- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-34879-910/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28168-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- J. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., SĮ „Susisiekimo paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. M., prašydamas nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui.
Skunde pareiškėjo nurodyta, kad vykdymo proceso metu suėjo dvejų metų senaties terminas paskirtai baudai išieškoti. Pareiškėjo teigimu, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjas vengė įvykdyti administracines baudas, nes apie paskirtų baudų dydžius nežinojo bei nedalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose jam paskirtos baudos, netrukdė antstoliams daryti leidžiamus atskaitymus nuo pareiškėjo gaunamo atlyginimo, be to, dirbo bei pagal galimybes siekė padengti įsiskolinimus. Pareiškėjo taip pat nurodyta, kad tiek ATPK, tiek vėlesniame ANK įtvirtintas penkerių metų priverstinio vykdymo senaties terminas, kuris laikytinas pareiškėjo padėtį švelninančiu reguliavimu.
Antstolę V. M. pavaduojantis antstolis I. G. 2017-07-18 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimą. Be to, vykdymo procesu metu skolininkas įsidarbindavo, disponuodavo piniginėmis lėšomis, tačiau ne tik neinformuodavo antstolės apie įsidarbinimą, tačiau nė dalies gaunamų pajamų neskyrė įsiskolinimo dengimui, nors skola yra labai nedidelė. Išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dvejiems metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje atlikti sistemingai, todėl šiuo atveju taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotą nutarimą Nr. 14074331 dėl 17,38 Eur baudos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai.
Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, teigia, kad yra suėjęs vykdomųjų dokumentų vykdymo senaties terminas.
CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla yra nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Nutarimą skirti baudą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakcijos 672 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo 2017-01-01 (Kodekso įsigaliojimas pakeistas 2016-03-25 įstatymu Nr. XII-2275), juo pakeistas nuo 2015-07-01 galiojęs įstatymas Nr. XII-601, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad bauda pareiškėjui paskirta 2013-07-11 nutarimu, taigi pasikeitęs teisinis reglamentavimas šiuo atveju neaktualus. Pažymėtina, kad baudos paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).
Šiuo atveju sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimų skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), taip pat ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, jog nutarimas skirti pareiškėjui baudą buvo pateiktas antstolei vykdyti nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų.
Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą. Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolė priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, periodiškai teikė užklausas Gyventojų registro tarnybai, bankams, tikrino skolininko turtinę padėtį bei darbovietes ir gaunamas pajamas.
Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolė ėmėsi veiksmų, siekdama išieškoti skolą. Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas su antstole nebendradarbiavo, nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomu išieškojimu, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sumokėti bent dalį išieškomos sumos, kuri yra sąlyginai nedidelė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas skunde nurodo, kad apie paskirtos baudos dydį nežinojo bei nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame jam paskirta bauda, tačiau vykdomosios bylos duomenimis, nutarimas skirti baudą jam įteiktas pasirašytinai, be to, antstolė vykdymo proceso metu siuntė skolininkui procesinius dokumentus, kurie buvo įteikti paties skolininko nurodytu gyvenamosios vietos adresu jo mamai. Be to, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais dirbo ir gavo pajamas, tačiau neskyrė nė dalies šių pajamų dengti vykdomojoje byloje 17,38 Eur išieškomai sumai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad yra pasibaigęs baudos išieškojimo senaties terminas.
Vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius dokumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Kadangi vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.