Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovei J. J., atsakovės atstovei advokatei Stasei Budėnei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovės J. J. (toliau – ir atsakovė) motinos valdžią nepilnamečio vaiko J. J. atžvilgiu; 2) priteisti teismo išlaidas iš atsakovės.

5. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog įvyko pokytis, kai J. J. pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose globos namuose. Gautoje charakteristikoje iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastebimi geri mergaitės pokyčiai: padidėjusi savivertė, lengviau užmezga kontaktą, aktyviai dalyvauja klasės gyvenime, edukaciniuose renginiuose, lanko keramikos būrelį už gimnazijos ribų. Mokinė yra jautri, turinti savo nuomonę, jai svarbi aplinkinių pagarba, palankumas. Mergaitės emocinė būsena stabilesnė, kuria pozityvius ateities planus. Nepilnamečiam vaikui gimnazijoje teikiamos psichologės ir socialinės pedagogės paslaugos. Atsakovė jungiasi prie el. dienyno Tamo, tačiau su gimnazijos specialistais nebendradarbiauja.

7. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog atsakovė per 6 mėnesius nuo laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga pas rūpintoją. Atsakovė nebando pilnai įgyvendinti specialistų rekomendacijų, neleidžia specialistams per stebėseną iki galo įsitikinti, jog visos atsakovės problemos išspręstos. Atsakovė nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, neatsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas ir atsisako dukrą auginti, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis. Todėl atsižvelgiant į tai, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnametės J. J. atžvilgiu.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Stasė Budėnė nurodė, jog ieškinio tenkinimas atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

14. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovės J. J. motinos valdžią nepilnamečio vaiko J. J. atžvilgiu; 2) priteisti teismo išlaidas iš atsakovės.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

15. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

16. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

17. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

19. Byloje pateikta gimimo įrašo kopija patvirtina, kad nepilnamečio vaiko J. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra J. J., o tėvas yra J. S. M. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečio vaiko tėvas J. S. M. (duomenys neskelbtini) mirė (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4255-1157/2023 atsakovei laikinai apribojo motinos valdžią dukros J. J. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu nepilnametei J. J. nustatyta nuolatinė rūpyba ir nepilnametės nuolatiniu rūpintoju bei vaiko gaunamų lėšų administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), nustatyta nepilnametės J. J. gyvenamoji vieta rūpintojo buveinės vietoje, taip pat priteistas iš atsakovės išlaikymas nepilnametei J. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

21. Ieškovas nurodė, jog atsakovė per 6 mėnesius nuo laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga pas rūpintoją. Atsakovė nebando išspęsti problemų pagal specialistų rekomendacijas, neleidžia specialistams per stebėseną iki galo įsitikinti, jog visos atsakovės problemos išspręstos. Atsakovė nesistengia visapusiškai vykdyti savo kaip motinos pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, neatsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas ir atsisako dukrą auginti, bei nėra duomenų, kad padėtis pasikeis.

22. Atsakovės atstovė pateiktame atsiliepime nurodė, jog atsakovė atstovei nurodė, kad su pareikštu ieškiniu, t. y. kad neterminuotai būtų apribota jos, kaip motinos, valdžia nepilnametės dukros J. J. atžvilgiu, ji sutinka. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė nesiekia susigražinti dukros, ji nenori, kad dukra gyventų su ja, nes daug dirba ir neturi laiko ja rūpintis. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo poziciją, kuri išdėstyta atsakovės atstovės pateiktame atsiliepime, t. y. sutiko su ieškiniu bei sutiko, kad dukra nesirūpina.

23. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog atsakovė savo vaiku tinkamai nesirūpino ir motinos valdžios jos atžvilgiu neįgyvendino. Atsiliepime pažymėta, jog situacija atsakovės šeimoje nesikeičia, ji nededa jokių pastangų norėdama grąžinti vaiką į biologinę šeimą, išlaikymo neteikia. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad atsakovė vaiku nesirūpina, išlaikymo vaikui neteikė ir neteikia, saugių gyvenimo sąlygų vaikui nekuria, atsiliepimu į ieškinį bei teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais sutiko su ieškovo ieškiniu, nurodydama, jog neturi laiko rūpintis vaiku ir nenori, kad dukra gyventu su ja, darytina išvada, jog atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių bei pareigų.

25. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovė visiškai vaiku nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovės J. J. motinos valdžia nepilnamečio vaiko J. J. atžvilgiu.

26. Pažymėtina, kad motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

27. Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

29. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.