Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-20 · Byla Nr. ATP-175-530/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
ATP-175-530/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03472-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-175-530/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03472-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. N. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimo P. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5 – ojo būrio vyresnysis patrulis A. R. 2014-05-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-11625839-14, kuriame nurodė, kad P. N. 2014-05-04, 19 val. 10 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,69 prom. sunkus girtumo laipsnis). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nutarimu P. N. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir nubaustas 722 Eur (2500 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu, P. N. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad neblaivumas (girtumas) buvo tikrinamas pažeidžiant imperatyvias nuostatas, t.y. pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukciją, bei Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, blaivumo patikra alkotesteriu BACC buvo atlikta pažeidžiant šio alkotesterio naudotojo instrukciją. Pažymėjo, kad pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (įsigaliojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.). Minėtos Instrukcijos 22 p. pateikia baigtinį sąrašą, kokiais atvejais policijos patrulis gali sustabdyti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno pagrindo įgalinančio stabdyti transporto priemonę ir tikrinti vairuotoją, todėl policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Be to, policijos pareigūnų parodymai dėl apelianto sulaikymo vietos ir kitų aplinkybių yra skirtingi, atsižvelgiant į tai administracinė teisena negalėjo būti pradėta, o pradėta turėjo būti nutraukta. Šiuo atveju turėjo būti nustatytas specialus administracinio teisės pažeidimo subjekto požymis, t.y. neblaivumas bei konkretus neblaivumo laipsnis. Vadovaujantis Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, pareigūnui pakankamą pagrindą manyti esant vairuotoją neblaivų, sudaro Metodikos 2 punkte (2.1., 2.2., 2.3., 2.4.) išvardinti požymiai, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Policijos patruliui nustačius esant Metodikos 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija - „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (Metodikos 3 p.). Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno iš Metodikos 2 p. ir 3. p. apibrėžtų požymių, įgalinančių policijos patrulį įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs. Apeliantas paaiškino, kad išlipo iš automobilio todėl, kad pasidarė silpna, bloga, teigimas, kad pastarasis svirduliavo nuo girtumo yra tik prielaida. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas naudoja vaistus, kraujo spaudimui normalizuoti „Nebilet“, kurie gali sukelti svaigulį arba nuovargį, taip įvykus vairuoti ir valdyti mechanizmų negalima, būtent dėl to apeliantas ir išlipo iš automobilio. Nepaisant to, policijos pareigūnai laikė, jog P. N. yra neblaivus ir panaudodami jėgą pristatė pastarąjį į policijos komisariatą. Neblaivumas buvo tikrinamas Kauno miesto Žaliakalnio PK stacionariu alkotesteriu, kurio instrukcijoje numatyta, kad alkotesterio metrologinė patikra vykdoma kas 6 mėn. ar po 1000 matavimų. Nors teismas laikė, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti, kadangi patikra atlikta 2013-12-18 ir galiojo iki 2014-06-17, tačiau teismas nesiaiškino kiek matavimų per laikotarpį nuo patikros buvo atlikta, kas policijos komisariate turi būti fiksuojama. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. M., kuris tikrino neblaivumą, turi teisę ir tinkamą kvalifikaciją atlikti tokias pareigas. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, rodančių ar tyrimą atlikęs pareigūnas D. M. žinojo apie alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimus, kas kelia pagrįstų abejonių, kad alkotesteris galėjo būti ne tik netinkamai naudotas, bet ir netinkamai prižiūrimas bei fiksuojami jo duomenys. D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjus dirbti po kelių dienų laikė įskaitą, tačiau iš ko ir kaip jai ruošėsi nepaaiškino.

Skundo autoriaus nuomone, policijos pareigūnai sulaikydami jį 2 paroms suvaržė jo teises pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Žinodami teisės aktais reglamentuotą patikrinimo tvarką ir pristatydami P. N. į sveikatos priežiūros įstaigą nesiėmė priemonių patikrinti jo blaivumą pakartotinai, kad būtų pašalintos visos abejonės. Tokiu būdu neblaivumo fiksavimo tvarka, neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo. Policijos pareigūnų veiksmai, pažeidžiantys imperatyviai sureglamentuotą - neblaivumo nustatymo tvarką, yra neteisėti ir negali sukurti neigiamų pasekmių - administracinė teisena privalėjo būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D. Č. prašo skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad apylinkės teismas savo išvadas grindė įvertintų bylos duomenų visuma, ir, pripažino apeliantą kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagrįstai ir teisėtai, esminių proceso teisės normų pažeidimų nepadarė. P. N. kaltė yra visiškai įrodyta ne tik rašytiniais byloje esančiais įrodymais (policijos pareigūnų patrulio L. Č., vyr. patrulio A. R. tarnybiniais pranešimais), 2014-05- 04 administracinio teisės pažeidimo protokolu, bet ir teisme apklaustų liudytojų parodymais. Teismas įvertino ir nustatė, kad P. N. girtumo laipsnis buvo tikrintas vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-12 nutarimo Nr. 452 (su pakeitimais ir papildymais) rekomendacijų 8 p., teisingai ir tinkamai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus vyr. postinis D. M. yra išlaikęs alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo, išdavimo ir atliktų matavimų kontrolės įskaitą, kuri galioja iki 2017-12-06. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą. Atkreipė dėmesį, kad teismas neteisingai vertino tai, kad P. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. N. metų bėgyje 2014-04-06 yra padaręs tos pačios rūšies pažeidimą, nuobauda yra galiojanti, todėl tai teismas turėjo vertinti kaip pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Motyvuojamoji dalis

P. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas P. N., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl P. N. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, P. N. kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d. įrodo liudytojų A. R., L. Č., D. M. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 1, b. l. 46-47, 110), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai (t. 1, b. l. 31), bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2014-05-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 1-2), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (t. 1, b. l. 3), pareigūnų L. Č., A. R. tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 5-6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (t. 1, b. l. 8), stacionaraus alkotesterio „BAAC Nr. 2265“ naudojimo instrukcija (t. 1, b. l. 69-78), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato raštas „Dėl alkotesterio patikros“ (t. 1, b. l. 1 125), patikros sertifikatas Nr. 1515775 (t. 1, b. l. 126), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės raštas „Dėl duomenų pateikimo“ (t. 1, b. l. 87), Vyriausiojo postinio pareigybės aprašymas (t. 1, b. l. 67-68), Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo, išdavimo ir atliktų matavimų kontrolės įskaitų laikymo žiniaraštis (t. 1, b. l. 89-90), Kauno apskrities VPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų, kurie susipažino su stacionaraus alkotesterio BAAC techniniu aprašymu ir naudojimo instrukcija sąrašas (t. 1, b. l. 117), pristatytųjų asmenų testo alkoholiui sąrašas (t. 1, b. l. 105), bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog P. N. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,69 prom. sunkus girtumo laipsnis), tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Kaip matyti iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų, juose nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, jog 2014-05-04 apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu Vydūno al. 1, Kaune važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, BMW X5 automobiliu. Nuvykus minėtu adresu ties Perkūno al. 3 namu, buvo pastebėtas ir su švyturėliais, bei garso signalais sustabdytas minėtas automobilis, kurio vairuotojas P. N. sustojo viduryje gatvės, išlipo iš automobilio ir nusvirduliavo link kelkraštyje esančio medžio. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje. Paprašius prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą aktyviais veiksmais priešinosi, todėl buvo panaudoti kovinių intymių veiksmai ir uždėti antrankiai. Žaliakalnio PK vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 5-6).

Pažymėtina, kad policijos pareigūnų nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, t. y. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė tapačias aplinkybės, jog P. N. automobilį sustabdė vidurį kelio, iš jo išlipo pasiramstydamas, buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai. Pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Vien tik subjektyvi apelianto nuomonė apie šių liudytojų šališkumą nesuteikia pagrindo netikėti ar abejoti policijos pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Kritikuodamas apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydamas padarytas išvadas dėl pažeidimo padarymo, apeliantas remiasi tuo, kad policijos pareigūnų veiksmai stabdant ir tikrinant vairuotoją buvo neteisėti, neatitinkantys Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22 punkto nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apelianto išvada nepagrįsta. Tiek pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tiek jų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad buvo gautas pranešimas, jog automobiliu BMW X5 galimai važiuoja neblaivus vairuotojas, o nuvykus minėtu adresu, juos sustabdė pranešimą pateikę asmenys, kurie nurodė, kad automobilis nuvažiavo link Perkūno alėjos. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 8 str. nuostatos numato, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti. Apelianto minėtų instrukcijų 22.4 punktas taip pat numato, jog policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę, jei įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo, arba dalyvauja darant teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, turėdami informaciją apie galimai neblaivų asmenį vairuojantį automobilį ir siekdami ją patikrinti ėmėsi įstatyme bei instrukcijose numatytų priemonių. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, tokie policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais.

Pažeidėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas ir tuo, kad neblaivumas jam buvo tikrinamas pažeidžiant imperatyvias nuostatas bei alkotesterio naudotojo instrukciją. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai įvertino šiuo klausimu surinktą medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog P. N. girtumo laipsnis buvo tikrintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 8 p. nuostatomis, 2014-05-04 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr.569 nustatyta, kad P. N. girtumas 20:31:08, 2,69 promilių, protokole P. N. pasirašyti atsisakė, tai savo parašais patvirtino policijos pareigūnai L. Č. ir A. R. (t. 1, b. l. 3). Pristatytųjų asmenų testo alkoholiui kompiuterinio Žaliakalnio PK žurnalo išrašu nustatyta, kad P. N. šiame žurnale įregistruotas ir jam nustatytas 2,69 promilių girtumas (t.1, b. l. 104-105).

Nors pažeidėjas ginčija pareigūno D. M. kvalifikaciją atliekant neblaivumo patikrą, tačiau byloje esantys duomenys paneigia bet kokias P. N. keliamas abejones šiuo klausimu. Kaip matyti iš D. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 110), vyriausiojo postinio pareigybės aprašymo (t. 1, b. l. 67-68), Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo, išdavimo ir atliktų matavimų kontrolės įskaitų laikymo žiniaraščio (t. 1, b. l. 89-90), Kauno apskrities VPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų, kurie susipažino su stacionaraus alkotesterio BAAC techniniu aprašymu ir naudojimo instrukcija sąrašo (t. 1, b. l. 117), D. M. turėjo tinkamą kvalifikaciją ir teisę atlikti tokias pareigas. Vien tai, kad D. M. teismo posėdžio metu nepaaiškino iš ko ir kaip ruošėsi įskaitos atlikimui, nesudaro pagrindo abejoti pastarojo kvalifikacija. Tokia deklaratyviais teiginiais paremta subjektyvi apelianto pozicija atmestina kaip nepagrįsta.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti apeliaciniame skunde dėstomomis aplinkybėmis dėl alkotesterio tinkamumo naudoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad alkotesterio „BAAC Nr. 2265“ patikra paskutinį kartą atlikta 2013-12-18, patikros sertifikatas galiojo iki 2014-06-17. Kaip matyti iš stacionaraus alkotesterio BAAC techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 12.2 p. nuostatų patikros procedūra (vieną kartą per 6 mėn.) nebuvo pažeista. Aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kiek matavimų nuo paskutinės patikros buvo atlikta, nepaneigia jo tinkamumo naudoti, juolab, kad patikros procedūrų atlikimą, prietaiso tinkamumą naudoti iš esmės kontroliuoja juo besinaudojanti institucija. Šiuo atveju neblaivumo tikrinimo metu (2014-05-04) alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis, tai patvirtino prietaisą tikrinusi kompetentinga įstaiga, duomenų, kad matuoklis būtų techniškai netvarkingas byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pažeidėjas. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkotesteriu P. N. nustatytu neblaivumo laipsniu. Juolab, kad pažeidėjas iš esmės neginčijo vartojęs tam tikrą kiekį alkoholio, tačiau savo būseną mėgino pateisinti tuo pačiu metu vartotų kraujo spaudimą mažinančių vaistų poveikiu. Kaip matyti iš vaistų „Nebilet“ informacinio lapelio, vaistai gali sukelti svaigulį arba nuovargį, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali įtakoti neblaivumo nustatymo rezultatus, ar padidinti alkoholio koncentraciją, juolab, kad vaistų sudėtyje nėra alkoholio (t. 1, b. l. 43), kas iš esmės nepaneigia P. N. atsakomybės dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.

Pagrindo pristatyti P. N. į gydymo įstaigą neblaivumo patikrinimui šiuo atveju nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintas transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šioje byloje aplinkybių, kurioms esant policijos pareigūnai privalėjo asmenį pristatyti į gydymo įstaigą, nebuvo, todėl pareigūnai tinkamai P. N. neblaivumą patikrino specialiomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu. Duomenų, kad P. N. būtų išreiškęs norą pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje, byloje nėra. Juolab, kad liudytojo A. R. parodymai patvirtina, kad pažeidėjas buvo įkalbėtas pasitikrinti neblaivumą, nes kitaip reikės važiuoti pas medikus ir tik tada pastarasis sutiko tai padaryti. Šiuo atveju apelianto skundo argumentai, kad jo sulaikymas policijos komisariate 2 paroms užkirto jam galimybę pasitikrinti blaivumą medicininiu būdu yra paremti tik prielaidomis, pasirenkant atitinkamą gynybinę poziciją, nė vienas iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų nenurodė, kad P. N. būtų prašęs vežti jį į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad P. N. buvo pristatytas į medicinos įstaigą dėl to, kad skundėsi kojos skausmu, tačiau kitų nusiskundimų ar prašymų nustatyti jo girtumą iš kraujo, neužfiksuota. Akivaizdu, kad apeliantui visgi buvo suteikta teisė pasinaudoti medicinos įstaigos paslaugomis, todėl pastarasis turėjo galimybę išreikšti norą neblaivumą pasitikrinti medicininiu būdu, tačiau sąmoningai ar nesąmoningai tuo nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad P. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog P. N. 2014-04-06 vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 20 km/h, bet ne mažiau kaip 30 km/h, už tai paskirta 50 Lt bauda. Atsižvelgiant į tai, kad P. N. pakartotinai per metu padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, nuobauda yra galiojanti, todėl tai teismas turėjo vertinti kaip pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) bei į tai atsižvelgti skiriant nuobaudą. ATPK 302¹¹ str. 1 d. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Nagrinėjamu atveju buvo gautas tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, todėl P. N. padėties pabloginti negalima.

Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda – 722 Eur (2500 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, nelaikytina per griežta ar neadekvačia padarytam teisės pažeidimui. Esant nustatytoms aplinkybėms apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. N. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė