Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Irena Ivanovienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-607-152/2012

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. R. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo F. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (pirmame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. P. atžvilgiu) - 70 (septyniasdešimties) parų areštu, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (pirmame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. P. atžvilgiu) – 40 (keturiasdešimties) parų areštu, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (antrame epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo R. G. ir G. G. atžvilgiu) - 50 (penkiasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtos bausmės pirmame epizode subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – 70 (septyniasdešimties) parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis, paskirtos bausmės pirmame ir antrame epizoduose subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas. Bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 18 d., apie 12 val. 30 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame parke – viešoje vietoje, matant aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, suėmęs G. P. už pečių ir pargriovęs ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, ne mažiau kaip 4 kartus į šonus ir ne mažiau kaip du kartus į pilvą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. P. kairės pusės V-VI-VII šonkaulių lūžius, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, F. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 19 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamosios sodybos kieme – viešoje vietoje, matant aplinkiniams R. S. ir E. G., tyčia, įžūliu elgesiu – necenzūriniais, grasinančiais žodžiais užgauliodamas G. G. ir R. G., taip žemindamas nukentėjusiųjų orumą bei vandališkais veiksmais – nudraskydamas nuo bendro naudojimo šulinio R. G. priklausančias apšiltinimo medžiagas bendros 150 litų vertės, mesdamas akmenį į G. G. priklausantį automobilį VW SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadindamas automobilio galinio sparno arką, padarė nukentėjusiajam R. G. nedidelę 150 litų turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis F. R. ir jo gynėjas advokatas A. Šichovcovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė L. Mažeikienė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo F. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai F. R. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. Nors nuteistasis F. R. pripažįsta sudavęs du kartus delnu per veidą G. P., tačiau neigia dėl mažareikšmės dingsties suėmęs G. P. už pečių ir pargriovęs ant žemės, spyręs jam ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, ne mažiau kaip 4 kartus į šonus ir ne mažiau kaip du kartus į pilvą, sudavęs kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į šoną, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo G. P., nuteistojo, liudytojų S. P., V. Jonaičio, S. G. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, akistatos protokolu. Visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti, įvertinti, padarytos pagrįstos ir teisingos išvados dėl F. R. kaltės. Nukentėjusysis G. P. nuosekliai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes, todėl teismui netikėti nukentėjusiojo parodymais nebuvo jokio pagrindo. Teismas F. R. kaltės klausimą sprendė remdamasis aptartų įrodymų visuma, kuri ir leido padaryti išvadą, jog jis Pakruojo rajone (duomenys neskelbtini) kaime esančiame parke – viešoje vietoje padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad F. R. kaltė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., padarymu pilnai įrodyta. F. R. kaltę dėl nepagarbos aplinkiniams demonstravimo ir viešosios tvarkos sutrikdymo R. G. ir G. G. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas grindė daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su foto lentele, iš kurio matyti, kaip F. R. drasko apšiltinimo medžiagas nuo bendro naudojimo šulinio. Nukentėjusieji R. G., G. G., liudytojai E. G., R. S. bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad F. R. draskė nuo bendro naudojimo šulinio apdailos medžiagas, keikdamasis necenzūriniais bei grasinančiais žodžiais R. ir G. G. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino juos kaip nuoseklius ir teisingus, netikėti jais teismas nerado pagrindo. Nors nuteistasis F. R. nepripažino vartojęs necenzūrinius žodžius, mėtęs šulinio apšiltinimo medžiagas po kiemą, aptartų ir išanalizuotų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad F. R. (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamosios sodybos kieme – viešoje vietoje, matant aplinkiniams R. S. ir E. G., tyčia, įžūliu elgesiu – necenzūriniais, grasinančiais žodžiais užgauliodamas G. G. ir R. G., nudraskydamas nuo bendro naudojimo šulinio R. G. priklausančias apšiltinimo medžiagas, mesdamas akmenį į G. G. priklausantį automobilį VW SHARAN, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos. Teismas savo išvadas grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Pakruojo rajono apylinkės teismas, skirdamas F. R. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai ją individualizavo. ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tris nesunkius nusikaltimus F. R. padarė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, Pakruojo rajono pataisos inspekcijos, kontroliavusios laisvės apribojimo bausmės vykdymą, charakterizuojamas kaip konfliktuojantis su kaimynais, nesutarimus linkęs spręsti smurtu, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija yra gavusi žodinių nusiskundimų dėl jo įžūlaus elgesio kaimynų atžvilgiu, baustas administracine tvarka, teistas 2 kartus, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau gyvena pažeidinėdamas visuomenei priimtinas ir norminiais aktais įtvirtintas elgesio normas, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismas pagrįstai F. R. paskyrė antrą pagal griežtumą iš bausmės rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. sankcijose, - areštą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės už nusikaltimą maksimumas – 90 parų. Pirmos instancijos teismas, nenustatęs atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. paskyrė 70 parų arešto bausmę, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., – 40 ir 50 parų. Bausmės dėl veikų G. P. atžvilgiu teisingai subendrintos apėmimo būdu BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu, ši subendrinta bausmė teisingai ir pagrįstai dalinio sudėjimo būdu, prie 70 parų arešto pridedant dalį (20 parų) arešto bausmės, subendrinta su bausme dėl viešosios tvarkos pažeidimo R. ir G. G. atžvilgiu. Paskirtos bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmes bei jas bendrinant pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo F. R. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžio atmesti.