Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-175/2015;

Teisėjas Dainius Ročys Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01355-2013-6;

2015 m. gegužės 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorėms Vidai Viduolienei, Živilei Muliuolytei, išteisintajam A. U., išteisintojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. išteisintas jį kaltinant tuo, kad jis 2013-12-21, apie 18.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) , vandališkais veiksmais – tyčia spirdamas koja ir išdaužydamas baro lauko durų stiklą, bei įžūliu elgesiu – tyčia suduodamas R. R. vieną smūgį rankoje laikomu buteliu į galvą, tuo padarydamas R. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Liudytoja K. T., apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad A. U. bare buvo girtas, todėl ji iškvietė policiją, galvojo, kad pagąsdins. Kai A. U. išėjo su stiklais, tai ji traukėsi ir nelabai ką matė. Matė, kaip A. U. metė butelį į sieną. Vyrai sakė, kad A. U. sudavė buteliu nukentėjusiajam, pati to tikrai nematė. Tyrėjui taip nurodė tik todėl, kad taip jai pasakė vyrai. Protokolo neskaitė ir pasirašė. Nuo baro iki konflikto vietos atstumas buvo apie 2-3 m. Pas A. U. buvo atvažiavęs draugas. Jos draugai realiai negalėjo matyti įvykio, nes toje vietoje yra siena. Pašaliniai asmenys taip pat negalėjo matyti. Buvo labai išsigandusi, nemanė, kad A. U. išeis su stiklais. Matė, kaip butelis lekia link sienos. Smūgio garso į galvą negirdėjo, girdėjo tik butelio smūgį į sieną. Viskas vyko labai greitai. Apsaugos darbuotojai bandė A. U. sulaikyti. Konfliktas vyko ant laiptų už baro durų. Šalia baro yra vieša vieta, konfliktą galėjo matyti A. U. draugas. Taksi vairuotojas taip pat galėjo matyti (b. l. 184, 185).

Liudytojas S. M. nurodė, kad girdėjo, kaip bare kažkas daužosi. Kaip tiksliai viskas vyko, neatsimena. Baras vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Prie to baro stovi jo taksi automobilis. Išgirdo, kad dūžta stiklai. Kaltinamasis išėjo kartu su stiklais. Apsaugos darbuotojai jam papurškė dujų, atvyko policija. Viską matė iš priešingos gatvės pusės, apie 30-40 m atstumu. Apšvietimas buvo silpnas, oro sąlygos normalios, lauke buvo apie 15-16 laipsnių šilumos. Kaltinamasis rankose turėjo alaus butelį, stumdėsi su apsaugos darbuotojais, po to jie A. U. papurškė dujų. Butelis buvo išmestas, tiksliau pasakyti negali. A. U. žmonos įvykio vietoje nebuvo. Viskas vyko po Naujų Metų. Po įvykio A. U. kalbėjosi apie įvykį, prašė paliudyti, kad ji įvykį matė (b. l. 110).

S. P., apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jai 2013 m. prieš Kalėdas paskambino K. T. ir pasakė, kad turi problemų su A. U.. Vyras M. D. nuvežė į tą vietą. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) skg. Automobilį paliko toliau, kad nesimaišytų. Paliko prieš barą, gal 15-20 m atstumu. A. U. buvo užrakintas, K. T. buvo išsikvietusi apsaugą. A. U. daužėsi į duris, norėjo išeiti. A. U. išėjo su stiklais, apsauginiai jam papurškė dujų, bandė paguldyti ant žemės. Po to iškvietė policiją. Ji, jos vyras stovėjo vienoje laiptų pusėje, apsaugos darbuotojai kitoje laiptų pusėje. Šalia vaikščiojo K. T.. A. U. rankose turėjo butelį ir jį numetė ant žemės. Smulkių detalių, kaip jis metė butelį, nematė. Viskas vyko lipant laiptais. A. U. butelį numetė išeidamas. Tuo metu ji nežiūrėjo. Kaip iš baro išėjo A. U., matė. Stiklas pabiro ir jis išėjo. Apsaugos darbuotojai ir K. T. buvo palipę ant laiptų. Butelis kaltinamajam iškrito iš karto, kai jis su stiklais išėjo. Butelį išmetė netoli kojų. A. U. turėjo du butelius abiejose rankose. Apsaugos darbuotojams A. U. labai nesipriešino, jam papurškė dujų, paguldė ant žemės. Kiek buvo apsaugos darbuotojų, pasakyti negali. Ten, kurs stovėjo, buvo šaligatvis. Matė taksi automobilį. Atvažiavus policijos pareigūnams, ji su vyru išvažiavo (b. l. 121, 122).

Liudytojas M. D., apklausiamas teisme, parodė, kad vakare jo žmonai S. P. paskambino K. T. ir paprašė atvažiuoti. Kaltinamąjį pažįsta, dirbo pas jį vadybininku. Neatsimena, ar ėjo pėsčiomis, ar važiavo automobiliu. Vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau tuo metu automobilio neturėjo. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) skg. K. T. stovėjo prie įėjimo į barą durų, buvo dar pora žmonių. Jis atsistojo atokiau. Girdėjo iš baro vidaus triukšmą, triukšmavo A. U.. Po kiek laiko durys sudužo, tikriausiai A. U. jas išdaužė, nes išėjo su visais stiklais. Apsaugos darbuotojai papurškė dujų, nutempė A. U. žemyn ir tada jis pasišalino. Nepastebėjo, ar A. U. turėjo ką rankose. Iš karto jam išėjus su stiklais, apsaugos darbuotojai jam papurškė dujų. Kai A. U. išėjo su stiklais, iš karto griuvo ant apsaugos darbuotojo. Kur jis pasišalinęs nuėjo, neatsimena, buvo stresas. Su žmona susitiko (duomenys neskelbtini). Kaip grįžo namo, neatsimena (b. l. 122, 123).

Liudytojas G. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad prie baro atvažiavo pasiimti A. U.. Prie durų stovėjo K. T., o A. U. buvo užrakintas. A. U. išėjo su stiklais, apsaugos darbuotojai jį apipurškė dujom, tampė. Stovėjo apie 5 m atstumu nuo baro. Maždaug po 7 min nuo atvažiavimo, A. U. išėjo su stiklais. Kai A. U. metė butelį, buvo viršuje laiptų, o apsaugos darbuotojas stovėjo apačioje. Apsaugos darbuotojai atvažiavo vienu automobiliu. Buvo du apsaugos darbuotojai, jie nieko nedarė. Konkrečiai visko neprisimena, spėlioti nenori. A. U. išėjo su alaus buteliu, nutrenkė jį į šoną. Apsaugos darbuotojai tada sugriebė jį, uždėjo antrankius, purškė dujas. Tampė A. U. aplink automobilį. Kur stovėjo apsaugos darbuotojų automobilis, neatsimena (b. l. 123).

Teismo posėdyje apklausta specialistė M. Kolcovaitė paaiškino, kad nukentėjusysis jai paaiškino, kad jam su buteliu trenkė į kaktą. Jeigu butelis sudūžta ir sužaloja pažirę stiklai, tai traktuojama, kad sužalojimai nuo vieno trauminio poveikio. Šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad sužalojimai atsirado nuo sudužusio butelio, t. y. sužalojo dužusio butelio šukė. Nesudužęs butelis yra kaip kietas bukas daiktas. Atlikdamas tyrimą matė jau užsiūtą žaizdą (b. l. 121).

Iš 2013-12-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matosi rudos spalvos alaus butelio šukės, išdaužtas durų stiklas. Kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 3-9).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad 2013-12-21, 22.16 val. A. U. nustatytas 0,94 promilių girtumas (b. l. 32).

Specialisto išvadoje Nr. G3316/13 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, padaryta kietu buku daiktu, pjautinė žaizda kairiame skruoste, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti ir sudužusio butelio šukė. Sužalojimai galėjo išsivystyti vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 20).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nustatė, kad konfliktas bare kilo tarp A. U. ir jo sugyventinės K. T., konfliktas kilo dėl asmeninių nesutarimų ir dėl šio konflikto visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su A. U. veiksmais ir elgesiu po to, kai jis, išdauždamas baro durų stiklą, išėjo į lauką, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai A. U. dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., išteisino.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 str., yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 str. 1 dalį ir papildomai nekvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-659/2004, Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Pažymėtina, jog fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.).

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam A. U. pagrįstai inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, baudžiamojoje byloje įrodymų A. U. kaltei pagrįsti surinkta pakankamai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad prie baro (duomenys neskelbtini) vyko konfliktas, taip pat nekelia abejonių faktinė aplinkybė, kad šio konflikto metu atvykusiam apsaugos darbuotojui R. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši aplinkybė objektyviai nustatyta byloje esančia specialisto išvada, kurios patikimumas teismui abejonių nekelia. Išvadą patvirtino ir teismo posėdyje apklausta specialistė M. Kolcovaitė. Nors kaltinamasis A. U. ir tvirtino, kad jis viešosios tvarkos nepažeidė, konfliktas vyko jo baro teritorijoje, tyčia buteliu nukentėjusiajam R. R. nesudavė ir jo nesužalojo, tokius jo paaiškinimus paneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prie baro „(duomenys neskelbtini)“ atvykus apsaugos darbuotojams S. J., o po to ir R. R., kaltinamasis A. U., dar būdamas baro viduje, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, blaškėsi, ranka trankė baro durų stiklą ir po to jį koja išdaužė. Šias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis R. R., tiek kartu buvęs apsaugos darbuotojas S. J., tiek liudytoja K. T.. Aplinkybes, susijusias su tuo, kas vyko kaltinamajam išdaužus baro lauko durų stiklą ir išėjus į lauką, tiesiogiai konfliktą matę asmenys iš esmės nurodė tapačiai, tačiau skirtingai jas vertindami priklausomai nuo to, kurią – nukentėjusiojo ar kaltinamojo – pusę palaikė. Esant tokiai situacijai, kai įvykyje dalyvavusių ir jį tiesiogiai mačiusių asmenų parodymai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių skiriasi teismas, vertindamas parodymus, remiasi ta jų dalimi, kurią patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir kuri neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytoja K. T., apklausiama teismo posėdyje, patvirtino, kad jos sugyventinis A. U., išdaužęs baro lauko durų stiklą ir išėjęs į lauką, rėkė, triukšmavo negražiais žodžiais, kaip ji pati nurodė, dėl tokių sugyventinio veiksmų ji buvo išsigandusi. Liudytoja taip pat patvirtino aplinkybę, kad iš baro kaltinamasis išėjo su alaus buteliu rankose, kurį trenkė į sieną. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. T. nurodė, kad matė, kaip A. U. buteliu trenkė apsaugos darbuotojui R. R. į galvą, apklausiama teisme šios aplinkybės nepatvirtino, nurodė, kad ji apklausos protokolą pasirašė neskaičiusi, o apie tai, kad kaltinamasis buteliu sudavė nukentėjusiajam, jai pasakė vyrai. Pati ji to nematė. Atsižvelgiant į tai, kad K. T. įvykio metu su kaltinamuoju buvo sugyventiniai, šiuo metu taip pat yra baro „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkai, teismas jos parodymų pakeitimą teisme vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamajam A. U. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek, jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad kaltinamasis A. U. alaus buteliu sužalojo apsaugos darbuotoją R. R., yra nustatyta paties nukentėjusiojo ir įvykio vietoje buvusio apsaugos darbuotojo S. J. parodymais. Nukentėjusysis R. R. nuo pat proceso pradžios dėl esminės aplinkybės, kad buvo sužalotas tuo metu, kai kaltinamasis A. U., išėjęs iš baro su stiklais, alaus buteliu trenkė jam į galvą, buvo nuoseklus. Nurodė, kad kaltinamasis buteliu tiesiogiai į galvą nesudavė, butelis sudužo, pajuto kraują. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas S. J. nurodydamas, kad kaltinamasis A. U. kolegai R. R. trenkė su ranka, kurioje buvo butelis. Butelis pataikė į galvą, po to į sieną ir sudužo. Netikėti nukentėjusiojo R. R. ir liudytojo S. J. parodymais teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi šių asmenų suinteresuotumas pakenkti kaltinamajam jį apkalbant ir duodant melagingus parodymus nenustatytas. Nukentėjusysis R. R. ir liudytojas S. J. nurodė, kad santykiai su kaltinamuoju nėra konfliktiški, jie ir toliau teikia apsaugos paslaugas, piktumų tarp jų nėra. Pats kaltinamasis A. U. taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų suabejoti minėtų asmenų parodymų objektyvumu. Nors tam tikri neatitikimai nukentėjusiojo ir liudytojo parodymuose dėl aplinkybių, susijusių su tuo momentu, kaip nukentėjusiajam buvo suduota alaus buteliu, yra, tačiau šių neatitikimų teismas, atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio (2013-12-21) praėjo nemažas laiko tarpas, kaip nurodė nukentėjusysis – viskas vyko greitai, nelaiko esminiais. Minėti asmenys patvirtino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas į galvą kaltinamojo A. U. rankose laikytu alaus buteliu, kurį jis metė į nukentėjusįjį. Be to, pats kaltinamasis A. U., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad išeidamas per duris galėjo netyčia buteliu kliudyti nukentėjusįjį, galėjo užkabinti nukentėjusįjį numesdamas butelį. Taip pat nurodė, kad visas aplinkybes šiuo metu sunku atsiminti. Vertinant kaltinamojo A. U. parodymus matyti, kad kaltinamasis iš esmės neneigia tos aplinkybės, kad išeidamas iš baro pro išdaužtas stiklines baro duris galėjo kliudyti nukentėjusįjį rankoje laikytu alaus buteliu ir jį sužaloti, tačiau tokius savo veiksmus vertina kaip netyčinius.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo apklausti liudytojai S. M., S. P., M. D., G. V., tačiau šių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė. Minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šiuos liudytojus, kaip mačiusius konfliktą, nurodė kaltinamasis A. U. ir išreiškė prašymą juos apklausti. Vertinant minėtų liudytojų parodymus atsižvelgtina į tai, kad šie liudytojai buvo apklausti tik tada, kai byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu apie liudytojus nei kaltinamasis, nei jo sugyventinė liudytoja K. T. savo apklausose neužsiminė, šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo. Vertinant minėtų liudytojų parodymus matyti, kad jų nurodytos aplinkybės ne tik neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir prieštarauja tarpusavyje (M. D. ir S. P. parodymai). Liudytojas S. M., nors ir nurodė, kad buvo įvykio vietoje savo taksi automobilyje, tačiau jo nurodytos aplinkybės, kad tuo metu lauke buvo apie 15-16 laipsnių šilumos (nusikalstama veika padaryta 2013-12-21, apie 18.40 val.), o įvykio vietoje nebuvo K. T. (K. T. buvimas įvykio vietoje nustatytas neginčijamai), neatitinka faktinių aplinkybių, nustatytų kitais abejonių nekeliančiais įrodymais (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais). Liudytojų S. P. ir M. D. parodymai ne tik neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių, bet ir prieštarauja tarpusavyje dėl aplinkybių, kokiu būdu buvo atvykta prie baro (S. P. nurodė, kad atvyko su M. D. jo automobiliu, M. D. nurodė, kad automobilio tuo metu neturėjo, galimai atėjo pėsčiomis), kurioje vietoje stebėjo konfliktą (S. P. teigė, kad kartu su M. D. buvo prie baro laiptų, M. D. tvirtino, kad jis stovėjo atokiau), kada ir kokiu būdu iš įvykio vietos pasišalino (S. P. teigė, kad išvažiavo su vyru iš karto po to, kai atvyko policija, M. D. teigė, kad jis pasišalino apsaugos darbuotojams A. U. nutempus nuo laiptų, su žmona susitiko prie (duomenys neskelbtini)). Visi paminėti prieštaravimai ir neatitikimai liudytojų parodymuose leidžia teismui daryti išvadą, kad šių asmenų įvykio vietoje tuo metu, kai prie baro „(duomenys neskelbtini)“ vyko konfliktas, nebuvo, jie įvykio nematė ir tokius parodymus byloje davė tik siekdami padėti kaltinamajam A. U.. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad šie liudytojai, kaip jau minėta, nei kaltinamojo A. U., nei jo sugyventinės K. T., kaip matę įvykį, apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nurodyti nebuvo, tik ištyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir atnaujinus byloje įrodymų tyrimą kaltinamasis pateikė prašymą šiuos liudytojus, kaip patvirtinančius jo nekaltumą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apklausti.

Byloje taip pat buvo apklaustas liudytojas G. V., kuris nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis A. U. išėjo iš baro su stiklais, išėjo su alaus buteliu rankoje, nutrenkė butelį į šoną, apsaugos darbuotojai bandė dėti kaltinamajam antrankius, purškė dujas. Taip pat nurodė, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, nenori spėlioti. Lyginant G. V. parodymus su kitais aukščiau aptartais įrodymais matyti, kad šis liudytojas iš esmės tik patvirtino faktą, kad konfliktas vyko lauke prie baro „(duomenys neskelbtini)“, jokių kitų esminių aplinkybių sprendžiant dėl A. U. kaltės padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptartų įrodymų visuma yra pakankama A. U. kaltei padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. U., būdamas neblaivus, viešoj vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)”, vandališkais veiksmais, t. y. tyčia spirdamas koja ir išdauždamas baro lauko durų stiklą, bei įžūliu elgesiu – suduodamas R. R. vieną smūgį rankoje laikomu alaus buteliu į galvą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo pozicija, kad jis tyčia jokių veiksmų neatliko, nukentėjusįjį sužaloti galėjo netyčia, jo veiksmų priešingumo teisei nešalina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju A. U., nors ir neturėdamas išankstinio tikslo sutrikdyti viešąją tvarką, tačiau būdamas neblaivus, išdauždamas baro durų stiklą, triukšmaudamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, savo veiksmais sukeldamas kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą ir tam panaudodamas pavojingą daiktą – stiklinį butelį, priešindamasis apsaugos darbuotojams, dėl ko prieš jį buvo panaudotos specialios priemonės, uždėti antrankiai, viešoje vietoje, lauke prie baro, galimai matant atsitiktiniams praeiviams, kurių patekimas į įvykio vietą nebuvo apsunkintas ar iš viso negalimas, privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 284 str. 1 d. įtvirtinta viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo, kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Be to, tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-130/2013). Pažymėtina ir tai, kad BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y., kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamojo argumentai dėl tikslo sužaloti nukentėjusįjį ir sutrikdyti viešąją tvarką, nebuvimo juridinės reikšmės teisiniam kaltinamojo veiksmų vertinimui neturi.

Nors A. U. tvirtino, kad viskas vyko prie jam priklausančio baro, todėl tai negali būti laikoma vieša vieta, toks kaltinamojo vertinimas prieštarauja teismų praktikoje apibrėžtai viešosios vietos sampratai. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-116-895/2015). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į teismų praktikoje apibrėžtą viešosios vietos sampratą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl to, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. prie baro „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). Taip pat teismui nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo A. U. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 str. 1 d. dispozicijoje apibrėžti padariniai. Kaip jau minėta, dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taip pat apsaugos darbuotojai buvo priversti panaudoti fizinę jėgą kaltinamąjį bandant sulaikyti po to, kai jis buteliu sužalojo nukentėjusįjį, taip pat turėjo panaudoti specialias priemones-dujas, uždėti antrankius. Dėl kaltinamojo elgesio viešoje vietoje – triukšmavimo, necenzūrinių žodžių naudojimo, neadekvataus elgesio, garsaus rėkavimo nepatogiai jautėsi tiek atvykę apsaugos darbuotojai, tiek įvykio vietoje buvusi K. T., kuri teismo posėdyje patvirtino, kad dėl kaltinamojo elgesio ir grumtynių su apsaugos darbuotojais buvo išsigandusi, buvo sutrikdytas apsaugos darbuotojų darbas (nukentėjusiajam teko vykti į ligoninę). Be to, smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje, pats savaime, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai teismų praktikoje paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. U. tyčia išdauždamas baro lauko durų stiklą, stikliniu buteliu sužalodamas nukentėjusįjį R. R. ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Kolegija pažymi, kad kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą buvo nurodyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d., buvo padaryta bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą, apklausus išteisintąjį A. U., nukentėjusįjį, liudytojus, ištyrus rašytinius įrodymus buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ne bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o prie šio baro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas turi įgaliojimus, esant pagrindui ir savo iniciatyva nustatyti iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-1/2010). Nagrinėjamu atveju išteisintasis pats patvirtino, kad visas konfliktas su apsaugos darbuotojais vyko lauke, dėl šio konflikto apeliacinės instancijos teisme davė paaiškinimus, todėl teismas laiko, kad patikslinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t, y. nusikalstamos veikos padarymo vietą, jo teisė į gynybą nebus pažeista.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.) ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.). A. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą būdamas anksčiau teistas 2009-10-08 už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl pagal BK 27 str. 1 d. kaltinamasis laikytinas recidyvistu. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką A. U. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis atlygino nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), ką patvirtina byloje esantis susitaikymo aktas (b. l. 127). Kaltinamasis dirba. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad anksčiau A. U. už analogišką nusikalstamą veiką paskirta bausmė-bauda nebuvo efektyvi priemonė ir nuo naujų nusikaltimų nesulaikė, kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus užtikrintas kaltinamajam A. U. paskyrus artimą vidurkiui laisvės apribojimo bausmę.

Byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį nukentėjusiojo R. R. gydymo išlaidoms, kurias sudaro 21,70 Eur (74, 94 Lt), atlyginti. Pateikė išlaidas patvirtinantį dokumentą (b. l. 24, 25). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam dėl sužalojimų buvo suteiktos medicininės paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam dešimt mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Patikslinti nusikalstamos veikos padarymo vietą nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta prie baro „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. U. priteisti 21,70 Eur (74, 94) Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.