Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos administracinio teismo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 18 str. 2 d., 33 str. 2 d. 1 p.), taip pat išaiškino pareiškėjui teisę skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą ar procesines nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ III dalies I ir IV skyriuose nustatyta tvarka ir terminais.

III.

Pareiškėjas akcentuoja, jog į teismą atvyko dėl vienos žodine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos, o dokumentus norėjo pateikti dėl kitos bylos, nagrinėjamos tame pačiame teisme, tačiau jų teismas nepriėmė ir sukėlė jam žalą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog jo skundas turėjo būti paduotas bendrosios kompetencijos teismui, turėjo šiam teismui skundą ir perduoti nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio nustatė, kad pareiškėjas skundžiasi tuo, jog jis, atvykęs į Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos teismo posėdį, prieš šį posėdį ir po jo norėjo perduoti sekretorei dokumentus į kitą tame pačiame teisme nagrinėjamą administracinę bylą, tačiau ši minėtų dokumentų nepriėmė. Pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu Vilniaus apygardos administracinis teismas, šioje situacijoje veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir neorganizavo savo darbo taip, kad asmenys savo prašymus ar skundus asmeniškai galėtų pateikti visą teismo darbo dieną bei pietų pertraukos metu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 (Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 479-493) išaiškinta, kad „asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją. <...> Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. <...> Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.).“

Toje pačioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad „teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį – vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose teismas ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1 ir 4 d.). Pagal Konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, kuri iš esmės yra priskirta vykdomosios valdžios institucijoms. <...> veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, skelbiančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjų skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų keliami reikalavimai šioje bylos dalyje nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant ir nagrinėjamą klausimą, nes pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą kildina iš, jo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo neteisėtų veiksmų (neveikimo) – teismas neorganizavo savo darbo vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi. Kaip jau buvo minėta, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame įtvirtinta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirta spręsti bylas dėl žalos, atsiradusios kitais, nei dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, pagrindais, atlyginimo, tai priskirtina bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., ABTĮ 18 str. 1 d.). Į minėtos kompetencijos teismą pareiškėjas, siekdamas, jo vertinimu, savo pažeistų teisių gynybos, ir turėtų su skundu kreiptis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovaudamasis kitais pagrindais, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.