Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2017-04-05 apie 19.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną R. K., tyčia kumščiu sudavęs du smūgius į dešinį skruostą, įspyręs į pilvą, to pasekoje padaręs poodines kraujosruvas dešiniame paakyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai R. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo mamai R. K.. Bute gyvena jis, mama ir jo žmona su vaiku.

2017-04-05 vakare jis buvo namuose su vaiku, namuose dar buvo motina. Mama buvo neblaivi. Tarp jo ir mamos kilo konfliktas dėl lempų. Mama išgėrus būna įkyri, dėl to konfliktas įsiplieskė. Ji vis ateidavo į kambarį, kuriame jis gyvena, o jis ją išvarydavo. Apie 19.30 val. ji vėl atėjo į kambarį, tada jis, nesuvaldęs pykčio, atsidarė kambario duris ir sudavė du kartus kumščiu jai į veido sritį, nuo ko ji nukrito ant grindų. Galėjo jai ir įspuirti, tačiau to gerai nepamena, nes viskas vyko labai greitai, jis buvo piktas, kad mama neduoda ramybės. Viso konflikto metu vadino mamą necenzūriniais žodžiais, galėjo grasinti, bet čia buvo tik žodžiai, realių veiksmų imtis tikrai neketino. Kalbėjo taip, nes buvo išvestas iš kantrybės. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti mamai skausmą. Dabar maos atsiprašė ši, jam atleido, jie susitaikė, todėl prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jiems susitaikius.

Kadangi kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-05 apie 19.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis sūnus M. K., prieš ją smurtavo suduodamas kumščiu jai du kartus į dešinį skruostą, įspirdamas koja jai į pilvą, po ko ji nukrito ant žemės. Taip elgdamasis jai sukėlė fizinį skausmą. Po šio įvykio kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus, kurie jai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sūnus yra smurtavęs ir anksčiau, tada į policiją nesikreipė, nes buvo gaila sūnaus, tačiau pas medicinos ekspertus buvo nuvykus asmeniniu prašymu. Jų surašytą specialisto išvadą prideda prie bylos. Ji informuota apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, bet ja nepasinaudos. Susitaikyti su Mindaugu atsisako, nori, kad jis su savo šeima išsikraustytų iš jos namų, kadangi sūnaus bijo. Jis jai ne kartą yra grasinęs sugadinti jos turtą, pastoviai įžeidinėja, gyvendama su juo jaučiasi nesaugiai. Ji informuota, kad tyrimas vyks pagreitinto proceso tvarka, tam neprieštarauja. Atvyks į teismo posėdį 2017-04-07 10.30 val. Kauno apylinkės teisme (b. l. 14)

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. K. pranešė apie tai, jog 2017-04-05 apie 19.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir sūnaus M. K., gim. 1992m., susiginčijo dėl elektros lempučių, kad jis jų neperka, o perdegus ji privalo nupirkti. Konflikto metu sūnus jai kumščiu trenkė į dešinį skruostą, spyrė iš kojos į pilvą, dėl ko ji parkritusi jautė fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją, atvykę pareigūnai sūnų sulaikė. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, pateikia specialisto išvadą. (b. l. 4-5).

Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta ir smurtą galintys rodyti požymiai (b. l. 8-11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G954/2017(02) matyti, kad R. K. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku t.y. 2017-04-05. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui (b. l. 17).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr.5215 matyti, kad M. K. įvykio metu-2017-04-05 buvo blaivus (b.l. 33).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai R. K. į dešinį skruostą, įspyrė į pilvą, tokiu būdu smurtaudamas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Mindaugo kanonenkos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji R. K. nurodė, kad kaltinamajam-savo sūnui M. K. atleido, su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamajam pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamojo M. K. atžvilgiu būtų nutraukta jai susitaikius su kaltinamuoju ir kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis M. K. kaltu pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroras nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamojo S. K. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiansioje programoje.

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido, neteistas, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., todėl kaltinamojo M. K. susitaikymas su nukentėjusiąja priimtinas, kaltinamasis M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai R. K. susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis M. K. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė- įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-4226 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė R.Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą M. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto M. K., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 67 str.1 d., 2 d. 6 p., 71 str., BPK 297-298 str., 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 2 d., 4 d., 307 str. 3 d., 5 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. K..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d, 2 d. 9 p., 72² str., skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas pilnai baigti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. K. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą už visas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. K., jog jei jis negalės įvykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu šią priemonę gali pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.