- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- A-63-282-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00131-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. J. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. J. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5) prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. kovo 2 d. sprendimą ir įpareigoti išduoti pareiškėjui leidimą ginklui įsigyti.
Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos AVPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK) pareigūnas 2011 m. kovo 2 d. sprendimu atsisakė tenkinti jo 2011 m. lapkričio 8 d. prašymą dėl leidimo įsigyti ginklus išdavimo. Sprendime nurodoma, kad remiantis Interpolo duomenimis nustatyta, kad jis 1969 m. vasario 8 d. ir 1972 m. vasario 27 d. buvo nuteistas dėl vagystės (pirmuoju atveju) ir dėl užpuolimo, panaudojant mirtiną ginklą (antruoju atveju). Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio, kuriame nurodoma, koks asmuo yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, nuostatų. Mano, kad Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK 2011 m. kovo 2 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas suėjus nustatytam terminui (45 dienos nuo prašymo gavimo dienos). Pareiškėjas niekada nebuvo nuteistas teismo nuosprendžiu, o duomenys apie 1969 m. vasario 8 d. ir 1972 m. vasario 27 d. įvykius klaidingai vertinami, kaip nuteisimai. Nurodytomis datomis jo atžvilgiu buvo pradėti tyrimai, tačiau jie buvo nutraukti, t. y. apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu nebuvo priimti.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK atsiliepimu (b. l. 20) prašė ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Nurodė, jog 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK su prašymu Nr. 30-94-5-AP1-264 dėl leidimo įsigyti ginklą. 2010 m. gruodžio 16 d. iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gautas pranešimas Nr. GI/08375/76/LT/10 apie tai, kad siekiant nustatyti, ar tikrinamas J. J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir teistas Čikagoje J. J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), yra vienas ir tas pats asmuo, galima pateikus tikrinamojo rankų pirštų atspaudus. 2011 m. vasario 10 d. gautas Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, jog gautas Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio biuro pranešimas patvirtina, kad teistų asmenų registre yra duomenų apie tai, jog J. J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo teistas Čikagoje (Ilinojaus valstijoje) 1969 m. vasario 8 d. dėl vagystės ir 1972 m. vasario 27 d. dėl užpuolimo panaudojant mirtiną ginklą. Atsižvelgiant į tai, 2011 m. kovo 2 d., remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo priimtas sprendimas pareiškėjui neišduoti leidimo įsigyti ginklus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu (b. l. 51 – 54) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 8 d. pateikė Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK prašymą leisti įsigyti du šaunamuosius ginklus medžioklei ir šaunamąjį ginklą savigynai (b. l. 21). Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, teismas nustatė, jog Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba gavo pranešimą Nr. GI/08375/76/LT/10 apie tai, kad siekiant nustatyti, ar tikrinamas J. J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir teistas Čikagoje J. J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vienas ir tas pats asmuo, galima pateikus tikrinamojo rankų pirštų atspaudus. 2011 m. vasario 10 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje gautas Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio biuro pranešime nurodyta, kad teistų asmenų registre yra duomenų apie tai, jog J. J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), buvo teistas Čikagoje (Ilinojaus valstijoje) 1969 m. vasario 8 d. dėl vagystės ir 1972 m. vasario 27 d. dėl užpuolimo panaudojant mirtiną ginklą. Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK pareigūnas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi nurodytais rašytiniais įrodymais, kuriais remiantis ir buvo konstatuota, jog pareiškėjas J. J. P. neatitinka nepriekaištingo asmens sąvokos, apibrėžtos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas teigia, kad jis dėl šių nusikalstamų veikų buvo išteisintas, tačiau jis nei Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK, nei teismui tokių įrodymų nepateikė ir tuo nepaneigė gautų duomenų, jog jis dėl nurodytų nusikalstamų veikų buvo teistas Čikagoje (Ilinojaus valstijoje).
Teismas taip pat pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumato, kad asmeniui, turinčiam kitos valstybės institucijos išduotą leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus, yra pagrindas ir Lietuvoje išduoti leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas sprendimas priimtas suėjus nustatytam terminui, todėl jis yra niekinis, yra nepagrįstas. Nurodė, kad remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas teigiamas sprendimas. Pareiškėjas J. J. P. 2010 m. lapkričio 8 d. pateikė Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK prašymą leisti įsigyti šaunamuosius ginklus, o ginčijamas sprendimas priimtas 2011 m. kovo 2 d., t. y. žymiai vėliau nei numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK pareigūnas 2011 m. lapkričio 8 d., t. y. tą pačią dieną, pradėjo rinkti reikalingus duomenis, o gavus Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimą apie tai, jog gautas Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio biuro pranešimas, patvirtinantis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamą priėmė ginčijamą sprendimą per 12 dienų nuo šios informacijos gavimo. Kadangi pareiškėjas Lietuvoje apsigyveno tik 2010 m. rugpjūčio mėnesį, todėl apie jo teistumus buvo būtina rinkti informaciją Interpolo pagalba, informacijai patikrinti buvo reikalingi jo pirštų antspaudai, todėl teismas konstatavo, jog ginčijamo sprendimo priėmimas užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių, t. y. nepriklausančių nuo Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK pareigūnų veiksmų. Todėl padarė išvadą, kad remiantis protingumo ir objektyvumo kriterijais, šiuo atveju panaikinti skundžiamą sprendimą dėl pagrįstai praleisto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyto 30 dienų termino sprendimui priimti, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK 2011 m. kovo 2 d. sprendimas yra motyvuotas ir jis atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus.
III.
Pareiškėjas J. J. P. apeliaciniu skundu (b. l. 163 – 168) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nesutinka su teismo priimtu sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas. Pareiškėjas niekada nebuvo nuteistas teismo nuosprendžiu, o duomenys apie 1969 m. vasario 8 d. ir 1972 m. vasario 27 d. įvykius klaidingai vertinami, kaip nuteisimai. Nurodytomis datomis jo atžvilgiu buvo pradėti tyrimai, tačiau jie buvo nutraukti, t.y. apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu nebuvo priimti. Siekdamas įrodyti nurodytas aplinkybes, pareiškėjas ketina kreiptis į JAV ambasadą Lietuvoje ir gautus duomenis pateikti teismui. Atsakovas tyčia vilkino sprendimo priėmimą, laukdamas, kol įsigalios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, nes šiuo metu galiojanti šio įstatymo redakcija pareiškėjo atžvilgiu yra nepalanki, lyginant su jo prašymo dėl leidimo įsigyti ginklą padavimo metu galiojusia redakcija. Tokiu būdu, vilkindami sprendimo priėmimą, pareigūnai grubiai pažeidė sprendimo priėmimo terminus (45 dienos).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 61) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais argumentais, kurie pateikti trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčas byloje yra kilęs dėl Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK 2011 m. kovo 2 d. sprendimo „Dėl leidimo įsigyti ginklą neišdavimo“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ginklus, remiantis tuo, kad jis pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 bei 3 punktus nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK pateikė prašymą leisti įsigyti šiuos ginklus: ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, ilgąjį graižtvinį ar kombinuotą šaunamąjį ginklą medžioklei bei trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti nesantis nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo. Paminėto įstatymo 18 straipsnis apibrėžia atvejus, kada fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
Iš skundžiamo Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK sprendimo matyti, jog pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklus, remiantis Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio biuro pranešimu (b. l. 33). Tiek Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK, tiek pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog iš šio pranešimo matyti, kad pareiškėjas yra teistas dėl vagystės ir užpuolimo panaudojant mirtiną ginklą. Konstatuota, kad todėl pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bei pagal 3 punktą, kaip asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas (ABTĮ 9 str. 1, 2, 3 d.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio biuro pranešimas yra pateiktas anglų kalba ir pirmosios instancijos teismas juo rėmėsi, nors šis dokumentas į lietuvių kalbą neišverstas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų leistinumo taisykles (ABTĮ 9 str. 2 d.), t. y. reikalavimą, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.
Teisėjų kolegijos nuomone, dėl nurodyto procesinių teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų leistinumo taisyklių nesilaikymas, taip pat teismo sprendimo pagrindimas teismo posėdyje neištirtais įrodymais yra pripažįstami procesinės teisės pažeidimais, dėl kurių gali būti neteisingai išspręsta byla (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-504/2007; 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-466/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-648/2009; 2009 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1245/2009; 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1177/2010).
Taip pat pažymėtina, kad remiantis paminėtu Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio biuro pranešimu, negalima daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados, jog pareiškėjo atžvilgiu yra įsiteisėję teismo nuosprendžiai dėl nusikaltimų, numatytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir todėl jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2011 m. vasario 10 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 32) nurodė, kad teistų asmenų registre yra duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra teistas Čikagoje dėl vagystės ir užpuolimo, nelaikytina nei tinkamu paminėto pranešimo vertimu į lietuvių kalbą, nei tinkamu įrodymu, vertinant, ar pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus.
Pabrėžtina, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nesančiu nepriekaištingos reputacijos dėl konkrečių nusikaltimų padarymo, turi būti remiamasi aiškiais ir neginčijamais kompetentingos institucijos pateiktais ir ABTĮ reikalavimus atitinkančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad asmens atžvilgiu yra įsiteisėję teismo nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas padaręs tokius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Klaipėdos AVPK Šilutės PK skundžiamuose sprendimuose nurodo, jog pareiškėjas buvo teistas, tačiau nesiremia įrodymais, akivaizdžiai patvirtinančiais, kad jo atžvilgiu ne tik buvo vykdomi tyrimai dėl įtariamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jis dėl tokių veikų padarymo buvo ir pripažintas kaltu teismo nuosprendžiais.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK nepagrįstai rėmėsi Interpolo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio biuro pranešimu, kaip tinkamu įrodymu, ir todėl skundžiamas Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK 2011 m. kovo 2 d. sprendimas bei jo teisėtumą patvirtinantis teismo sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei skundžiamą Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK sprendimą tenkintinas ir šie sprendimai naikintini.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dėl leidimo įsigyti ginklus išdavimo priėmimui yra būtina surinkti naujų įrodymų ir, kaip minėta, iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, ar pareiškėjas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keliamus reikalavimus, jo apeliacinio skundo bei skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti paminėtą leidimą netenkintinas. Todėl atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2010 m. lapkričio 8 d. prašymą leisti įsigyti ginklą išnagrinėti iš naujo bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK 2011 m. kovo 2 d. sprendimas „Dėl leidimo įsigyti ginklą neišdavimo“ naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2010 m. lapkričio 8 d. prašymą leisti įsigyti ginklą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. kovo 2 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti pareiškėjo J. J. P. 2010 m. lapkričio 8 d. prašymą leisti įsigyti ginklą iš naujo.
Nutartis neskundžiama.