Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-295-490/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
1-295-490/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44445-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Kaltinamasis
D. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-295-490/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44445-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 27 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44445-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku, teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį – 6 MGL bauda, teistumas neišnykęs (b. l. 120–125),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, jis 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 10.23 val., (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,55 promilės etilo alkoholio), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių

eksploatavimo taisyklių pažeidimas 2017 m. rugpjūčio 29 d.

D. V. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kaltu prisipažino ir apklausos metu dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. įvykdytos nusikalstamos veikos paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 18 val., jis išgėrė apie 1 litrą 6 laipsnių stiprumo alaus. Apie 22.30 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinę (duomenys neskelbtini)., užsipilti kuro. Nesijautė apsvaigęs nuo išgerto alaus. Teisės vairuoti automobilį jis nėra įgijęs. (duomenys neskelbtini) gatvėje, išvažiavus iš žiedinės sankryžos, ir pavažiavus apie 10–15 metrų, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, tikrino jo blaivumą. Jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pažada nedaryti naujų nusikaltimų (b. l. 145–147, 151–153, 181–183).

2017 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyr. patrulio S. B. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 22.40 val., patruliavę policijos pareigūnai pastebėjo, kaip nuo Jonavos tilto į žiedinę sankryžą įvažiavo ir į (duomenys neskelbtini)g. išvažiavo įtartinai manevruojantis automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. V., kuris buvo neblaivus – jam nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 16).

2017 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, šalikelėje (duomenys neskelbtini)., ties autobusų stotele stovi lengvasis automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–21).

2017 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis dvejų durų, išoriškai automobilio kėbulas apibraižytas, t. y. automobilio kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės sparnas aplankstytas, apibraižytas (b. l. 26–36).

VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemones nustatoma, kad automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. V. (b. l. 24).

Asmens blaivumo testu 2017 m. rugpjūčio 29 d., 22.47 val., D. V. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 46).

Specialisto išvada Nr. T-A 9128/2017(01) nustatoma, kad D. V. kraujyje, paimtame 2017 m. rugpjūčio 29 d., 23.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 1,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 50).

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių

eksploatavimo taisyklių pažeidimas 2017 m. rugsėjo 16 d.

D. V. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kaltu prisipažino ir apklausos metu dėl 2017 m. rugsėjo 16 d. įvykdytos nusikalstamos veikos paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. vakare jis vartojo alkoholinius gėrimus, vienas išgėrė 1 litrą 6 laipsnių stiprumo alaus ir apie 400 g degtinės, likusį alų padėjo automobilyje. 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 10 val., jis nuėjo iki automobilio alaus. Įsėdęs į automobilį vairuotojo vietoje išgėrė alaus. Pamatęs pro šalį einantį iš matymo pažįstamą vyrą, pakvietė jį kartu išgerti. Pažįstamas sutiko, atsisėdo pas jį į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės, ir jie kartu gėrė alų. Apie 10.20 val., norėjo į peleninę išmesti cigaretės nuorūką, bet negalėjo atidaryti peleninės, automatinės pavarų dėžės svirtis trukdė ją atidaryti. Jis įjungė pavarą į neutralią – N padėtį, išmetė į peleninę nuorūką. Jis nejautė, kad automobilis riedėtų kuomet išjungė pavarą. Tačiau pažiūrėjęs per veidrodėlius pamatė, kad jo automobilis galu įvažiavęs į gale stovėjusį juodos spalvos automobilį „Subaru Impreza“. Užvedęs savo automobilio variklį jis patraukė automobilį, pavažiuodamas į priekį apie 5–6 metrus, į tą pačią vietą, kur stovėjo prieš tai. Išlipęs iš automobilio pamatė apgadintą (įlenktą) automobilio „Subaru Impreza“ galinį bamperį. Minėto automobilio savininkas užpildė eismo įvykio deklaraciją. Kadangi jautėsi apgirtęs nuo alaus, tad nieko nesakęs jis išėjo prie Neries upės toliau gerti alaus. Maždaug po 5–10 minučių prie jo atėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis pareigūnams paaiškino kas įvyko. Jis labai gailisi dėl to, kad neblaivus sėdo už automobilio vairo, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Neatsakingai pasielgė dėl neblaivumo (b. l. 173–175, 181–183).

Liudytojo V. B. apklauso protokolu nustatoma, kad 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) 6 namo kieme, jis sėdėjo savo automobilyje „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėjo telefonu kai pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad nuo jo automobilio galo į priekį važiuoja automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pribėgęs prie automobilio, kuris sustojo priekyje maždaug už 5 metrų, pabeldė į vairuotojo pusės priekinį lango stiklą. Automobilyje sėdėjo du vaikinai – vienas už vairo, o kitas – priekinėje keleivio sėdynėje. Vizualiai matėsi, kad jie neblaivūs. Vairuotojas bandė išlipti iš automobilio, tačiau jis neleido, paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Jis kalbėjosi su automobilio „Peugeot 306“ vairuotoju, kuris vos kalbėjo, buvo neblaivus. Tuomet „Peugeot 306“ vairuotojas, nesulaukęs policijos pareigūnų, pasišalino Neries upės kryptimi. Atvykę pareigūnai „Peugeot 306“ vairuotoją rado sėdintį prie Neries upės (b. l. 101–104).

2017 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokole nustatoma, kad apžiūrėjus automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį aikštelėje Jonavoj, prie (duomenys neskelbtini). 6 namo, rasta įlenktos vairuotojo durelės, subraižytas galinis sparnas (b. l. 70–74).

2017 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis su automatine pavarų dėže. Patikrinus nustatyta, kad neužvedus automobilio variklio, įmanoma perjungti automatinę pavarų dėžės svirtį iš vienos padėties į kitą. Apžiūros metu įjungus pavarų svirtį į N padėtį, apžiūrimas automobilis jį pastūmus rieda (b. l. 84–93).

VĮ „Regitra“ informacija apie transporto priemones nustatoma, kad automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. V. (b. l. 77).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad 2017 m. spalio 12 d. D. V. pateikė automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. H336476 (b. l. 184).

2017 m. rugsėjo 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytojas V. B. atpažino D. V. kaip asmenį, kuris 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 10.30 val., su automobiliu „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo automobilį (b. l. 105–106).

Įrašu alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale ARKB-0347 nustatoma, kad 2017 m. rugsėjo 16 d., 11.28 val., D. V. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas (b. l. 107–109).

Specialisto išvada Nr. T-A 9687/2017(01) nustatoma, kad D. V. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 16 d., 12.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,55 promilės etilo alkoholio (b. l. 113, 54–56).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis D. V. 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 22.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio); taip pat, kad jis 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 10.23 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini). 6 namo aikštelėje, vairavo transporto priemonę „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,55 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai du kartus (2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 16 d.) sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 120–125), baustas administracine tvarka (b. l. 126–127), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku (b. l. 130, 135), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 133).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatytą bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra skirtina artimesnė minimaliai bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsnyje nurodytus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant dvejų metų 6 mėnesių terminą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti yra svarbus tuo, kad pasibaigus Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodytam apribojimui (asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos), asmeniui dar ilgesniam terminui užkertamas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis D. V. padarė nusikaltimus. Todėl teismas mano, kad minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes ir D. V. charakterizuojančius duomenis, yra būtinas, kadangi svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią D. V. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o taip pat ir nusikalsti.

Taip pat, teismo vertinimu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai, įtvirtinti BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdyti kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo D. V. nusikalstamumui, transporto priemonė – „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina.

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 154–155, 166).

Automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. H336476, perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamasis D. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d., 11.15 val. iki 2017 m. rugsėjo 17 d., 11.15 val., t. y. 1 (vieną) parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę (b. l. 163, 165).

2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu D. V. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. kovo 8 d. (b. l. 38–44, 94–99).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. į automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė, kurioje yra yra automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. H336476, 1 vnt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (veika padaryta 2017 m. rugpjūčio 29 d.) ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) MGL dydžio, tai yra 1 694,70 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 70 ct) baudą.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (veika padaryta 2017 m. rugsėjo 16 d.) ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti subendrintą 84 (aštuoniasdešimt keturių) MGL dydžio, tai yra 3 163,44 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 44 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę bausmę – 56 (penkiasdešimt šešių) MGL dydžio, tai yra 2 108,96 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuonių eurų 96 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 16 d., 11.30 val., iki 2017 m. rugsėjo 17 d., 11.15 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir laikyti, kad D. V. atliko 2 (du)MGL baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 metams 6 mėnesiams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemones – konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę D. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės nebetaikyti.

Automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. H336476 palikti saugoti prie bylos medžiagos iki bus išspręstas automobilio konfiskavimo klausimas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. į automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Damulienė