Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1908-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
e1-1908-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22137-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1908-1057/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22137-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. P. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta -(duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, savo motinai, o būtent: 2020-06-07 apie 20.54 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.42 ‰ girtumas), ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be priežasties rankos kumščiu sudavė vieną smūgį motinai L. P. į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, turinį suprato. Paaiškino, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, namas priklauso mamai. Gyvena dviese su mama. Brolis su žmona gyvena kitame pastate. Vakar nuo pat ryto pradėjo gerti alkoholį, gėrė daug su kuo. Gėrė alų, degtinę, kiek išgėrė nežino, bet daug. Namo grįžo apie 21 val., buvo girtas. Tarp jo ir mamos kilo konfliktas, dėl ko kilo konfliktas, neprisimena, galimai mama pradėjo priekaištauti, kad grįžo namo girtas. Nesusitvardė ir galimai sudavė vieną smūgį mamai, kur pataikė, nelabai prisimena, nes buvo girtas. Dėl girtumo ne viską prisimena, ką po to veikė, nežino. Tik prisimena, kad atvažiavo policija, uždėjo jam antrankius ir išvežė į areštinę. Gailisi, kad taip atsitiko, nori atsiprašyti mamos. Kaltas alkoholis. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Kitos gyvenamosios vietos neturi. Name yra 3 kambariai, jis turi savo kambarį, kol vyks tyrimas bus savo kambaryje ir su mama nebendraus. Prieš mamą daugiau nesmurtaus. Daugiau nieko pasakyti negali. (b.l. 54)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. P. parodė, kad 2020-06-07 apie 20.35 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame nuosavame name, virtuvėje, jos neblaivus sūnus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atėjęs valgyti, kur buvo ji, iš niekur nieko jai trenkė ir prispaudė vieną kartą dešinės rankos kumščiu jai į veido sritį ir pataikė į veido dešinės pusės antakį, dėl to jos antakis ištino bei pamėlynavo. Ji pabėgo į vonios kambarį ir užsirakino, tada iškvietė policiją. Tokiais savo veiksmais jos sūnus sukėlė jai fizinį skausmą.

2020-06-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22137- 20 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. požymius dėl to, kad 2020-06-07 apie 20.35 val. namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., panaudojo fizinį smurtą savo motinos L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. atžvilgiu, t.y. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (b.l. 1-3)

2020-06-07 ROIK 01200000296958 nurodyta, kad 2020-06-07 20:54 val. užregistruotas L. P. , te. (duomenys neskelbtini) skambutis, kad neblaivus (duomenys neskelbtini) metų sūnus P. A. mušasi, GMP atsisakė. Nuvykus į vietą, smurtas pasitvirtino. (b.l. 6-9)

2020-06-07 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020-06-07 apie 20.35 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame name, L. P. neblaivus sūnus, atėjęs valgyti, kur buvo ji, trenkė į veido sritį. Tokiais savo veiksmais jos sūnus sukėlė jai fizinį skausmą. Pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti nukentėjusiosios veide paraudimas (b.l. 15-23)

VšĮ Greitosios medicinos pagabos stotis pateikė 2020-06-07 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, išrašą, kuriame nurodyta, kad 2020-06-07 21:31 val medikai atvyko(duomenys neskelbtini), Vilnius, L. P. nustatytas skausmas, sutinimas veide, prie papildomos informacijos nurodyta - tyčinis smūgis kumščiu nuo sūnaus virš dešinio antakio. Yra patinimas, kraujavimo nėra. Uždėtas ledas. Galvos svaigulio ar pykinimo nėra. Vykti į ligoninę atsisakė. (b.l. 34)

2020-06-07 23:08 val. A. P. alkotesteriu Alkotest 6810, Nr. ARAA -0129, nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (b.l. 39)

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis 2020-06-07 apie 20.54 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be priežasties rankos kumščiu sudavė vieną smūgį motinai L. P. į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą. Nukentėjusioji parodė, kad jos neblaivus sūnus A. P., atėjęs valgyti, kur buvo ji, iš niekur nieko jai trenkė dešinės rankos kumščiu jai į veido sritį ir pataikė į veido dešinės pusės antakį, dėl to jos antakis ištino bei pamėlynavo. Ji pabėgo į vonios kambarį ir užsirakino, tada iškvietė policiją. Dėl šių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą.

Be kita ko minėtas įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios pareiškimas, byloje esanti BPC kortelė, tarnybinis pranešimas, kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. A. P. suduodamas motinai į veidą, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto (smūgio į veidą) galėjo sukelti nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, todėl ji laikytina šeimos nare.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 61-62).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Yra brandaus amžiaus, nedirbantis (b. l. 42), neteistas (b. l. 45), administracine tvarka nebaustas (b. l. 43). Atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę; vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d. 8 p. bei 9 p. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (5 m) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. P. skirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, paskiriant minėtas baudžiamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu prokurorės siūloma bausmė ir jos dydis bei paskirti įpareigojimai yra proporcingi padarytai veikai. Todėl A. P. skiriama 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (5 m) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 dalis, 722 str.).

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas A. P. laikiname sulaikyme nuo 2020-06-07 21.25 val. iki 2020-06-09 14.33 val. (b. l. 57,58) išbūtas laikas (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - neišvykti iš(duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Lietuva, įpareigojant nesilankyti mamos L. P. kambaryje ir nesiartinti prie jos (b.l. 55) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per bausmės laiką atlikti 80 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. P. laikiname sulaikyme nuo 2020-06-07 21.25 val. iki 2020-06-09 14.33 val. (b. l. 57, 58) išbūtą laiką (dvi paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, A. P. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, A. P. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei 5 m atstumu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – neišvykti iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Lietuva, įpareigojant nesilankyti mamos L. P. kambaryje ir nesiartinti prie jos – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti. Išaiškinti A. P., kad:

1) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis);

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: