK 127 straipsnyje numatytus pažeidimus klausimą, yra išaiškinęs, kad atsakomybė negali būti priklausoma nuo daikto valdymo formos, todėl tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu yra apgadinamas tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnį jam nekyla, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise šis automobilis priklauso (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N261-3550/2010, N62-2509/2010 ir kt.).
Byloje esanti alkotesterio šaknelė (b. l. 12), administracinio teisės pažeidimo protokolas, S. V. paaiškinimas (b. l. 10-11) patvirtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį vairavo neblaivus, jam nustatytas 2,86 promilės neblaivumas. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas (b. l. 8), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1) taip pat patvirtina ir pats S. V. pripažįsta (b. l. 25-26), kad įvykio metu buvo apgadintas vairuotas automobilis. Minėtas automobilis priklauso N. K. (b. l. 1). Tačiau neginčijamų duomenų, kad S. V. apgadino ne tik vairuotą automobilį, bet ir kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, krovinius, kelius, kelio ir kitus įrenginius arba kitokį turtą, ar nežymiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą, byloje nėra. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole S. V. suformuluotas kaltinimas dėl kito asmens nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 1), tačiau iš Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimo (b. l. 8) matyti, kad nukentėjusiuoju įvardijamo asmens A. K. sveikata galėjo būti sužalota iki eismo įvykio. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Šioms abejonėms panaikinti pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai nurodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas griovio šlaitas, tačiau toks kaltinimas, visų pirma, S. V. protokole nesuformuluotas, o antra – jo nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius prieštaravimus, spręstina, kad daryti neabejotinos išvados, jog S. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, negalima. Todėl byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesurinkęs pakankamų kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalies pažeidimo įrodymų, bet neginčijamai nustatęs faktą, kad asmuo vairavo neblaivus, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti veikos perkvalifikavimo klausimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad protokole asmeniui buvo suformuluotas kaltinimas už tai, kad kartu su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nurodant, kad taip buvo pažeisti KET 16 punkto reikalavimai. Tuo tarpu Marijampolės rajono apylinkės teismas šią veiką kvalifikavo pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, numatančią atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą. Todėl šis netikslumas taip pat turėtų būti ištaisytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, S. V. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo nevertinami kaip nebeturintys teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.