Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-593/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
1-140-593/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nukentėjusysis
K. Š.
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1 – 140-593/2015Proceso numeris 1-72-1-00163-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.7.4(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nukentėjusiajam K. Š., kaltinamajai G. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, 5 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) r. savivaldybė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. gegužės 16 d., apie 02 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp jos ir šeimos nario – sugyventinio K. Š., tyčia dūrė peiliu mažiausiai vieną kartą sugyventiniui K. Š. į pilvo sritį, tuo padarydama jam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo sienos žaizdą su storžarnės sužalojimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio K. Š. sveikatą.

Šiais veiksmais G. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji G. S. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, visko, kas įvyko neatsimena, žino, kad gėrė su drauge A. S.. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius G. S. parodymus, ji nurodė, jog šie parodymai yra teisingi, pasakė viską, ką prisiminė, daugiau nieko papildyti negali. Teigė, jog sugyventinis prieš ją ne kartą yra vartojęs smurtą, dėl ko tą vakarą galėjo susipykti, nežino. Neatsimena, kada išėjo A. S. ir kada atėjo K. Š.. Anksčiau kraujo dėmės ant kilimo nebuvo. Įprastai nebūna, kad kas nors liktų jų namuose nakvoti. A. S. taip pat negalėjo likti nakvoti.

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. teigė, jog gyvena su sugyventiniu K. Š. kartu gyvena apie trejus metus, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. 2014-05-15 jos sugyventinis K. Š. laiką leido su savo draugais, su kuriais gėrė alkoholinius gėrimus, o ji kartu su savo drauge A. S. taip pat gėrė alkoholinius gėrimus G. S. namuose – (duomenys neskelbtini). Išgėrė apie pusantro butelio 0,7 l talpos degtinės. Apie vidurnaktį jos draugė A. išėjo namo, tuo tarpu namo sugrįžo neblaivus jos sugyventinis K. Š.. Pati buvo gerokai apsvaigusi, sunkiai prisimena įvykio aplinkybes. Koks konfliktas vyko tarp jos ir sugyventinio K. Š. ji neprisimena, muštynių neprisimena. Žino, kad su A. girtauti pradėjo apie 22.00 val., K. Š. namo parėjo apie 01.00-02.00 val. 2014-05-16 ryte pas ją į namus atėjusi A. S. jai papasakojo, kad naktį pas ją (A. S.) į namus buvo atėjęs K. Š., kuriam buvo sužalotas pilvas, bėgo kraujas ir jis prašėsi pagalbos. A. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir K. Š. buvo skubiai išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tai išgirdusi ji (G. S.) apžiūrėjo savo namus ir kambaryje ant kiliminės dangos pamatė kraujo dėmę, suprato, kad konfliktas tikrai buvo. Pažiūrėjusi į veidrodį ji pamatė, kad yra sumuštas jos kairys antakis, todėl nusprendė, kad kilusio konflikto metu ji savo sugyventiniui galėjo durti peiliu. Ji neprisimena, ar sakė A., kad Kęstučiui įdūrė peiliu. Tuo metu ji dar nebuvo išsiblaiviusi. K. A. viską papasakojo, jos baigė gerti likusią nuo vakar degtinę. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji pati parodė peilį, kuriuo dūrė savo sugyventiniui. Ji taip mano, kad tai buvo tas pats peilis, kuriuo ji padūrė Kęstutį, nes peilis gulėjo lentynoje, o toje vietoje ji peilių nelaikydavo. Daugiau nieko neprisimena. Dėl to, kad sužalojo savo sugyventinį nuoširdžiai gailisi. (1 t., 88-90, 95-96. b. l.). Kaltinamoji G. S. patvirtino teisme perskaitytus A. S. parodymus, nurodydama, kad viskas buvo taip kaip ji sakė, išskyrus dėl suvartoto alkoholio kiekio.

Be kaltinamosios G. S. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis K. Š. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog K. Š. su G. S. gyvena apie trejus metus (duomenys neskelbtini), abu bendrų vaikų neturi. 2014-05-15 jis visą dieną gėrė stiprų alų, jo sugyventinė G. S. visą dieną negėrė. Vakare apie 22.00 val. pas G. S. atėjo draugė A. S., jos abi stovėjo kieme, gėrė alų ir žiūrėjo į kitoje pusėje ežero grojantį ir šviečiantį fontaną. Išgėrusios alų, jos pradėjo gerti degtinę, nes buvo nusipirkusios du 0,7 l talpos butelius. Ar jos išgėrė visą degtinę, jis nematė. K. A. išėjo namo pasakyti negali. A. išėjus, apie 1.00 val. ar 2.00 val. tarp jo ir G. kilo konfliktas, jis pradėjo sugyventinei priekaištauti dėl leidžiamų pinigų degtinei. G. jau buvo stipriai girta, sunkai orientavosi, ji pradėjo ant jo šaukti ir pati pirma delnu kirto jam per veidą, tada jis įsiutęs taip pat sudavė G. į veidą. Ši vėl jam sudavė per veidą, o jis sudavė atgal keletą smūgių delnu į veidą. Kai jis sudavė sugyventinei antrą kartą ranka į veidą, jis stovėjo nugara į lovą, o veidu pasisukęs į G., ši stovėjo nugara į virtuvėje esančią spintelę ant kurios stovėjo mikrobangų krosnelė, o prie jos buvo peilis nedidelis, juodos spalvos kriaunomis. G. pagriebė šį peilį ir dūrė jam į pilvo sritį. Jis matė jos rankose jau kruviną peilį, kur po to ji peilį numetė, neįsidėmėjo. Viskas įvyko labai greitai, jo manymu, konfliktas tarp jų jau buvo pasibaigęs, jie jau nebesudavinėjo vienas kitam smūgių į veidus. Tarp jų ir anksčiau buvo kilę daug konfliktų, jo atžvilgiu dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu sugyventinė buvo stipriai neblaivi, vos pastovinti ant kojų. Jis susigriebęs už kraujuojančio pilvo išėjo iš namų ir nuėjęs pas A. S. prašėsi pagalbos, ši iškvietė jam medikus, jis skubiai buvo nugabentas į ligoninę. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad jį peiliu sužalojo gatvėje nepažįstami asmenys, kadangi jam pagailo sugyventinės G. S.. Vėliau paaiškėjus aplinkybėms sutiko viską paaiškinti. Dėl sužalojimų pretenzijų savo sugyventinei G. S. jis neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., 57-59 b. l.).

2014-05-16 asmens blaivumo teste Nr. 3138, užfiksuota, jog K. Š. 2014-05-16 d. 03:05 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatytas 3,10 promilių girtumas (1 t., 56 b. l.).

2014-06-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 510/14(06) nurodyta, kad K. Š. kiauryminė durtinė – pjautinė pilvo sienos žaizda su storžarnės sužalojimu padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2014-05-16 apie 02.00 val. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiauryminė durtinė – pjautinė pilvo sienos žaizda su storžarnės sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 45-46 b. l.).

2014-05-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 443/14(06) nurodyta, kad G. S. konstatuota poodinė kraujosruva kairio antakio išoriniame krašte galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje 2014-05-16 apie 02.00 val. suduodant smūgį kumščiu į veidą. Konstatuotas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 51 b. l.).

2014-05-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji G. S. pateikė savo drabužius, kuriuos vilkėjo konflikto metu. (1 t., 16 b. l.). Šie drabužiai apžiūrėti, duomenis fiksuojant 2014-05-26 apžiūros protokole (1 t., 17-21 b. l.).

2014-05-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis K. Š. pateikė savo drabužius, kuriuos vilkėjo sužalojimo metu (1 t., 24 b. l.), drabužiai apžiūrėti, apžiūros protokole nurodyta, jog pateiktų mėlynos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis priekyje apačioje matomos dvi raudonos spalvos dėmės, toje pačioje vietoje matomas 3 cm ilgio kiauryminis medžiagos pažeidimas nelygiais kraštais (1 t., 25-31 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros metu konstatuota, jog kambaryje, tarp lovos ir spintelės ant kiliminės dangos matoma raudonos spalvos dėmė, tame pačiame kambaryje ant staliuko prie lovos rastas peilis medinėmis kriaunomis (1 t., 7-13 b .l.). Peilio apžiūros naudojant ,,hemastix“ plastiko juosteles su specialia kraujo reagento medžiaga, nuo peilio nuėmus tepinėlius, jie nusidažė žaliai, kas leidžia teigti, jog ant peilio gali būti kraujo pėdsakų (1 t., 14-15 b. l.).

Remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada G. S. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., 55 b. l.).

2014-05-16 atliktame asmens blaivumo teste G. S. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (1 t., 78 b. l.).

Kitiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. S. parodymai, kur ji teigė, kad 2014-05-15 apie 22 val., ji nuėjo pas savo pažįstamą G. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Abi jos išgėrė apie litrą alaus. Namuose miegojo girtas G. S. sugyventinis K. Š.. Tuo metu namuose jokių kitų asmenų nebuvo, pašalinių žmonių nebuvo ir prie namų. Po kurio laiko, apie pusę pirmos nakties ji išėjo namo, jai išeinant namo, K. Š. prabudo ir pradėjo konfliktuoti su G. S.. Ji nematė, kad tu metu K. Š. būtų mušęs G.. Ji žino, kad girtas K. Š. būna labai agresyvus, muša sugyventinę. Grįžus namo, apie 2 val. ji išgirdo beldimą į duris ir pamatė K. Š., kuris šaukėsi pagalbos, jo pilvas buvo kraujuotas. Ji pasakė, kad kvies medikus, tačiau K. Š. sakė, kad nereikia, kad jis tik pagulės. Ji palydėjo K. Š. iki jo namų, tačiau durys buvo užrakintos, todėl grįžo atgal prie jos namų ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavusiems medikams Kęstas pasakė tą patį, ką ir jai – kad jį gatvėje subadė jam nepažįstami du vyrai. Kai K. Š. išvežė į ligoninę, ji nuskubėjo pas G. S. į namus. Per langą pamatė lovoje gulinčią G. S., namuose degė šviesa, tačiau durys buvo užrakintos, į namus jos niekas neįsileido. Nežinanti ką daryti, ji susirado šalimais besiglaudžiantį benamį, jis išėmė G. S. namo lango stiklą ir įlipęs į namo vidų atrakino jai duris. Įėjusi į vidų ji sunkiai prižadino miegančią G. S. ir paklausė, kas atsitiko, kodėl K. Š. sužalotas. G. S. sumurmėjo, kad „būtų visai papjovus“ ar kažką panašaus. A. S. atėjus pas G. S. jos pradėjo gerti degtinę, kurios dar buvo. Matė, kad ji buvo sumušta, tačiau ji nesakė, kad sumušė K. Š., tačiau žino, kad K. Š. ją dažnai mušdavo, tačiau ji tai slėpė (1 t., 74-77 b. l.).

Dėl veikos kvalifikavimo

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinęs bei įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadą, kad G. S. inkriminuota veika visiškai įrodyta. Pati kaltinamoji, nors dėl girtumo ir neprisimena įvykio, neneigia peiliu sužalojusi savo sugyventinį. K. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas jo sužalojimo aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros metu ant kiliminės dangos rasta kraujo dėmė, kurios vieta atitinka K. Š. nurodytą jo sužalojimo vietą – tarp lovos ir spintelės, peilio buvimo vieta – ant staliuko, esančio prie lovos, kurioje miegojo G. S.. Tai, jog sužalojimas K. Š. galėjo būti padarytas įvykio vietoje rastu peiliu patvirtina tepinėlio nuo peilio biologinis tyrimas bei teismo specialisto išvada dėl sužalojimo mechanizmo. Visos teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės tarpusavyje neprieštarauja ir viena kitą papildo. Todėl teismas laikosi nuomonės, jog G. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., kadangi G. S., durdama savo šeimos nariui – sugyventiniui peiliu į pilvo sritį suprato, jog dėl jos veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai – sunkiai sutrikdyta K. Š. sveikata ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Nors kaltinamoji neprisimena ir konflikto su nukentėjusiuoju, kurio metu ji buvo sužalota, tačiau tai patvirtina pats nukentėjusysis, teigdamas, jog prieš dūrį peiliu tarp jų vyko konfliktas, kurio metu vienas kitam sudavė smūgius. Tai, jog K. Š. smurtaudavo prieš kaltinamą patvirtina A. S. bei 2013-04-04 Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. dėl G. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nors nustatyta, jog tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo vyko konfliktas, nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, tačiau teismas laikosi nuomonės, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo. Kaip nurodė nukentėjusysis, konfliktas ir smurtas buvo abipusis, jis po gautų ir suduotų smūgių stovėjo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog konfliktas baigėsi, ir tik tuomet G. S., sugriebusi peilį jam dūrė, t. y. dūrio metu joks konkretus pavojus G. S. negrėsė, todėl taikyti BK 28 straipsnio nuostatas dėl būtinosios ginties nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Kaltinamosios G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikaltimą ji įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ką patvirtina tiek nukentėjusysis K. Š., A. S. bei neneigia pati G. S.. Kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad praieš G. S. K. Š. konflikto metu vartojo smurtą, tačiau daryt išvadą, jog šis smurtas galėjo sukelti didelį kaltinamosios susijaudinimą – nėra pagrindo, kadangi konstatuojant fiziologinį afektą asmuo turi būti blaivus.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, BK 11 str. 6 d.), padarytas tyčinis nusikaltimas, veikiant netiesiogine tyčia, panaudojant įrankį – peilį. Taip pat atsižvelgtina į G. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančią aplinkybes, vertinama tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, nebausta, nukentėjusiojo ir kaltinamosios elgesį ir santykius tiek iki nusikaltimo padarymo tiek po jo: smurto veiksmai jų šeimoje buvo toleruojami, nukentėjusysis atleido G. S. jai jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir šiuo metu gyvena viename name, bendro ūkio neveda dėl G. S. skirtos kardomosios priemonės. BK 135 str. 2 d. 3 p. numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. Skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmė – sąlygų nėra. Todėl G. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę parenkant atitinkančią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes taip pat įvertinus tai, jog nukentėjusysis K. Š. po sužalojimo pagijo, jokių liekamųjų reiškinių neliko.

Civilinis ieškinys

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti kaltinamosios veiksmais padarytą 5529,33 litų (1601,40 Eur) turtinę žalą, kurią teritorinė ligonių kasa patyrė dėl nukentėjusiojo gydymo (1 t., 36-37 b. l.). Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., 38 b. l.), todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios G. S..

Daiktiniai įrodymai (saugomi Alytaus AVPK Lazdijų raj. PK) po nuosprendžio įsiteisėjimo: G. S. marškinėliai, kelnės ir šlepetės – grąžintini G. S. (1 t., 23 b. l.), K. Š. kelnės grąžintinos nukentėjusiajam K. Š., sugadinti nukentėjusiojo marškinėliai bei peilis nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (1 t., 32-33 b. l.).

G. S. paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. S. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-05-16 iki 2014-05-18 (t. y. dvi paras). Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyv. vietos palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. S. 1601,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vieną eurą, 40 euro centų) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: G. S. marškinėlius, kelnes ir šlepetes – grąžintini G. S.; K. Š. kelnes – grąžinti K. Š.; sugadintus nukentėjusiojo marškinėlius bei peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė