Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-01-18 · Civilinė byla Nr. e2A-15-856/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
e2A-15-856/2023
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01051-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-15-856/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01051-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8639-767/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. G. 1 881,78 Eur negrąžintą paskolą, 241,87 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., 24,76 Eur vėlavimo palūkanas, 242,80 Eur administravimo mokestį pagal paskolos sutartį, 33,90 Eur nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 27 d., 21 procento nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.), nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 254,48 Eur sumos, 169,53 Eur sutarties sudarymo mokestį, 41,82 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 65 Eur žyminį mokestį ir 484 Eur už teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovės S. G. 1 881,78 Eur negrąžintą kreditą, 241,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 33,90 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 21 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. birželio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 254,48 Eur sumos, 242,80 Eur administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 696,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 512,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

3. Teismas nurodė, kad atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovės reikalavimų neginčijo, nepateikė įrodymų, jog sutartinę prievolę ieškovei yra įvykdžiusi, todėl ieškinį šioje dalyje laikė formaliai pagrįstu ir tenkintinu, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 881,78 Eur negrąžintą paskolos sumą ir 241,87 Eur paskolos palūkanas, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. (Sutarties nutraukimo).

4. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, kad neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Be to, ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais teismas sprendė, jog ieškovės prašomos priteisti 24,76 Eur vėlavimo palūkanos įskaitytinos į iš atsakovės priteistiną 41,82 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 41,82 Eur delspinigių, o reikalavimas priteisti 24,76 Eur vėlavimo palūkanas atmestinas.

Šalies argumentai

5. Teismas pažymėjo, jog ieškinyje ieškovė nurodo, kad iš atsakovei suteikto 2 435 Eur kredito 217,93 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą. Taigi, ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 169,53 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį pati teigia įskaičiusi į savo banko sąskaitą kredito suteikimo metu, ir kuris pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27. punktą yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, prašo jį sumokėti pakartotinai, taip galimai siekdama nepagrįstai praturtėti, dėl ko tokį ieškovės reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti administravimo mokestį, taip pat į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus ieškovei, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 242,80 Eur administravimo mokestį tenkino.

7. Teismas nurodė, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 33,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 27 d., laikė pagrįstu ir tenkintinu. Taip pat teismas laikė pagrįstu ir reikalavimą priteisti iš atsakovės 21 procentą nuostolių atlyginimo, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 28 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.), jų dydį skaičiuojant nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), neviršijant bendros 254,48 Eur sumos.

Motyvuojamoji dalis

8. Kadangi ieškinį tenkino iš dalies (tenkinama 93,28 procentai reikalavimų), teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 512,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo už akių dalį dėl vėlavimo palūkanų bei sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 24,76 Eur vėlavimo palūkanas ir 169,53 Eur sutarties sudarymo mokesčio, taipogi priteisti iš atsakovės ieškovės sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48, 49 punktai).

9.2. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.

9.3. Pagal su atsakove sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Remiantis paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.25 punktu, Sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas Organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (Investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (2 217,07 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (217,93 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovės sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (Organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovė sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovė įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodytomis Sutarties nuostatomis, iš atsakovės priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis.

10. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė S. G. 2021 m. sausio 27 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti 2 435 Eur paskolą (2 217,07 Eur paskolos suma ir 217,93 Eur sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė 217,93 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 647,05 Eur atsakovės įsiskolinimą pervedė UAB „IPF Digital Lietuva“, 1 500,77 Eur atsakovės įsiskolinimą pervedė UAB „Pro Invest Group“, o likusius 69,25 Eur pervedė atsakovei į sąskaitą. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai, t. y. suteikė atsakovei sulygto dydžio paskolą, o atsakovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo pagal sutartį kasmėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė.

Dėl vėlavimo palūkanų

13. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 24,76 Eur vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., remdamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punktu.

14. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, jog skolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar Sutartį, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino pabaigos.

15. Pažymėtina, kad vėlavimo palūkanų mokėjimas buvo įtvirtintas Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 ir 4.10 punktuose. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą, nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10 punktą, vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as).

16. Taigi, kaip nustatyta iš minėtų sutarties nuostatų, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės paskaičiuotos 24,76 Eur vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensacinės palūkanos.

17. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kaip jau minėta, ieškovės paskaičiuotos 24,76 Eur vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensacinės palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

18. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 24,76 Eur vėlavimo palūkanas ir 41,82 Eur delspinigius, paskaičiuotus iš esmės už tą patį laikotarpį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

19. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

20. Kaip jau minėta, minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos, be to, kredito gavėjui taikomos kompensacinės palūkanos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 24,76 Eur vėlavimo palūkanos (kurios savo esme yra kompensacinės palūkanos) neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 41,82 Eur delspinigius, o ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 24,76 Eur vėlavimo palūkanas atmesti.

23. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas dėl vėlavimo palūkanų priteisimo tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakęs dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius ir tenkindamas šį reikalavimą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šio ieškinio reikalavimo nenurodė, todėl yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

24. Vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27. punktu, paskolos sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos, šis mokestis apskaičiuojamas procentais. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu.

25. Taigi, kaip matyti iš aukščiau minėtos Sutarties nuostatos, sutarties sudarymo mokesčio dydis yra žinomas jau sutarties sudarymo metu ir nepriklauso nuo to, ar paskolos gavėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito paraiškoje paskolos suma nurodyta 2 217,06 Eur, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) – 2 435 Eur; sutarties sudarymo mokestis – 8,95 procentų nuo skolintojų paskolintos sumos. Kaip matyti iš įmokų mokėjimo grafiko, atsakovei sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas dalimis 36 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį kaip ir pati paskola bei su ja susiję mokėjimai (palūkanos, administracinis mokestis).

26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog įvertinus tai, kad Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovė įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 169,53 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį pati teigia įskaičiusi į savo banko sąskaitą kredito suteikimo metu ir kuris pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27. punktą yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, prašo jį sumokėti pakartotinai.

27. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą šioje dalyje pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškovei iš atsakovės priteisti 169,53 Eur sutarties sudarymo mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 549 Eur bylinėjimosi išlaidų (65 Eur žyminis mokestis ir 484 Eur už advokato teisinę pagalbą). Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą (jos ieškinio reikalavimai patenkinti 99 procentais), jai priteisiama 543,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 20 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (87 procentai), ieškovei iš atsakovės priteisiama 17,40 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 1 881,78 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 78 ct) negrąžintą kreditą, 241,87 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 87 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 33,90 Eur (trisdešimt trijų eurų ir 90 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 21 procento negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. birželio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 15 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 254,48 Eur sumos, 242,80 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir 80 ct) administravimo mokestį, 169,53 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų ir 53 ct) sutarties sudarymo mokestį, 41,82 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir 82 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 866,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 543,51 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 51 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 17,40 Eur (septyniolikos eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė