Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) vadovė I. V., žinodama apie šios Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, nuo 2023 m. gegužės 18 d. privalėdama nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą Bendrijai, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą (nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) savo vadovaujamai (duomenys neskelbtini) ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI interesus.

Šioje byloje VMI pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą ir pagal jį teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) vadovei I. V. dėl laiku neinicijuoto nemokumo proceso (duomenys neskelbtini), laiku nepateikiant teismui pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos minėtai Bendrijai iškėlimo.

Pareiškėjos VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo išdėstytą poziciją ir prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu I. V. su jai inkriminuotu nusižengimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko - pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo proceso inicijavimas suprantamas kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant ir bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis (tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.)

Tai, jog I. V. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri ANK 569 straipsnio atžvilgiu prižįstama įrodymais.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo išdėstytos visos su I. V. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog Bendrijos vadovė I. V., žinodama apie šios Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nuo 2023 m. gegužės 18 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė (bylos lapai (toliau – b. l.) 1-2).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2022 m. sausio 17 d. Bendrijos vadovė yra I. V. (b. l. 3-5).

VMI 2024 m. sausio 2 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-664-894/2024 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2024 m. kovo 6 d. VMI yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Minėtoje nutartyje teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, konstatavo, jog Bendrijos turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką, nes Bendrija veiklos nevykdo, nemoka mokesčių valstybei, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 sausio 2 d. Bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 10 052,38 Eur (b. l. 7-8). Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. gruodžio mėnesio.

Kaip matyti, VMI nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto nepavyko (b. l. 2).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nekilnojamojo turto Bendrija neturi (b. l. 19-22).

VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrijos vardu yra įregistruota viena 2008 m. gamybos transporto priemonė (b. l. 17-18).

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad I. V., būdama juridinio asmens vadove, pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą Bendrijai, nesikreipė į teismą dėl Bendrijos bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidė kreditorės VMI interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Būtina nustatyti, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad administracinį nusižengimą I. V. padarė veikdama netiesiogine tyčia. (ANK 8 straipsnio 3 dalis). I. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. V. nėra teista, ji bausta administracine tvarka, tačiau neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi. I. V. yra dirbanti, turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra moksleiviai. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad I. V. nekilnojamojo turto neturi.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjai pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus 500 eurų dydžio baudą. Teismas mano, kad net ir minimali už jai inkriminuojamą nusižengimą numatyta nuobauda būtų neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga padarytam nusižengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

I. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.