Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios J. V. atstovei pagal susitarimą-advokatei V. B. , specialistui-teismo medicinos ekspertui A.-K. Bečeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P. , a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis 55% darbingumą, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2015m. sausio 20d. apie 17¹⁵ val., vakare, kaltinamasis A. P. Ukmergės mieste, ties Vilniaus gatvėje esančiu pastatu, pažymėtu Nr. 59, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „ Citroen C8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30p.(artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi-į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, t.y. jis(kaltinamasis A. P. ), važiuodamas Vilniaus gatve, antra eismo juosta, link sankryžos su Antakalnio gatve, buvo neatsargus ir neatidus, nes, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, įvažiavo į pažymėtą perėją, ko pasekoje partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją-pil. J. V. , dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota, kuriai buvo padaryti galvos smegenų sukrėtimas, daugybinai kaukolės skliauto, pamato bei veido kaulų lūžiai, kraujosruva su muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke, muštinė žaizda kaktoje, nubrozdinimai rankose ir kojose, ko pasekoje dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo nukentėjusiajai J. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. P. kaltu, padarius, jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2014m. sausio 20d., apie 17⁰⁰ val., jam priklausančiu automobiliu

„ Citroen C8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš namų, esančių adresu: Dirvonų gt. Nr. 10, Ukmergės m., link miesto centro. Buvo blaivus. Važiavo Vilniaus gatve, greitis buvo apie 40-45 km/val., jo vairuojamame automobilyje buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Oro sąlygos buvo geros, kritulių nebuvo. Ar jau buvo įjungtas gatvių apšvietimas, jis negali pasakyti, nes neatsimena. Priekyje matė ta pačia kryptimi važiuojantį dar vieną automobilį, nuo kurio jo vairuojamas automobilis buvo apie 30-50 m. atstumu. Priešpriešine eismo juosta važiavo srautas automobilių, matė jų žibintų šviesas. Važiuojant Vilniaus gatve, važiavo antra eismo juosta, nes ties Vilniaus-Antakalnio gatvių sankryža ketino važiuoti tiesiai. Šalia parduotuvės „ IKI “, prieš Vilniaus-Antakalnio g. sankryžą yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Artėdamas link pėsčiųjų perėjos, nepastebėjo jokių pėsčiųjų nei iš kairės, nei iš dešinės pusės. Važiuojant per pėsčiųjų perėją, pajuto smūgį į automobilį, po ko iš karto pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Į kurią automobilio vietą atsitrenkė pėstysis, jis nematė, tik pamatė, kad krenta žmogus. Kiek pavažiavęs, automobilis sustojo ir tada automobilio priekyje, daugiau dešinėje pusėje, ant važiuojamosios kelio dalies pamatė gulintį žmogų, t.y. partrenktą moterį. Jis iš karto pats iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Pirmiausia į eismo įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris išvežė sužeistą moterį. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Sužeista moteris buvo apsirengusi su juoda striuke, o ant galvos buvo užsidėjusi kapišoną. Ant sužeistos moters drabužių atšvaitų nematė. Tik po eismo įvykio suprato, kad jo vairuojamas automobilis partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, kurios nepastebėjo. Kadangi kilusio eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio priekinis dešinys kampas, todėl mano, kad pėsčioji per perėją ėjo iš dešinės į kairę(žiūrint iš jo automobilio). Ar tuo metu, kai pajuto smūgį į jo vairuojamą automobilį, priešpriešinio eismo juosta važiavo automobiliai, t.y. ar važiuodamas per perėją prasilenkė su priešpriešais važiavusiais automobiliais, jis neatsimena. Ar eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje degė dirbtinis Vilniaus gatvės apšvietimas, jis negali pasakyti, nes neatsimena. Dar atsimena, kad Vilniaus gatvėje, priešpriešinio eismo juostoje, skirtoje eismui iš miesto centro link užmiesčio, posūkiui į kairę, į Antakalnio gatvę, kada įvyko eismo įvykis, matė sustojusią transporto priemonę. Jis labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios J. V. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11-12, t. 1) ir schema bei fotolentelėmis, įrašytomis į CD kompaktinį diską(laikmeną), prie minėto protokolo(b.l. 13-17, t. 1), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu(b.l. 18-19, t. 1), daiktų-automobilio apžiūros protokolu(b.l. 23, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 24-27, t. 1), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 36, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 37-40, t. 1), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 29, 78, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 77, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 30-31, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad tikslios datos ji neatsimena, eismo įvykio dieną ji ėjo iš miesto centro, kur svečiavosi pas draugę, Vilniaus gatvės šaligatviu link užmiesčio. Perėjo tiltą per Šventosios upę. Atėjus iki Vilniaus-Antakalnio gatvių sankryžos, keli metrai už sankryžos yra pėsčiųjų perėja per Vilniaus gatvę. Kadangi ėjo į namus, esančius Pivonijos mikrorajone, tai reikėjo pereiti iš dešiniojo šaligatvio į kairįjį šaligatvį, link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia prekybos centro „ IKI “ pastato. Vilniaus gatvė buvo apšviesta, nes tuo metu jau degė gatvių apšvietimas. Prieš išeidama į pėsčiųjų perėją, apsidairė į abi puses. Nuo miesto centro važiavo lengvasis automobilis, o nuo užmiesčio Vilniaus gatve link miesto centro matė artėjančius kelis automobilius, bet jie buvo dar labai toli iki pėsčiųjų perėjos. Koks buvo atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki automobilio, artėjusio jai iš dešinės, ji dabar negali pasakyti, bet jai atrodė, jog automobilis dar buvo pakankamai toli. Ji dar neskubėjo eiti į gatvę, kol neįsitikino, jog nuo miesto centro jai iš kairės pusės artėjantis automobilis lėtina greitį. Kada šis automobilis visai sustojo, ji nuo šaligatvio įžengė į paženklintą pėsčiųjų perėją. Ėjo perėjos paženklinimo viduriu vidutiniu greičiu. Kuomet ji jau buvo perėjusi pusę Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies, atsisuko į dešinę pusę ir pamatė ink jos greitai artėjantį automobilį iš dešinės, kuris, prieš jai įžengiant į pėsčiųjų perėją, dar buvo pakankami toli. Tuo metu ji dar buvo maždaug tiesiai prieš šio automobilį priekį, pasisukusi į jį dešiniuoju šonu. Nestabtelėjo, nes pagalvojo, kad yra pėsčiųjų perėjoje, gatvės važiuojamosios dalies viduryje ir vairuotojas ją mato, todėl pristabdys automobilį. Ėjo toliau tokiu pat tempu, kai staiga pajuto smūgį iš dešinės. Po šio smūgio daugiau nieko nebeprisimena. Nuovoka grįžo jai jau būnant Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninėje, reanimacijos skyriuje. Tik vėliau suprato, kad automobilis, artėjęs jai iš dešinės eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai link miesto centro, ją partrenkė. Tolimesnėje eismo juostoje, kuri yra skirta važiuoti nuo užmiesčio Vilniaus gatve ir sukti į Antakalnio gatvę, transporto priemonių nebuvo, nes jų nematė. Automobilis ją partrenkė į dešinįjį šoną.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta yra Ukmergės mieste, Vilniaus gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 59. Vilniaus-Antakalnio gatvių sankryžoje, per 5,20 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, priekiu link miesto centro, 6,30 m ir 6,35 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto stovi automobilis „ Citroen C8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu pildytame protokole ir braižytoje schemoje yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo ženklinimas ir matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir kitų apžiūros metu rastų pėdsakų(dvigubos stabdymo žymės, žibinto stiklo šukės, kraujo dėmės) išsidėstymo vietos, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 11-17, t. 1).

Iš automobilio „ Citroen C8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad, atlikus eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės(lengvojo automobilio) apžiūrą, buvo nustatyti išoriniai automobilio sugadinimo požymiai, t.y. įlenkti priekinis bamperis, variklio dangtis ir priekinis dešinės pusės sparnas, išdaužtas priekinis dešinės pusės žibintas ir įdaužtas priekinis stiklas(b.l. 18-19). Po eismo įvykyje dalyvavusios transportos priemonės, kuri buvo nutraluota į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę adresu: Vytauto gt. nr. 109, Ukmergės m., apžiūros, automobilis buvo gražintas saugoti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam A. P. (b.l. 23-28, t. 1).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015m. kovo 08d. nukentėjusioji J. V. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė eismo įvykio dieną jos vilkėtus drabužius, t.y. striukę, juodas džinsines kelnes ir megztinį, kurie buvo sugadinti(išpurvinti, sukruvinti ir suplėšyti). Po apžiūros drabužiai, kaip daiktiniai įrodymai, buvo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po pagal pakvitavimą grąžinti jų teisėtai savininkei-nukentėjusiajai J. V. (b.l. 36-40, t. 1).

Iš specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, po eismo įvykio patikrinus jame dalyvavusių asmenų, t.y. kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiosios J. V. fiziologinę būseną, jų kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo(b.l. 29, 78, t. 1). Kaltinamojo A. P. blaivumą eismo įvykio metu patvirtina ir neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitas(b.l. 77, t. 1).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad kad 2015m. sausio 20d. įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji-nukentėjusioji J. V. , kuriai konstatuoti sužalojimai, t.y. galvos smegenų sukrėtimas, daugybinai kaukolės skliauto, pamato bei veido kaulų lūžiai, kraujosruva su muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke, mušrinė žaizda kaktoje, nubrozdinimai rankose ir kojose, buvo padaryti kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę, t.y. 2015m. sausio 20d. Tikėtina, kad nukentėjusioji J. V. pirminio kontakto metu buvo vertikalioje padėtyje. Tiksliau atsakyti į klausimą nėra galimybės, nes tam medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų. Nukentėjusiajai J. V. konstatuoti sužalojimai galvoje yra ūdingi kontaktuojant su partrenkusiu automobiliu, sužalojimai rankose ir kojose galėjo atsirasti tiek kontaktuojant su partrenkusiu automobiliu, tiek po smūgio partrenkiant ant važiuojamosios dalies. Nukentėjusiajai J. V. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 30-31, t. 1).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. P. , būdamas neatsargus ir neatidus, 2015m. sausio 20d. apie 17¹⁵ val., vakare, Ukmergės mieste, ties Vilniaus gatvėje esančiu pastatu, pažymėtu Nr. 59, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „ Citroen C8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniaus gatve, antra eismo juosta, link sankryžos su Antakalnio gatve, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtinęs greičio ir nesustojęs prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, įvažiavo į pažymėtą perėją, ko pasekoje partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją-pil. J. V. , dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota. Kadangi kaltinamojo A. P. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas(eismo įvykio metu galiojusios taisyklių redakcijos 30p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai J. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 30-31, t. 1), kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosios J. V. atstovė pagal susitarimą-advokatė pateikė teismui savo atstovaujamosios pareikštą civilinį ieškinį, kuriame nukentėjusioji prašo priteisti 1.498.93 Eur.(vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 93 eur/ct.) sumą jai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, pridėdama žalą pagrindžiančius dokumentus(b.l. 129-157, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo A. P. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovė-„ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Vilniaus filialas, kaip draudimo įmonė, nes autoįvykio metu kaltinamojo vairuojamas nuosavybės teise priklausantis automobilis šioje draudimo įmonėje buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su kaltinamuoju sieja sutartiniai santykiai, kuri, nukentėjusiajai teismo posėdžio metu pareiškus civilinį ieškinį, protokoline nutartimi buvo patraukta bendraatsakovu šioje baudžiamojoje byloje(b.l. 22, t. 1, b.l. 167, t. 2). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja atlyginti žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), kilus draudiminiam įvykiui, draudimo bendrovė-„ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Vilniaus filialas, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(2008m. vasario 13d. nutarimo Nr. 122 redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo A. P. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus pareiškusiai nukentėjusiajai J. V. , kaip fiziniam asmenui, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.).

Nukentėjusiosios J. V. pareikštame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro gydymui išleistos piniginės lėšas vaistams pirkti, padaryta žala už eismo įvykio metu sugadintus jos vilkėtus drabužius ir negautos pajamos.

Kadangi nukentėjusiosios J. V. prašomos priteisti jos gydymui išleistos piniginės lėšos vaistams pirkti yra pagrįstos dokumentais(gydytojų išrašytais vaistų receptais ir vaistų pirkimą įrodančiais vaistinių kasos čekiais), o draudamo bendrovė, kaip už kaltinamojo A. P. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo, šių nukentėjusiosios turėtų išlaidų neginčija(b.l. 134-137, t. 1, b.l. 6-9, t. 2), nukentėjusiosios byloje pareikštas civilinis ieškinys turtinių reikalavimų dalyje dėl gydymui išleistų piniginių lėšų vaistams pirkti atlyginimo yra tenkintinas pilnai, šias lėšas priteisiant iš draudimo bendrovės nukentėjusiosios J. V. naudai LR CK 6.283 str. 1d. pagrindu.

Be to, kaip matyti iš 2015m. lapkričio 06d. įvykusiame teismo posėdyje kaltinamojo A. P. gynėjos šalia kitų pateiktų dokumentų pridėto nukentėjusiosios J. V. rašyto pakvitavimo, 2015m. gruodžio 03d. kaltinamasis A. P. gera valia atlygino nukentėjusiajai jos prašomą turtinę žalą dalyje dėl eismo įvykio metu nukentėjusiosios vilkėtų drabužių sugadinimo, sumokėdamas 220,- Eur.(dviejų šimtų dvidešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 56, t. 2). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios J. V. byloje pareikštas civilinis ieškinys turtinių reikalavimų dalyje dėl padarytos žalos už eismo įvykio metu sugadintus jos vilkėtus drabužius atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.). Tuo tarpu nukentėjusioji J. V. savo turtinių reikalavimų dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo atsisakė, ką 2015m. lapkričio 06d. įvykusio teismo posėdžio metu, atstovaudama nukentėjusiosios interesus byloje, žodžiu, įrašius į tesiamojo posėdžio protokolą, nurodė jos atstovė pagal susitarimą-advokatė(b.l. 57-58, t. 2). Kadangi nukentėjusioji J. V. , atsisakydama dalies savo keliamų turtinių reikalavimų, pilnai ir laisvanoriškai išreiškė savo tikrąją valią, o toks atsisakymas nepažeidžia nei bylos proceso šalių, nei kitų asmenų interesų, baudžiamoji byla nukentėjusiosios J. V. civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Nukentėjusioji J. V. , baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 10.000,- Eur.(dešimties tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2015m. sausio 20d., iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, mokėtinos neturtinės žalos dydis nuo 2012m. birželio 11d. negali viršyti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.). Kaip matyti iš prie draudimo bendrovės-„ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Vilniaus filialas, kurios atstovas nedalyvavo bylos nagrinėjimo teisme metu, pateiktų rašytinių paaiškinimų į byloje pareikštą nukentėjusiosios J. V. civilinį ieškinį dėl nusikaltimų padarytos žalos atlyginimo pridėtų dokumentų, draudimo įmonė nukentėjusiajai gera valia atlygino dėl nusikaltimo jai padarytą neturtinę žalą, 2015m. rugpjūčio 24d. pervesdama pinigines lėšas 5.000,- Eur. sumoje į nukentėjusiosios sąskaitą AB „ DNB bankas “(b.l. 139, t. 1, b.l. 17, t. 2). Kadangi draudimo įmonė pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, sumokėdama visą neturtinės žalos dalį įstatymo numatytos maksimalios sumos ribose, baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios J. V. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės-„ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Vilniaus filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas, civilinį ieškinį byloje pareiškusiai nukentėjusiajai J. V. likusi neatlyginta jos įvertinta neturtinės žalos dalis turi būti priteistina tik iš paties kaltinamojo A. P. , kaip dėl autoįvykio kalto asmens, LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji J. V. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iš karto buvo paguldyta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ anesteziologijos-reanimacijos skyrių, o 2015m. sausio 21d. buvo pervežta į VšĮ „ Respublikinė Vilniaus Universitetinė ligoninė “ neurochirurgijos skyrių, kur stacionare buvo gydoma iki 2015m. sausio 30d. Išrašant iš neurochirurgijos skyriaus, nukentėjusiajai J. V. buvo rekomenduota kontrolinė konsultacija VšĮ „ Respublikinė Vilniaus Universitetinė ligoninės Žalgirio klinika “, kurioje ją konsultavusi gydytoja-chirurgė rekomendavo atlikti kairio skruostikaulio operaciją, tačiau tuo metu nukentėjusioji, pasak jos, jausdama bendrą organizmo nusilpimą, operacijos atsisakė. Grįžusi iš VšĮ „ Respublikinė Vilniaus Universitetinė ligoninė “, nukentėjusioji J. V. laikotarpyje nuo 2015m. vasario 02d. iki 2015m. vasario 20d. gydėsi VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, nes jai buvo rekomenduotas reabilitacinis ir neurologinis atstatomasis gydymas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 30-31, 44-45, 138, 147-148, t. 1, b.l. 23-24, t. 2). Pasak pačios nukentėjusiosios J. V. , pastarajai šias aplinkybes nurodžius ir teismui pateiktame dokumentais pagrįstame civiliniame ieškinyje dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo(b.l. 129-133, 140, 143-145, 150-151, 153-155, t. 1, b.l. 36-43, t. 2), iki eismo įvykio ji sveikata nesiskundė, buvo darbingas asmuo, vykdė individualią veiklą, o 2015m. sausio mėn. pradžioje netekusi, nuo 2015m. sausio 05d. iki 2015m. spalio 01d. registravosi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji J. V. tapo neįgaliu asmeniu, kuriai laikotarpiui nuo 2015m. gegužės 25d. iki 2016m. gegužės 24d. yra nustatytas 45% netektas darbingumas, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinis skyriui savo išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodžius, kad nukentėjusioji J. V. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc., išvadoje nustatant fizikinius, cheminius ir biologinius, ergonominius, psichosocialinius ir fizinius rizikos veiksnius, kuriems veikiant nukentėjusioji negalinti dirbti. Nukentėjusioji J. V. , informuodama darbo biržą apie tai, kad ji, atsižvelgiant į darbo pobūdžio ir sąlygų rekomendacijas, pati savarankiškai ieškosianti darbo, nuo 2015m. spalio 27d. kitos darbuotojos motinystės atostogų laikotarpiui įsidarbino N. G. priklausančioje gėlių parduotuvėje pardavėjos-floristės pareigose, pagal savo sveikatos būklę dirbdama tik penkias valandas per savaitę. Nukentėjusiosios J. V. žodžiais, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet ji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, kadangi ji tapo neįgali. Be to, nukentėjusiosios J. V. teigimu, iki šiol ji blogai miega naktimis, tapo nervinga, jautri, jai yra sunku sukaupti dėmesį, nes dažnai skauda galvą, nugarą, dėl ko jai pastoviai yra išrašomi skausmą malšinantys ir raminantys vaistai, blogėja atmintis, namuose negalinti atlikti būtiniausių buities darbų, tai greitai pavargsta, pastoviai svaigsta galva. Be to, po patirtų sužalojimų nukentėjusiajai J. V. , jos žodžiais, atsirado baimės pojūtis eiti per gatvę, kuris nepraeina iki šiol. Kadangi iki šio laiko kairė veido pusė išliko aptirpusi, kas nukentėjusiajai kelia diskomfortą, blogėjo regėjimas, nukentėjusioji J. V. 2015m. rugpjūčio 27d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kurio išrašytame siuntime į VšĮ „ Respublikinė Vilniaus Universitetinė ligoninės Žalgirio klinika “ konsultacijai dėl veido operacijos tikslingumo yra nurodyta diagnozė: potrauminis sindromas, organinis asmenybės sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas. Liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos. Trišakio nervo neuropatija, tačiau pagal nustatytą datą, t.y. 2015m. gruodžio 17d., nuvykus į konsultaciją(b.l. 141-142, 146, 149, t. 1, b.l. 20-21, t. 2), nukentėjusiosios J. V. teigimu, jai buvo pasakyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų veido kaulų lūžių yra nutrauktas nervas, tačiau dėl po autoavarijos praėjusio ilgo laiko tarpo daryti operaciją yra nebetikslinga.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytų kūno sužalojimų sunkumo laipsnį(sunkus kūno sužalojimas) ir jų sukeltas pasekmes(liekamuosius reiškinius), kurias nagrinėjamu atveju nukentėjusioji J. V. jaučia ir šiuo metu, t.y. išlikusi nejautri ir aptirpusi kairė veido pusė, paties žalą padariusio kaltinamojo A. P. kaltės formą-neatsargumą, jo turtinę padėtį(kaltinamasis yra neįgalus asmuo, turintis 55% darbingumą, kuris šiuo metu niekur nedirba), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo gera valia jau sumokėtos žalos dalį patirtoms gydymo išlaidoms ir kitiems padarytiems nuostoliams atlyginti), o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiosios J. V. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant 4/10 dalis nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos.

Be to, nukentėjusioji J. V. , baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, šalia kitų dokumentų pridėjo ir pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius advokatės, dalyvavusios jos atstove byloje, paslaugoms apmokėti turėtas atstovavimo išlaidas bendroje 500,- Eur. sumoje, kurias prašo priteisti(b.l. 129-133, 156, t. 1). LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo taip pat išieškoti ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-10-517/2016m. medžiagos, advokatė V. B. , 2015m. rugpjūčio 21d. pateikdama rašytinį prašymą susipažinti su bylos medžiaga, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios J. V. interesus nuo susipažinimo su bylos medžiaga, pabaigus ikiteisminį tyrimą, stadijos, pateikdamas šia data išrašytą advokato opderį, kurią(nukentėjusiąją J. V. ) pagal atstovavimo sutartį atstovavo ir viso bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 106-108, 157, t. 1). Kadangi suteiktų paslaugų kiekis ir atliktų darbų įkainiai yra pateikti advokatės, atstovavusios nukentėjusiosios J. V. interesus byloje, išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas(b.l. 35, t. 2), todėl, atsižvelgiant tiek į baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme, kuriame įvyko keturi teismo posėdžiai, trukmę, tiek ir į padarytos veikos pobūdį ir sukeltus padarinius bei į paties kaltinamojo A. P. , kaip iš dalies darbingo asmens, gaunančio netekto darbingumo pensiją, turtinę padėtį(b.l. 158-166, t. 1), laikytina, kad nukentėjusiosios J. V. prašomos priteisti byloje patirtos išlaidos advokatės, dalyvavusios jos atstove byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteisinos iš kaltinamojo A. P. (LR BPK 103 str. 6p., 106 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. P. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 7d.). Kaltinamasis A. P. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. P. atžvilgiu byloje nėra.

Kaltinamojo A. P. gynėja 2015m. gruodžio 03d. įvykusio teismo posėdžio metu pateikė pil. S. P. prašymą perduoti kaltinamąjį A. P. jo atsakomybei pagal laidavimą. Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Kartu pažymėtina ir tai, kad tai yra teismo teisė, o ne pareiga, nes turi būti kreipiamas dėmesys ir į kitas minėto straipsnio 2 dalyje nenurodytas aplinkybes, kurių visuma parodo kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą. Nors kaltinamasis A. P. anksčiau teistas ir nebuvo, tačiau, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes ir jo sukeltas pasekmes(nukentėjusiam asmeniui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), nėra pagrindo daryti išvadą apie tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė, nes iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis A. P. jau nebe pirmą kartą pažeidžia Kelių eismo taisykles, nes praeityje jau buvo baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 124¹ str. 3d., t.y. lenkimas pėsčiųjų perėjoje, ir 127 str. 2d., t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklsausančių transporto sugadinimą(apgadinimą)(b.l. 93, t. 1). Be to, pareiškęs norą prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį A. P. pagal laidavimą asmuo-sūnus S. P. , kaip artimas giminaitis, nuo savo tėvų su šeima gyvena atskirai, kitame mieste, t.y. Vilniuje, pagal galimybes tėvus aplankydamas tik savaitgaliais, todėl laikytina, kad jis(pil. S. P. ), ne kiekvieną dieną lankydamasis pas savo tėvą-kaltinamąjį A. P. , negalės tinkamai kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir veiksmus, juolab, kad pats laiduotojas, teismui nepateikęs jokių duomenų apie jo paties baustumą administracine tvarka, teisme nurodė, kad ir jis pats praeityje yra buvęs baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pil. S. P. negali būti laikytinas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, darančiu teigiamą įtaką kaltinamajam. Esant tokioms aplinkybėms, pil. S. P. paduotas prašymas dėl kaltinamojo A. P. perdavimo jo atsakomybei pagal laidavimą negali būti tenkintinas.

Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Sistemiškai aiškinant įstatymą, ši norma yra taikytina ir neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju. Atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne darbinės ar profesinės veiklos srityje, o kaltinamasis A. P. , kaip neįgalus asmuo, turintis dalinį darbingumą, šiuo metu niekur nedirba, kaltinamajam yra paskirtina kita sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda, kurios dydis yra nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas galimos skirti baudos už padarytą neatsargų nusikaltimą vidurkis, nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR BK 47 str. 3d. 5p. ir 5d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio prieminių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nors iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis A. P. iki jam inkrimnuojamos veikos padarymo jau yra buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad anksčiau paskirtų nuobaudų galiojimas šiuo metu jau yra pasibaigęs(b.l. 93, t. 1)(LR ATPK 36 str.), o įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo A. P. , kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, amžių ir jo asmenybę, laiko, kad yra netikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3d., ir nuteisti, paskiriant 10 MGL 376,60 Eur.(trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios J. V. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, priteisiant iš draudimo bendrovės-„ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Vilniaus filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, 35,72 Eur.(trisdešimt penkių eurų ir 72 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai, t.y. gydymui išleistoms piniginėms lėšoms vaistams pirkti, atlyginti.

Nukentėjusiosios J. V. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 4.000,- Eur.(keturių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, o turtinius reikalavimus civilinio ieškinio dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės-„ Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group “ Vilniaus filialas, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti.

Nukentėjusiosios J. V. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, t.y. už eismo įvykio metu sugadintus jos vilkėtus drabužius, atlyginimo atmesti.

Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios J. V. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos, t.y. dėl negautų pajamų, atlyginimo nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios J. V. naudai.

Daiktinį įrodymą-automobilį „ Citroen C8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam A. P. , daiktinius įrodymus-striukę, juodas džinsines kelnes ir megztinį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtai savininkei-nukentėjusiajai J. V. , o daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską(laikmeną) su 2015m. sausio 20d. įvykusio eismo įvykio metu darytomis fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.