Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-15 · Civilinė byla Nr. 2A-18-278/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
2A-18-278/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Atsakovas
G. G., E. L., A. L.
Ieškovas
L. L., G. L.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-18-278/2012

Teisėja Arvydas Jasonas Procesinio sprendimo kategorija:(S)30.1; 30.9.1; 121.14; 121.20; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-837/2011 pagal ieškovų L. L. ir G. L. ieškinį atsakovams E. L., A. L., G. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovo E. L. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės G. G. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įpareigojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai G. L. ir L. L. nurodė, kad su atsakovais yra gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Nurodė, kad iki 2000 m. namo antrą aukštą statėsi G. L. ir atsakovas E. L., todėl 2-ojo aukšto patalpomis 1-27, 1-28, 1-13,1-14 naudojosi ieškovai, o likusiomis patalpomis 2-me aukšte - E. L.. Teigė, kad namo 1-me aukšte G. G. naudojosi patalpa 1-8, o kitomis patalpomis šalių tėvai. Patikslintu ieškiniu prašė teismą atidalinti jiems priklausančias 45219/100000 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris 2795-5006-1012, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti patalpas, 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksais: 1-21, 1-22, 1-6, laiptus, 2-o aukšto patalpas 1-23, 1-26, 1-27, 1-28, 1-13, 1-14, rūsio patalpas R-1, R-2, viso 134,67 kv. m., o atsakovams G. G., E. L., A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrai priteisti patalpas 1-ame aukšte: 1-5, 1-4, 1-10, 1-7, 1-3, 1-9, 1-8, 1-2, 1-1, 2-o aukšto patalpas 1-19, 1-15, 1-18, 1-20, 1-16, 1-17 ir rūsio patalpas R-3; nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu 6I1ž, unikalus numeris 2795-5006-1034, tvarką ir ieškovams G. L. ir L. L. skirti naudotis patalpa Nr.1, o G. G. ir E. L. - bendrai patalpa Nr. 2.

Priešieškiniu atsakovas E. L. nurodė, kad jis ir G. L. savo lėšomis įsirengė namo antrąjį aukštą ir jis nuo 1993 m. naudojosi patalpomis 1-15; 1-16;1-18;1-19; 1-20, be to, įrengė verandą 1-1; 1-17, siekiant turėti atskirą įėjimą ir bendrai su motina naudojosi patalpomis 1-2;1-9, o priėmęs palikimą, naudojosi ir patalpomis 1-3, kuriose atliko remonto darbus. Teigia, kad ieškovui G. L. savavališkai patalpose 1-27;1-13;1-14 nupjovus centrinio šildymo vamzdžius, buvo pažeista namo šildymo sistema dėl ko dalis patalpų tapo nešildomomis. Statytas kaminas patalpoje 1-5 ir 1-27 dalinai ieškovo buvo nugriautas, jo liekanos išliko patalpoje 1-5, o krosnis nebuvo pastatyta, todėl ieškovai turi sutaisyti šildymo sistemą. Nurodo, kad patalpoje 1-4 jis atjungė elektros, nes buvo pažeista elektros laidų instaliacija. Prašė teismą paskirti jam naudotis gyvenamojo namo I-ojo aukšto patalpomis, 2008-03-12 Patalpų naudojimosi projekte pažymėtomis indeksais 1-3, ? d. 1-1, ? d. 1-2, ? d. 1-9, II-ojo aukšto patalpomis: 1-20, 1-17, 1-16, 1-18, 1-19, 1-15, viso 76,69 kv.m., kas sudaro 25725/100000 dalis gyvenamojo namo; A. L. paskirti naudotis minėto namo I-ojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8, ? d. - 1-9, ? d.- 1-2, ? d.- 1-1, ? d - 1-10, viso 29,91 kv.m., kas sudaro 10025/100000 dalių gyvenamojo namo; G. G. paskirti naudotis minėto namo I-ojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-4, 1-7, ? d. 1-10, ½ d. 1-6, 10/11 d. 1-5, rūsio patalpomis R-3, viso 69,00 kv.m., kas sudaro 23225/100000 dalių gyvenamojo namo; G. L. paskirti naudotis gyvenamojo namo I-ojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-22, 1-21, ½ d. 1-6, 1/11 d. 1-5, II-ojo aukšto patalpomis 1-23, 1-26, 1-13, 1-27, 1-28, 1-14, rūsio patalpomis R-l, R-2, viso 122,22 kv.m, kas sudaro 41025/100000 dalių gyvenamojo namo.

Patikslintu priešieškiniu atsakovė G. G. nurodė, kad nesant nustatytos aiškios naudojimosi tvarkos, bendrasavininkų patalpas siejančių bendrų elektros, vandentiekio, dujų komunikacijų tinklų įrengimo ir naudojimo klausimams ieškovų reikalavimai negali būti tenkinami. Teigė, jog pagal nusistovėjusią tvarką ji nuolat gyveno kambaryje 1-8. Nurodė, kad siekiant nesinaudoti koridoriumi 1-9, kuriame yra centrinio šildymo krosnis, katilas, atsakovai įpareigotini netrukdyti ir leisti įsirengti atskirą šildymo sistemą patalpoje 1-5, įskaitant pastatyti virš namo kaminą jau pradėtoje statyti vietoje. Prašė ieškovų G. L. ir L. L. ieškinį ir E. L. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal K. T. paruoštą 2008-08-18 padalijimo projektą: A. L. skirti naudotis 95 kvm. žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. l ir jam bendrai su E. L. - sklypus Nr. 1, 2 bei su G. L. - sklypu po pastatu Nr. 1, 4 ir su visais bendrasavininkiais E. L., G. L., G. G. - sklypu po gyvenamuoju namu ir bendru kiemu Nr. l; 2; 3; 4, viso naudojimui tenkančio sklypo dalis - 201,25 kv.m.; E. L. atskirai naudojimuisi skirti 216 kvm. žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 2, bendrai su A. L. - sklypą Nr. 1, 2, ir su visais bendrasavininkiais A. L., G. L., G. G. - sklypu po gyvenamuoju namu ir bendru kiemu Nr. l; 2; 3; 4, viso naudojimui tenkančio sklypo dalis - 322,25 kv.m.; G. L. atskirai skirti naudotis 182 kvm. sklypu Nr. 4, bendrai su A. L. - sklypais po ūkiniu pastatu Nr. 1, 4; su visais bendrasavininkiais - sklypu po gyvenamuoju namu ir bendru kiemu Nr. l; 2; 3; 4, viso naudojimui tenkančio sklypo dalis - 288,25 kv.m.; G. G. skirti naudotis 148 kvm. žemės sklypu Nr. 3, bendrai su visais bendrasavininkais A. L., E. L. ir G. L. - sklypu po gyvenamuoju namu ir bendru kiemu Nr. l; 2; 3; 4, viso naudojimui tenkančio sklypo dalis - 254,25 kv.m.. Nustatyti naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: G. G. naudojimui gyvenamajame name skirti patalpas 1-4, 1-10, 1-7, 1-8; 1-5, viso 65,99 kv.m gyvenamojo ploto, ir rūsį R-3; palikti praėjimo teisę koridoriumi 1-1 ir patalpa 1-9, kur yra komunikacijų apskaitos prietaisai iki ieškovai ir atsakovai įrengs lauke elektros ir vandens skaitiklius ar įsirengs juos pati; bendram naudojimui palikti namo palėpę; įpareigoti ieškovus ir atsakovus netrukdyti ir leisti įsirengti atskirą šildymo sistemą patalpoje 1-5 įskaitant pastatyti virš namo kaminą jau pradėtoje statyti vietoje; atsakovams E. ir A. L. skirti patalpas bendrai naudotis gyvenamajame name 1-20;1-17; 1-16; 1-18; 1-19; 1-15; 1-1; 1-2; 1-9; 1-3, viso 85,57 kvm.. Nustatyti bendram ieškovo G. L. ir atsakovo A. L. naudojimuisi ūkinį pastatą 3I2p; bendram ieškovų ir E. L., G. G. naudojimuisi ūkinį pastatą 6I1ž bendram visų naudojimuisi kiemo statinius, stoginę, kiemo aikštelę, kiemo aptvėrimus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai - atidalino G. L. ir L. L. priklausančias 45219/100000 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris 2795-5006-1012, plane pažymėto 5A2ž (p), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, išskiriant ieškovams G. L. ir L. L. tenkančią dalį natūra ir priteisiant ieškovams G. L. ir L. L. gyvenamojo namo patalpas 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksais 1-21, 1-22, 1-6, 1-23, 1-26, 1-27, 1-28, 1-13,1-14, R-1, R-2, viso 134,67 kv. m., nustatant, kad G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 41025/100000 dalys, G. L. ir L. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4194/100000 dalių atidalinto gyvenamojo namo; atsakovams G. G., E. L., A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisė gyvenamojo namo patalpas: 1-5, 1-4, 1-10, 1-7, 1-3, 1-9, 1-8, 1-2, 1-1, 1-19, 1-15, 1-18, 1-20, 1-16, 1-17, R-3. Nustatė naudojimosi ūkiniu pastatu 6I1ž, unikalus numeris 2795-5006-1034, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, kad G. L. ir L. L. naudojasi ūkinio pastato patalpa Nr.1, o G. G. ir E. L. naudojasi patalpa Nr. 2, bendrai. Atsakovų E. L. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei G. G. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos namų valda nustatymo ir įpareigojimo, atmetė. Teismas konstatavo, kad tuo atveju kai byloje yra pareikšti atskiri reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prioritetas yra skiriamas atidalijimui. Nurodė, kad tai visais atvejais priimtinesnis variantas, nes išeinama iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuosavybės savininkams žymiai patogiau naudotis savo nuosavybe, sumažinama konfliktinių situacijų atsiradimo tikimybė. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismo tvarka, būtina pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Nustatė, kad ieškovų G. L. ir L. L. turima bendrojoje dalinėje nuosavybėje idealioji dalis sudaro 45219/100000 arba 134,67 kv. m. gyvenamojo namo, t.y. žymiai didesnė nei kitų bendrasavininkių ir turėtų būti atidalinta natūra. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovų siūloma atsidalinti gyvenamojo namo dalis yra galima naudotis ir kaip atskiru vienetu, galima įsirengti atskirus inžinerinius tinklus, atskirai mokėti mokesčius. Konstatavo, jog ieškovų siūlomas atidalijimo variantas yra pats optimaliausias, nes atitinka ieškovų turimas idealiąsias dalis ir esamą namo išplanavimą, yra patogi naudotis, nereikalinga jokių perplanavimų ir pertvarkymų ir ateityje padės išvengti konfliktų ir trukdžių tarp bendrasavininkių. Ieškovų atidalinama dalis paskaičiuota ir visiškai atitinka jų turimas idealiąsias dalis, inžineriniai ir komunaliniai tinklai realiai gali funkcionuoti ir atskirai, dalis jų jau atjungta nuo namo bendrų tinklų. Pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu 6I1ž tvarką ir nustatyti, kad G. L. ir L. L. naudojasi patalpa Nr.1, o G. G. ir E. L. naudojasi patalpa Nr.2., yra pagrįstas, kadangi L. L. ir G. L. priklauso ½ d., o G. G. ir E. L. priklauso po ¼ dalį minėto ūkinio pastato. Dviejų patalpų ūkinio pastato dalys yra lygiavertės, maždaug vienodo dydžio, atskirtos, todėl gali būti naudojamos atskirai, o atsakovai pagrįstų prieštaravimų dėl tokios naudojimosi tvarkos neišreiškė. Teismas darė išvadą, kad atsakovo E. L. priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas bei pažeidžiantis kitų bendrasavininkių teises, nes pagal E. L. pateiktą projektą nemaža dalis išlieka bendro naudojimo patalpų, todėl iškiltų konfliktų ir nesusipratimų tikimybė. Be to, pagal atsakovo E. L. pasiūlymą bendro naudojimo patalpos, kuriomis jis pasilieka teisę naudotis sau, dalinamos nelygiai, nes bendrasavininkams dirbtinai padidinamos dalys bendrajame naudojime, o atitinkamai atsakovui ši dalis sumažinama ir jis įgauna didesnę dalį atskirai naudojamų patalpų. Teismas G. G. priešieškinį atmetė, nurodęs, kad 2008-08-18 paruoštas K. T. padalijimo projektas neatspindi pasikeitusių šalių žemės nuosavybės plotų dydžių, todėl tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra pagrindo. Konstatavo, kad E. L. nėra pradinis ieškovas, o atsakovas ir atsakovės G. G. prašymo įpareigoti jį patalpoje Nr. 1-9 sutaisyti šildymo sistemos vamzdžius, patalpoje Nr. 1-2 prijungti visoms patalpoms elektrą nuo bendro (pagrindinio) skaitiklio, negalima. Atsakovė ginčą prašė išspręsti ne per atidalijimo institutą, o per naudojimosi tvarkos nustatymą, tačiau teismų praktikoje susiformavusi nuostata numato, kad kai byloje yra pareikšti atskiri reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prioritetas yra skiriamas atidalijimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą patenkinto ieškinio ir atmesto jos priešieškinio dalyje, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad jos patikslintas priešieškinis buvo nukreiptas ieškovui ir kitiems atsakovams, kartu buvo įtrauktas ir reikalavimas atsakovui E. L. įpareigoti jį atlikti tam tikrus veiksmus. Mano, kad priimant priešieškinį buvo teisingai įvertintas jo atitikimas CPK 143 str. 2 d. reikalavimams, nes patenkinus priešieškinį, būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio bei tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant būtų galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčą. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovams 2009-05-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš A. L. įsigijus 95 kv. m žemės sklypo, K. T. 2008-08-18 paruoštas padalijimo projektas neatspindi pasikeitusių šalių žemės nuosavybės plotų dydžių. Nurodo, kad dėl minėtos sutarties nepasikeitė nei gyvenamojo namo, nei žemės sklypo plotų dydžiai, nei jos dalis minėtoje nuosavybėje. Teigia, jog teismo posėdžio metu nurodė, kad ją tenkintų ir tai, jog tik jai vienai būtų nustatytas naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu nepriklausomai nuo kitų šalių reikalavimų, kadangi jos prašoma paskirti naudojimuisi dalis pilnai atitinka paruoštą padalijimo projektą. Teigia, kad ieškovams teikiant prieštaringus prašymus dėl pagrindinio ir antraeilių daiktų likimo, teismas turėjo vadovautis imperatyviais CK 4.12-4.14 straipsniuose esančių normų reikalavimais ir konstatuoti atidalijimo negalimumą dėl to, kad be teisinio pagrindo siūloma nustatyti skirtingus rėžimus pagrindiniam ir antraeiliam daiktui. Mano, kad minėtų įstatymų reikalavimų nesilaikyta, dėl to ginčo namų valdoje neteisėtai liko ieškovams priklausantys antraeiliai daiktai, kurie turėjo sekti paskui jų pagrindinį daiktą. Sprendimu tenkinant ieškovų reikalavimus liko neišspręsti klausimai dėl naudojimosi gyvenamojo namo palėpe, ūkiniu pastatu, šios namų valdos žemės sklypu. Nepagrįstai atmetus jos priešieškinį ir palikus neišspręstus minėtus naudojimosi bendrąja daline nuosavybe klausimus, nepasiekiama socialinė taika, kyla naujų konfliktų tarp ieškovų ir kitų bendraturčių grėsmė. Mano, kad ieškovų reikalavimo tenkinimas nebuvo galimas ir todėl, kad iki šiol nėra galutinai išspęsti ieškovų komunikacijų pertvarkymo ir atskyrimo klausimai. Kartu visoms šalims neaiškus naudojimasis gyvenamojo namo palėpe, neišspręstas be bendrasavininkių sutikimo ieškovų patekimas į patalpą 1-6, nes tam turi būti ir nėra gautas sutikimas griauti sieną ir įrengti duris. Nesant nustatytos aiškios naudojimosi ginčo gyvenamojo namo patalpomis tvarkos, taip pat neišsprendus visas šalis siejančių ir joms priklausančių bendrų komunikacijų - elektros, vandentiekio, dujų apšildymo tinklų įrengimo ir eksploatavimo klausimų, nebuvo galima tenkinti ieškovų ieškinio dėl patalpų atidalijimo ir atmesti jos priešieškinio dėl naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai G. L. ir A. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės G. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimus ne tik ieškovams, bet ir atsakovui E. L., tačiau tokio reikalavimo priešieškinyje formuluoti negalėjo. Šie ir panašaus pobūdžio atsakovės G. G. reikalavimai turėjo būti reiškiami E. L. ieškiniu kitoje civilinėje byloje. Teigia, jog pirmos instancijos teismas, atmesdamas šiuos atsakovės reikalavimus, procesinių teisės normų nepažeidė ir neužkirto atsakovei teisės reikšti reikalavimų kitose bylose. Be to, atsakovė naudojimosi tvarką priešieškiniu siūlė nustatyti neatsižvelgdama į ieškovams tenkančias dalis nuosavybės teise, o siūloma naudotis gyvenamuoju namu tvarka kitiems bendraturčiams iš esmės neatitinka bendraturčių turimų idealiųjų dalių nuosavybės teise. Apeliacinio skundo argumentai dėl komunikacijų pertvarkymo ir jų neatskyrimo prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, nes ieškovai turi savarankišką, autonominę šildymo sistemą, - dujinis ir kieto kuro katilai įsigyti ir pajungti pagal projektą ieškovų pasistatytame priestate, jie turi savarankiškus vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadus, sudarytos atskiros sutartys su paslaugų tiekėjais, viskas įsirengta savo lėšomis, o iki paveldėjimo buvusios komunikacijos paliktos atsakovams. Apeliacinio skundo argumentai dėl naudojimosi palėpės patalpa negali būti svarstomi, nes palėpė nėra inventorizuota, neatlikti kadastriniai matavimai, neregistruota, todėl negali būti šalių ginčo objektu. Ūkinis pastatas 3I2p atsakovei G. G. nuosavybės teise nepriklauso, todėl ji dėl šio ūkinio pastato pretenzijas apeliaciniame skunde reiškia nepagrįstai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. L. nurodo, jog iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu, nes teismas be pagrindo dalį patalpų nustatė naudotis G. G., E. L. ir jam bendrai. Teigia, kad šalys konfliktuoja ir tikrai nesutars dėl bendros dalinės nuosavybės naudojimo. Be to, mano, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas, nes atidalijimas iš bendrosios nuosavybės paliekant bendro naudojimo statinius ir įrangą nenustačius jų naudojimosi tvarkos prieštarautų šios normos prasmei. Nurodo, kad nustatydamas naudojimosi tvarka teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų. Prašo teismą atsižvelgti į tai, jog jis yra neįgalus, jam skirta slauga, yra priklausomas nuo kitų asmenų ir apginti jo teises, skiriant kambarį 1-3, esantį pirmame namo aukšte. Teigia, jog patalpoje 1-1 yra savavališkai įrengti laiptai, uždengiantys puse durų ir tuo apribota galimybė patekti į minėtą kambarį. Be to, nurodo, kad E. L. neteisėtai 2007-08-09 nupjovė elektros laidus, šildymo vamzdžius ir iki šiol jų nėra atstatęs. Nesutinka, kad apeliantei būtų nustatyta teisė naudotis ūkiniais pastatais, nes prie jų statybos nėra prisidėjusi. Teigia, jog nepagrįstai yra keliami klausimai dėl komunikacijų, nes jų sprendimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (1 t., b.l. 17-18, 2 t., b.l. 73-75, 3 t., b.l. 97-98). Iš byloje esančių patikslintų ieškinių bei priešieškinių matyti, kad ieškovai prašo teismą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems nuosavybes teise priklausantį turtą –gyvenamajame name esančias patalpas ir priteisti jas natūra, nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu, kitiems bendrasavininkams priteisti likusias gyvenamojo namo patalpas, o priešieškiniais prašoma nustatyti naudojimosi tvarką visais bendrasavininkams priklausančiais pastatais bei žemės sklypu (1 t., b.l. 3-5, 2 t., b.l. 61-64, 3 t., b.l. 93-94, 99-102). Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, turintys esminių skirtumų. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu, kurį jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovai E. L. ir G. G. reiškė reikalavimus dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005 ir kt.). Tuo atveju kai dalis bendro naudojimo statinių lieka bendram naudojimui, atidalijimas yra negalimas, nes atidalijimas iš bendrosios nuosavybės paliekant bendro naudojimo statinius, įrangą ir kt., prieštarautų CK 4.80 straipsnio normos prasmei. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt.. Byloje nustatyta, kad šalims priklausantis gyvenamasis namas nėra nedalus daiktas, todėl jo atidalijimas yra galimas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių bendram naudojimui lieka stoginė, kiemo aptvėrimas bei dalis namo vidaus komunikacijų. Be to, iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad G. L. ir A. L. nuosavybės teise priklauso ir ūkinis pastatas 312p, tačiau jo atidalijimo ar naudojimosi tvarkos klausimas byloje visiškai nėra spręstas (2 t., b.l. 130-134). Nors ieškovai nurodo, kad jie turi atskirą šildymo sistemą, vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadus, sudarytas atskiras sutartis su tiekėjais, tačiau apeliantė nurodo, kad dalis komunikacijų yra bendra ir šie teiginiai nepaneigti. Apeliantė nurodo, kad patenkinus ieškovų reikalavimus neišspręstas jų patekimo į patalpą 1-6 bei naudojimosi palėpe klausimai. Minėtos aplinkybė neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad ieškovų reikalavimas atidalinti jiems priklausančio turto dalį iš bendros nuosavybės yra pagrįstas ir yra galimas. Be to, priėmus byloje priešieškinius, byloje neišspręstas E. L. ir G. G. prašymų nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamosiomis ir ūkinių pastatų patalpomis bei G. G. reikalavimus dėl trukdymų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. L. priešieškinys, kuriuo prašoma nustatyta naudojimosi tvarką gyvenamosiose patalpose, pažeidžia bendrasavininkių teises, prašomos skirti naudojimuisi patalpos sukeltų šalims nepatogumų bei konfliktų, o dalis G. G. prašymų pareikšti ne ieškovui, o atsakovui E. L., kuris nėra pradinis ieškovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę, vertindamas aplinkybes dėl bendraturčio esminio intereso naudotis bendro daikto dalimi ir šią teisę įgyvendina, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl paminėto konstatuotina, jog nesutikdamas su atsakovų reikalavimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, įvertinus atsakovo A. L. sveikatos būklę, ir kt. aplinkybes, teismas turėjo teisę naudojimosi tvarką gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų patalpomis nustatyti vadovaudamasis minėto Civilinio proceso ir Civilinio kodekso principais. Kritiškai vertintina ir teismo išvada, kad G. G. reikalavimai įpareigoti atsakovą E. L. sutaisyti šildymo sistemos vamzdynus, elektros instaliaciją, pareikšti nagrinėjamoje byloje, nėra susijęs su G. L. ir L. L. ieškiniu, nes priešieškiniu pareikšti reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra susiję ir su elektros tinklų, šildymo ir kitų komunikacijų naudojimusi, jų buvimo vieta, kas iš dalies apsprendžia ir naudojimosi tvarkos nustatymą gyvenamojo namo patalpose. Atmetus šioje dalyje ieškinį atsakovui E. L., G. G. užkertamas kelias ateityje pareikšti analogišką ieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašė teismą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal 2008-08-18 sudarytą K. T. individulios įmonės projektą. Iš bylos duomenų matyti, kad pateiktas žemės sklypo planas yra parengtas pagal šalims išduotą paveldėjimo liudijimą, o bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalių nuosavybės dalys buvo pasikeitusios, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypo pasidalijimo projektas neatspindi šalių žemės nuosavybės dydžių. Minėta aplinkybė leidžia konstatuoti, jog atsakovė, reikalavimui pagrįsti nepateikė įrodymų, tačiau, įvertinus užsitęsusį bylos nagrinėjimą, šalių nesutarimus, teismas turėjo pagrindą įpareigoti atsakovę pateikti naują projektą (CPK 178 str., 2 t., b.l. 15). Apeliantės prašymas nustatyti tik jai priklausančio žemė sklypo dalį negali būti tenkinamas, nes tuo būti pažeistos CK 4.81 straipsnio nuostatos, o nesant klausimo išsprendimui reikalingų duomenų, kolegija išspręsti reikalavimo negali.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė byloje pareikštų reikalavimų, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 327 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė