Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-4184-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
A18.-4184-865/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03416-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Advokatai
Mindaugas Šimkūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-4184-865/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03416-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (dalyje posėdžių), jos gynėjui advokatui Mindaugui Šimkūnui (dalyje posėdžių),

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilnius, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š., būdama neblaivi (blaivumą pasitikrinti atsisakė) 2019 m. liepos 21 d. apie 13.40 val. A. Kojelavičiaus g. 136, Vilniuje, kieme nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pirmame teismo posėdyje J. Š. ir jos advokatas Mindaugas Šimkūnas dalyvavo. Nustačius ir suderinus kito posėdžio datą, advokatas Mindaugas Šimkūnas pateikė prašymą padaryti posėdžio pertrauką, nors data buvo su juo suderinta iš anksto, dėl jo dalyvavimo komandiruotėje seminare. Buvo padaryta posėdžio pertrauka, J. Š. buvo įpareigota informuoti advokatą apie kitą posėdžio datą ir laiką. Į kitą posėdį nei advokatas, nei J. Š. neatvyko, advokato mobilusis telefonas išjungtas, pats advokatas į teismą nesikreipė ir nepasiteiravo, ar buvo padaryta pertrauka, t.y. ar buvo tenkintas jo prašymas. Esant tokiai situacijai, laikytina, jog asmuo atsisako teisės toliau dalyvauti teismo posėdžiuose ir užduoti klausimus liudytojams, dėl to byla išnagrinėta J. Š. nebedalyvaujant.

Teismo posėdyje J. Š. kaltės nepripažino, parodė, jog ji nesakė, kad užmuš sugyventinio motiną. Su ja susipyko, patriukšmavo ir viskas. Ji rinko uogas, o ta pradėjo ją įžeidinėti. Tada sugyventinis ją užstojo ir jie susipyko. Niekas nieko nestumdė ir nemušė. Surinktas uogas išpylė ji po krūmu. Su vyru sėdėjo lauke ir tada atėjo policija. Iš pradžių nesuprato, kas čia vyksta. Priėjo sugyventinio motina, parodė į ją pirštu ir pasakė, kad pareigūnai ją pasiimtų. Jie ten gyvena 8 metus ir ji neleidžia gyventi. Ji mėto jiems lentas su vinimis po kojomis, aplinkui namus - betvarkė, mėtosi visokios lentos. Sugyventinio motina yra J. M.. Įvykis buvo 2019-07-21, dienos metu. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Ji geria tik vaistus, tad netiesa, kad tuomet buvo neblaivi. Jai nedavė net pasitikrinti blaivumo. Netiesa, kad atsisakė tikrintis. Policiją iškvietė J. M.. Kvietė, nes jos darže rinko ji uogas. Atvyko du ekipažai. Nesupranta, kodėl atvyko tiek daug policijos ekipažų. Ji tuo metu virtuvėje ramiai ruošė pietus. Pareigūnai pasakė, kad ją pasiims. R. M. pradėjo ją užstoti ir pareigūnai uždėjo jam antrankius, purškė dujomis ir dar kelis kartus elektrošoku, o nukritus spardė kojomis. Juos pasodino į atskirus automobilius. Pareigūnas ją griebė už rankos nuo ko atsirado didelės mėlynės, be to ant kojų taip pat buvo mėlynės. Jai net neleido išjungti viryklės, tad vakare sugrįžus į namus ten buvo pilna dūmų. Jai pareigūnai taip pat neleido apsiauti, į skaudančią koją gavo elektrošoku. Buvo nuvežta į komisariatą. Ten buvo prirakinta prie lovos, kad nebelstų. Kieme buvo tik ji, R. M. ir J. M.. Į sugyventinį šaudė dujomis.

Teismo posėdyje liudytojas R. M. parodė, jog jo motina truputį neveiksni. Jų namas yra per pusę, motina įeina pro vieną pusę, o jie pro kitą. Jis paklausė motinos, ar galima pasirinkti agrastų. Ji leido rinkti jo sugyventinei. J. Š. nuėjo rinkti uogų, o motinai kažkas pasidarė ir pastaroji pradėjo visaip J. Š. pravardžiuoti. J. Š. taip pat atgal. Jie paskui sėdėjo prie namo ir rūkė ir žiūri, kad atvažiuoja policija. Tai motina iškvietė policiją. Iš pradžių atvyko pareigūnai moteris ir vyras. Motina pradėjo rėkti, kad jį paimtų. Atvažiavo kitas ekipažas ir pasakė jis, kad neimtų moters. Ją užstojo. Pareigūnai norėjo ją pasiekti, jis stovėjo tarpduryje, tad gavo elektrošoku ir dujomis. Sumušė, nuvertė ant žemės, sulaužė šonkaulį tada uždėjo antrankius. J. Š. jie taip pat mušė. Jis buvo išgėręs butelį alaus. J. Š. nebuvo išgėrusi. J. Š. nevartojo necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu. Ji tuo metu buvo virtuvėje, o jis prašė, kad jos neimtų. Kai atvažiavo pirmas policijos ekipažas, jam liepė eiti, nes niekuo dėtas, nes pareigūnai paims J. Š.. Pareigūnai J. Š. nieko konkretaus nepasakė. Jis nežino, ar pareigūnai prašė J. Š. pasitikrinti blaivumą. Jie buvo skirtingose kamerose. Motina visus baldus kiša po namu. Ten yra didžiulė netvarka. Niekas nelietė lauko baldų. Motina viską daro pati, nes jai netvarkoje su galva. Jai 81 metai. Niekas negriovė pastato namo sienų. Jie juk kartu gyvena, jis jos sūnus. Tos lentos nuo namo guli jau seniai. Motina nesuvokia, ką ji daro. Ji po pusės valandos viską pamiršta. Kai atvažiavo policija, ji rėkė, kad paimtų J. Š. Pareigūnų veiksmai buvo skundžiami.

Teismo posėdyje liudytojas Gžegož Gripinski parodė, jog tąkart jie atvyko į įvykio vietą, iškvietė senyva moteris. Jaunesnė moteris visaip užgauliojo tą moterį, jie bandė išskirti konfliktuojančias puses. J. Š. neklausė, juos keikė, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Buvo paėmusi puodą sriubos, grasino apiplikinti. Jie kelis kartus perspėjo vykdyti pareigūnų reikalavimus, tačiau veltui. Abu asmenys, tiek J. Š., tiek R. M. elgėsi agresyviai, buvo neblaivūs. Buvo Panaudotos spec. priemonės, koviniai imtinių veiksmai. Buvo panaudotas tazeris R. M. atžvilgiu. Tarnybinį pranešimą tvirtina, viskas jame nurodyta teisingai.

Teismo posėdyje liudytoja Eglė Mackelaitė parodė, jog tąkart atvyko į įvykio vietą, agresyviai elgėsi moteris ir vyras. Juos iškvietė senyvo amžiaus moteris. Tarnybiniame pranešime viskas nurodyta teisingai. Asmenys buvo neblaivūs. Moteris keikėsi ir nevykdė jų reikalavimų.

Teismo posėdyje liudytojas Eimantas Tumasonis parodė, jog atvežus J. Š. į komisariatą, ji buvo neblaivi. Uždaryta triukšmavo, spardė duris ir langelį. Viskas jo tarnybiniame pranešime nurodyta teisingai. Patvirtina aplinkybes.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio Gžegož Gripinski tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 21 d., apie 12.50 val. patruliuodamas kartu su vyriaus, patrule E. Mackelaitė ir vyriaus, patruliu A. Abmorševu iš Viliniaus aps VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus namuose sulaužė staliuką, į pastabas nereaguoja. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pranešėja J. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus R. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir jo neblaivi sugyventinė J. S. gim. (duomenys neskelbtini) būdami neblaivūs kieme, sūnus pradėjo griauti namo plastikinę apdailą, apvertė prie namų esantį lauko medinį staliuką, o jo sugyventinė pradėjo daužyti į langus su kumščiu, laužyti buto duris, kad pateikti į vidų ir keikė ją necenzūriniais žodžiais, bei grasino, kad ją užmuš. Jų akivaizdoje J. S. pradėjo J. M. stumdyti, griebė jai už dešinės rankos, pastūmė, grasino, kad ją užmuš. Jie išskyrė dvi konfliktuojančias puses. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes abu piliečiai pradėjo elgtis agresyviai, rėkti kad dingtume, pradėjo mosikuoti rankomis, atsistojo abu į kovinę padėtį, pareikalavus, kad nurimtų ir paaiškintų įvykio aplinkybes šie jiems atsakė necenzūriniais žodžiais. Be to, grasino, jog iškvies advokatus ir išmes juos iš darbo. Į jų reikalavimus nurimti nereagavo ir toliau buvo agresyviai nusiteikę, todėl buvo pakviestas į pagalbą dar vienas ekipažas, kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes, mums į pagalbą atvyko VI006 ekipažas. J. M. teigė, kad pretenzijų turi abiem minėtiems asmenims, tačiau būtent sūnaus R. M. gaili ir nenori, kad jį sulaikytume. Bendraujant su R. M., J. Š. nuėjo į virtuvę, paėmė ant dujinės viryklės esantį puodą su verdančia sriuba ir eidama link mūsų užsimojo ir pasakė, kad „tuoj visą šitą sriubą išpilsiu ant jūsų ir sriubą padėjo atgal ant viryklės“. Dėl reikalavimų nevykdymo ir įžeidinėjimų nusprendėme J. Š. sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus aps. VPK OVS, tačiau į kovinę padėti atsistojo jos sugyventinis R. M. teikdamas, kad „davai sumuškit mane, aš pasakysiu kad mane sumušėt, bet savo sugyventinės išsivežti neleisiu“, pareikalavus mums, kad netrukdytų dirbti ir atsitrauktų nuo J. Š. ir jei nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bus taip pat sulaikytas ir pristatytas į komisariatą, tačiau į reikalavimus atsitraukti nereagavo, todėl jis kartu su vyriaus, patrule Egle Mackelaite panaudojo kovinių imtinių veiksmus ir sulaikė paguldę ant žemės J. Š., o V1006 ekipažo NVRS tyrėjas J. Denisov ir vyriaus, patrulis P. Abmorševas paguldė R. M. ant žemės, mačiau bei girdėjau kaip R. M. ir toliau nevykdė reikalavimų nestangrinti rankų bei sudėti rankas už nugaros, spardėsi kojomis, todėl vyriaus, patrulis P. Abmorševas panaudojo elektroimpulsyvinį prietaisą TAZER. Kaip įprastą elektrošoką į nugaros sritį, ir uždėjo antrankius už nugaros. Po sulaikymo ant R. M. veido, kaktos srityje matėsi nubrozdinimai ant J. Š. matėsi kojos kelio srityje įbrozdinimas, susižalojo kai buvo panaudoti koviniu imtiniu veiksmai ir jie pargriauti ant asfaltuoto kieme esančio takelio (b. l. 7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio Pauliaus Abmorševo tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir aukščiau minėtame vyriausiojo patrulio Gžegož Gripinski tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Eimanto Tumasonio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 21 d., į Vilniaus aps. VPK OVS pristatyta pilietė J. Š., dėl reikalavimų nevykdymo. Ši pilietė buvo akivaizdžiai neblaivi, sklido alkoholio kvapas, sunkiai stovėjo ant kojų, vos kalbėjo bei kalbėjo nerišliai ir nesuprantamus dalykus. Jai mažiau kaip penkis kartus pasiūlyta nustatyti blaivumą, alkotesterio pagalba, tačiau ji tai daryti atsisakė. Patalpinta į sulaikytų piliečių patalpą, visą laiką, ranka daužė duris, bei langelį, sunkiai stovėjo ant kojų. Jai kelis kartus pakartota, kad nedaužytų durų bei lango, bei prisėstų ant suolo, dėl jos pačios saugumo. Ji toliau daužėsi ir vos stovėjo ant kojų, kad ji nesusižalotų, nukritusi ant grindų ar suolo, bei neišdaužytų langelio, buvo su antrankiais prirakinta prie suoliuko (b. l. 9).

Teismo motyvai dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies taikymo

ANK 506 straipsnio 4 dalis numato, jog statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. Š. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. J. Š. padarytą nusižengimą bei kaltę įrodo liudytojų Gžegož Gripinski, E.Mackelaitės, E.Tumasonio parodymai, kurie sutampa, neprieštarauja tarpusavyje, liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jie visi nurodė, jog J. Š. buvo neblaivi, tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atsisakė tikrintis neblaivumą, tarnybinio pranešimo duomenis patvirtino liudytojas E. Tumasonis, be to, J. Š. elgėsi agresyviai, nevykdė patrulių reikalavimų netrukdyti jiems dirbti, grasino, keikėsi. Pačios J. Š. ir jos sugyventinio R. M. versija vertintina kaip gynybinė pozicija, nepatvirtinta jokiais kitais duomenimis. Bylos aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiųjų patrulių Gžegož Gripinski ir Pauliaus Abmorševo tarnybiniai pranešimai (b. l. 7, 8), Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Eimanto Tumasonio tarnybinis pranešimas (b. l. 9) ir kita bylos medžiaga. Taigi, J. Š. padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotinas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

J. Š. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį: J. Š. kieme, būdama neblaivi (blaivumą pasitikrinti atsisakė), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Nusižengimas tyčinis, baigtas. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, į asmenybę: 57 metų amžiaus, spec. vidutinio išsilavinimo, dirbanti, išsiskyrusi, turi tris pilnamečius vaikus, neįgalumo neturi, administracine tvarka bausta (b. l. 12-13).

Atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes J. Š. skirtina ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta piniginė bauda, kurios dydis artimas vidurkiui.

Iš administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad J. Š. nuo 2019 m. liepos 21 d., 14.20 val. iki 2019 m. liepos 21 d., 20.30 val. buvo laikinai sulaikyta (b. l. 11). Sulaikymo laikas įskaitytinas į jai skirtiną nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 627-637 straipsniais, teismas,-

nutaria:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti jai 130 (šimto trisdešimties) eurų dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą baudą įskaityti sulaikyme išbūtą laiką ir J. Š. (J. Š.) skirti galutinę 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102492402.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė