Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Renatai Paukštaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. P., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Dainiui Lipsevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus inspektorius 2006-04-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 172 straipsnio 1 dalį ir 142² straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuotojas R. P. 2006-04-28 apie 13 val., Savanorių pr. 119, Vilniuje, keleivine transporto priemone VW Caravelle, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusia užsakomuoju maršrutu Vilnius-Kaunas, vežė ne iš anksto sudarytą, bendro kelionės tikslo neturinčią keleivių grupę iš aikštelės, esančios prie Vilniaus autobusų stoties Geležinkelio gatvės, priešais „IKI“ parduotuvę, nepateikė keleivių vežimo lapo, keleivių grupės vežimo sutarties, keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tuo R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad vairuotoju dirbo pirmą dieną ir vykdė darbdavio nurodymus. Šiuo metu niekur nedirba, jo turtinė padėtis sunki.

Institucijos atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad keleivius pareiškėjas vežė už pinigus iš anksto nesudarius sutarties, o tai ir sudaro pagrindinę pažeidimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad R. P. galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 600 litų bauda paskirta už tai, kad jis 2006-04-28 apie 13 val., Vilniuje, Savanorių pr. 119, būdamas keleivinės transporto priemonės VW Caravelle, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusios užsakomuoju maršrutu Vilnius-Kaunas, vairuotoju, rinko ir vežė ne iš anksto sudarytą bendrą kelionės tikslą turinčią keleivių grupę iš aikštelės, esančios prie Vilniaus autobusų stoties Geležinkelio g., priešais ,,Iki” parduotuvę, nepateikė keleivių vežimo lapo, keleivių grupės vežimo sutarties, keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento.

R. P. administracinis kaltinimas pagal LR ATPK 172 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas, nurodžius, jog pastarasis 2006-04-28 vežė ne iš anksto sudarytą keleivių grupę nuo aikštelės, besiribojančios su Vilniaus miesto autobusų stotimi ir tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį (b. l. 12).

Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis numato, kad užsakomieji reisai – reisai, kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste, kuriame vyksta šio kodekso 2 straipsnio 8 dalyje paminėti renginiai. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.

Vilniaus m. savivaldybės direktoriaus 2006-03-17 įsakymo Nr. 30-519 „Dėl gatvių ir aikštelių teritorijų, iš kurių draudžiama vežti keleivius užsakomaisiais reisais nustatymo“ 1.2 punkte nustatytas draudimas rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais iš Geležinkelio g. nuo Algirdo g. iki Seinų g., įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles prie Geležinkelio stoties pastato, Vilniaus autobusų stoties teritorijos ir parduotuvės „IKI“.

Dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, subjekto

Atsižvelgiant į LR ATPK nuostatas, administracinių teisės pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti vairuotoju, įmonės vadovu ir pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius.

Nagrinėjamu atveju LR ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl institucijai kaltinant asmenį – konkrečios įmonės samdomą darbuotoją (vairuotoją) - betarpiškai atlikus LR ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu.

Pagal Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1, 2 dalis vairuotojas laikytinas transporto priemonės ekipažo nariu, kuris turi jam šio kodekso bei Susisiekimo ministerijos patvirtintų tam tikrų keleivių ir krovinių vežimo taisyklių priskirtas teises ir pareigas. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies draudimas adresuojamas ne tik vežėjams, bet ir ekipažo nariams, todėl jį pažeidęs ekipažo narys pripažintinas tinkamu pažeidimo subjektu.

Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjas yra IĮ „Maksrenos paslaugos“ vairuotojas (b. l.12). Tai, kad jis pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies nuostatas, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l.12), keleivių paaiškinimų (b. l. 13, 14, 15, 16, 17, 18) duomenys.

Iš keleivių, kuriuos vežė pareiškėjas, paaiškinimų matyti, kad jiems buvo pasiūlyta už atlygį (12 Lt) važiuoti į Kauną. Jie neturėjo bendro kelionės tikslo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 172 straipsnio 1 dalį ir administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai.

Pareiškėjas taip pat yra nubaustas už LR ATPK 142² straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą.

LR ATPK 142² straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už keleivių vežimą keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus.

Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų 2004-10-25 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-505, 3.12 punkte nustatyta, kad užsakomojo reiso metu ekipažas privalo turėti keleivių grupės vežimo sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo, keleivių vežimo lapą ir keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento kopiją, patvirtintą vežėjo vadovo parašu ir antspaudu.

Pareiškėjas paaiškinimuose, užfiksuotose administracinio teisės pažeidimo protokole, pripažįsta, kad nepateikė minėtoje teisės normoje išvardytų dokumentų. Be to, iš skundo teismui turinio matyti, kad jis neginčija padaręs šį pažeidimą.

Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas pagal LR ATPK 142² straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

Aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nenustatyta (LR ATPK 250 straipsnis). R. P. administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas.

Pareiškėjo atsakomybė lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę ir administracinę atsakomybę, turi daug bendrybių. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime pabrėžė, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn. Todėl iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis nustato, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Įvertinus minėtą įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog šioje normoje yra numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Teisės teorijoje ir praktikoje yra išskiriamos dvi nusikaltimų sutapties rūšys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose ir nei iš vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda). Įvertinus byloje esančią medžiagą, t.y. tai, jog pažeidėjas R. P. skirtingus administracinius teisės pažeidimus, kuriais yra kaltinamas, padarė tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, teismas daro išvadą, jog tarp R. P. padarytų pažeidimų yra idealioji sutaptis.

Skiriant galutinę subendrintą bausmę už savarankiškus teisės pažeidimus, bausmes galima apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Bausmių subendrinimo principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatos. Pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies nuostatas kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis taikomas bausmių apėmimo principas. Bausmės apimamos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei ( Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalis ).

R. P. pagal LR ATPK 142² straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda - 60 litų bauda, pagal LR ATPK 172 straipsnio 1 dalį – 550 litų bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi R. P. paskirtos administracinės nuobaudos turi būti subendrintos apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad skiriant R. P. galutinę subendrintą bausmę buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006-05-09 nutarimas panaikintinas.

Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas nedirba, pajamų negauna (b. l. 85). Todėl vadovaujantis LR ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pareiškėjui paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-03-05 nutarimo pripažino, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis (2005-12-23 redakcija: Žin., 2005, Nr. 153-5643) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 128 straipsniu,

nutarė:

R. P. skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006-05-09 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142² straipsnio 3 dalį paskirti 60 litų baudą.

R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalį paskirti 550 litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą R. P. paskirti 550 litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 4 dalimi, R. P. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 55 ( penkiasdešimt penkis) litus.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.