Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-674-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
1S-674-348/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-15997-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-674-348/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-1-15997-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. A. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesis laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 2 d., pabaiga – 2020 m. balandžio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. liepos 22 d. nutarimu netaikė nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, įvertinusi tai, kad nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau tai dar nesudaro pagrindo jam šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. K. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde jis teigia, kad teismas netinkamai vertino jo nusikalstamos veikos pavojingumą, galimą nusikalstamumo riziką. Teigia, kad didžiausią įtaką daugiau nenusikalsti jam padarė atlikta bausmės dalis. Nuteistojo vertinimu, dar ilgesnis buvimas pataisos namuose tik labiau apsunkins jo resocializaciją, o teismas į tai neatkreipia dėmesio. Prašo atsižvelgti į sunkią jo sveikatos būklę, kad reikalinga operacija.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertinama atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 52. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Šiuo atveju abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo A. K. asmenybės ypatumai.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo savivertė vidutinė, jis stokoja savikritiškumo, mano neturintis savitvardos problemų, kad gali save kontroliuoti, tačiau yra teistas už smurto naudojimą. Taip pat laiko neturintis ir kitokio pobūdžio problemų, nors jam nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas. Nuteistasis jokių konkrečių ateities planų neturi. Nuteistojo ankstesni nusikaltimai, kaip ir nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nuteistasis yra nemotyvuotas susidoroti su alkoholio keliamomis problemomis, nes nemano, kad alkoholio vartojimas jam sukelia problemų. Spręsdamas problemas pasirenka nusikalstamą elgesį, suvokia tokio elgesio pasekmes, tačiau pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Įvertinus nuteistojo asmenybės ypatumus, A. K. individualiame socialinės reabilitacijos plane viena ir numatytų priemonių buvo lankymasis Anoniminiuose alkoholikuose, tačiau šių užsiėmimų nuteistais nelankė. Toks jo neatsakingas elgesys ir problemų nesuvokimas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas pagrįstai Komisijai suteikė pagrindo manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals vėl. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis teistumas; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys.

11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo elgesį prieš laisvės atėmimo atlikimą, jo požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir toliau darė nusikaltimus, pagrįstai sprendė, kad toks nuteistojo asmenybės pobūdis rodo, jog jis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Apylinkės teismas ankstesnius A. K. teistumus ir padarytas nusikalstamas veikas vertino visų nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybių kontekste, neteikdamas joms prioritetinės reikšmės, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė.

12.Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas A. K. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas