- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-423-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- T. B., D. B.
- Ieškovas
- S. J., G. J.
Teisėja Rūta Petkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 109.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 10 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. B. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų S. J. ir G. J. ieškinį atsakovams T. B. ir D. B. dėl profesionalių paslaugų teikimo atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai S. J. ir G. J. 2008-02-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų T. B. ir D. B. ieškovams lygiomis dalimis 30 000 Lt, t.y. po 15 000 Lt, suteiktų profesionalių paslaugų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vienas iš ieškovų – S. J. su vienu iš atsakovų – T. B. 2002-11-11 sudarė preliminarią 1/3 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuri 2004-08-02 buvo pakeista. Atsakovas nevykdė Sutarties 3 p. numatytos pareigos pakeisti žemės sklypo paskirtį ir pasiūlė būsimam pirkėjui pačiam ją pakeisti, paslaugų kainą ir išlaidas išskaičiuojant iš žemės sklypo pardavimo kainos. Ieškovas G. J. organizavo, prižiūrėjo ir faktiškai vykdė žemės sklypo paskirties pakeitimą: gavo projektavimo sąlygų sąvadą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimą rengti žemės sklypo detalųjį planą, UAB „Vilniaus miestprojektas“ parengė detalųjį planą ieškovo lėšomis, jis taip pat suderino planą su kompetentingomis institucijomis (Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004-05-12 sprendimu Nr. 1-377 patvirtino detalųjį planą). Atsakovai 2004-10-28 vienašališkai nutraukė 2004-08-02 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir atsisakė sumokėti už jų naudai atliktas paslaugas, t.y. nemokamai naudojosi kitų asmenų darbo rezultatais.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-03-13 sprendimu už akių ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas tarp bylos šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius kvalifikavo ne kaip kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo, t.y. kvazisutarinius santykius, o kaip pavedimą. Jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, jog sutartis neatlygintinė, nebent įgaliotinio atliekami veiksmai būtų profesinė ar verslo veikla (CK 6.758 str. 2 d.). Preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra susitarimo, jog ieškovai turi teisę veikti atsakovų vardu keičiant žemės sklypo paskirtį, juo labiau gauti už tai atlygį. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų veiksmai būtų profesinė ar verslo veikla.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų S. J. ir G. J. apeliacinį skundą, 2008-08-07 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-13 sprendimą už akių ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovas G. J. pateikė teismui 2009-05-29 tarp šalių sudarytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti bei bylą nutraukti. Taikos sutartyje šalys prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, jog bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-06-02 nutartimi patvirtino tarp šalių 2009-05-29 sudarytą taikos sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė taikiai abipusių nuolaidų būdu išspręsti tarp šalių kilusį civilinį ginčą ir nutraukti šioje sutartyje aptartomis sąlygomis civilinę bylą Nr. 2-132-803/2009, nagrinėjamą Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme pagal ieškovų S. J. ir G. J. ieškinį atsakovams T. B. ir D. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo alternatyvių nuostolių priteisimo bei derybų vedimo išlaidų esant ikisutartiniams santykiams, tokiomis sąlygomis:
„Ieškovai atsisako šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio ir prašo teismo šią bylą nutraukti. Ieškovams yra žinomos šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (CPK 293-294 str.; CK 6.985 str. 1 d.);
Ieškovai atsisako nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų;
Teismui patvirtinus taikos sutartį Ieškovai prašo teismo panaikinti šioje byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones;
Atsakovai atsisako nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų;
Atsakovas T. B., a.k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios sutarties pasirašymo sumokėti S. J. 27 000 Lt sumą, lėšas pervedant į S. J. vardu atidaryta AB NORD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
Atsakovas T. B., a.k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja atlyginti valstybės patirtas išlaidas, susijusias su šia civiline byla;
Šalys patvirtina, jog taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės joms yra žinomos (CPK 293-294 str.; CK 6.985 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ši sutartis įsigalioja Šalims ją pasirašius. Ši sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama tik rašytiniu šalių pasirašytu susitarimu“.
Teismas konstatavo, kad pateikta šalių pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatomis ir viešajam interesui, todėl tvirtintina.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovai T. B. ir D. B. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-02 nutartį. Nurodo, kad šalių pasirašytą taikos sutartis neatitinka tikrosios atsakovų valios ir parašai ant jos išgauti iš jų apgaulės būdu. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovai atsisakė ieškovams parduoti 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2002-11-11 tarp ieškovų ir atsakovų sudarytą preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantų nuomone ši sutartis buvo pasibaigusi, todėl jie sudarė kitą šios sklypo dalies preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su bendraatsakoviu šioje byloje L. E. L. E. pagal šią sutartį apeliantams įsipareigojo atsiskaityti su S. J. bei kitais asmenimis pagal pagrįstus jų reikalavimus dėl minėto sklypo. Apeliantai pažymi, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjamos dar trys bylos susijusios su minėtų sklypu: c.b. Nr. 2-1327-728/2009 (teisėja Regina Eltermanienė), c.b. Nr. 2-3652-129/2009 (teisėja Bronislava Todesienė), c.b. Nr. 2-2466-465/2009 (teisėja Margarita Ambrazaitienė). Taigi L. E. atsakovams pasiūlė visas minėtas bylas, tame tarpe ir šią, užbaigti taikos sutartimis. Atsakovai sutiko. Pasirašant taikos sutartis dalyvavo ieškovai kitose bylose A. R., A. R., bendraatsakovis L. E. ir ieškovai šioje byloje bei byloje Nr. 2-2466-465/2009. Sudarant taikos sutartis apeliantams buvo duoti pasirašyti taikos sutarčių tekstai, kuriuose dar nebuvo įrašytos ieškovams mokėtinos sumos. Apeliantams buvo paaiškinta, kad šias sumas 30 dienų laikotarpyje už juos sumokės L. E., t.y. kad jis su ieškovais visose bylose dėl mokėjimų susitars tarpusavyje. Apeliantai tik 2009-06-05, gavę skundžiamą teismo nutartį bei susitikę su atsakovus atstovaujančiu advokatu, suprato, kad yra apgauti. Pagal taikos sutarties sąlygas įrašytą, kad T. B. įsipareigoja ieškovams sumokėti net 27 000 Lt kas praktiškai atitinka ieškinio sumą šioje byloje. Tokia didelė suma iš esmės yra nepagrįsta. Jeigu L. E. sutinka šią sumą sumokėti, tai ir sutartyje jis turi būti nurodytas kaip mokėtojas. Pagal dabartines taikos sutarties sąlygas jis jokių įsipareigojimų neprisiėmė, o jam atsisakius sumokėti, visa šią skola privalo mokėti apeliantai, su tuo jie kategoriškai nesutinka. Teismas privalėjo taikyti CPK 42 str. 2 d. nuostatas bei atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį. Be to L. E. savo pažado nevykdo ir iki šiol su ieškovais nėra atsiskaitęs. Taigi susidarė tokia situacija, kad apeliantai pasitikėdami ieškovais ir bendraatsakoviu buvo įžūliai apgauti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Remiantis CPK 140 str. 3 d., šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Taikos sutartis faktiškai išsprendžia kilusį ginčą ir užkerta jam kelią ateityje (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Taikos sutartį teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80 str., 1.81 str., 1.84 str., 1.86 str., 6.984 str., 6.986 str., CPK 42 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.). Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80 – 1.81 str., 1.86 – 1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2-5 d., CPK 42 str. 2 d.).
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad šalių pasirašytą taikos sutartis neatitinka tikrosios atsakovų valios ir parašai ant jos išgauti iš jų apgaulės būdu. Pagal taikos sutarties sąlygas įrašyta, kad T. B. įsipareigoja ieškovui S. J. sumokėti 27 000 Lt, nors buvo sutarta, kad su ieškovais atsiskaitys tretysis asmuo L. E. Tarp šalių sudarytoje taikos sutartyje tretysis asmuo pasirašė, tačiau nebuvo nurodytas kaip mokėtojas bei jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Akivaizdu, kad atsakovai pasirašydami taikos sutartį neįsigilino į jos sąlygas ir netinkamai suprato jos esmę, todėl dabar mano, jog pasirašyta sutartis pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, pažymi, kad taikos sutarties esmė yra šalių valios sutapimas, t.y., kai abi šalys sutaria ginčą išspręsti taikiai ir tokiu būdu tarp šalių atkuriama teisinė taika. Tačiau šiuo atveju iš atsakovų T. B. ir D. B. pateikto atskirojo skundo matyti, jog šalių valia nesutampa, teisinė taika nėra tarp jų pasiekta, jie nesutinka su teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygomis. Šiuo atveju nėra šalių valios bylą užbaigti taikiai, atitinkamai nėra realizuojamas ir šalių dispozityvumo principas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad procesas dar nėra pasibaigęs, skundžiama nutartis neįsiteisėjusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti tarp šalių pasirašytą ir teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai patvirtino taikos sutartį tarp šalių, nors pats ginčas ir taikus susitarimas nebuvo realiai pasiektas, atitinkamai nebuvo tinkamai realizuotas ir taikos sutarties institutas. Todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartis yra naikintina ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nuo bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo nuo bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos.