- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-07
- Bylos Nr.
- AS-248-489-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Seimo nario Eligijaus Masiulio
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl dalies Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Seimo nario Eligijaus Masiulio pareiškimą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.T2-134 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21-25 punktai neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, Triukšmo valdymo įstatymui, Vietos savivaldos įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V-520 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 33-1:2003 bei, nustačius minėto Palangos miesto savivaldybės tarybos norminio akto prieštaravimą įstatymams ar Vyriausybės norminiam aktui, nuspręsti laikyti šį Palangos miesto savivaldybės tarybos aktą panaikintu.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.T2-134 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21-25 punktų galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Pareiškėjas nurodė, kad minėtu atsakovo norminiu aktu yra apribota Palangos miesto viešbučių bei restoranų veikla, organizuojant muzikinius renginius bei kitais atvejais grojant muziką, ir šie apribojimai jau galioja. Vykdydami minėtą atsakovo norminį aktą, Palangos miesto viešbučiai ir restoranai turėtų nutraukti veiklą ir įsirenginėti garso izoliaciją, turėtų nutraukti sutartis su garso stiprinimo įrangą naudojančiais muzikos atlikėjais. Taip pat tektų atšaukti arba sutrumpinti suplanuotus renginius, keisti sudarytas pramogines programas. Dėl muzikos nebuvimo, renginių atšaukimo, programų pakeitimo bei trumpesnio darbo laiko, o ypač dėl veiklos nutraukimo garso izoliacijai įrengti, viešbučiai ir restoranai patirs didelius nuostolius, kurie gali sudaryti 1400000 Lt. Viešbučiams ir restoranams nevykdant minėto norminio akto reikalavimų, atsakovas turės teisę taikyti sankcijas. Taigi, dar iki teismo sprendimo byloje priėmimo Palangos miesto viešbučiai ir restoranai turės arba prisiimti didelius su veiklos pakeitimu susijusius nuostolius, arba rizikuoti būti nuolat baudžiami. Teismui patenkinus pareiškėjo pareiškimą, iškiltų atsakovo atsakomybės dėl padarytų nuostolių klausimas. Tokia situacija yra nepageidautina, todėl būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo pareiškimą, nustatė patvarkymus dėl pasiruošimo bylos nagrinėjimui bei užtikrino reikalavimą ir laikinai sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.T2-134 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21-25 punktų galiojimą.
Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra pagrįsti, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo tenkintinas.
III.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnį reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu byloje yra pareikštas reikalavimas. Pareiškėjas šiuo atveju jokių reikalavimų nereiškia, o tik prašo specialia tvarka ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnyje yra numatytos norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmės. Teismas pats gali nustatyti, jog neteisėtas norminis aktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Vadinasi, negali susidaryti situacija, kad teismo sprendimo dėl norminio administracinio akto įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti. Savo nesutikimą su atskiruoju skundu pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškime teismui dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo yra aiškiai suformuluotas pareiškėjo reikalavimas, pagal kurį gali būti iš esmės išspręsta byla ir priimtas teismo sprendimas dėl ginčijamo norminio akto. Esant tokiam pareikštam reikalavimui, galima taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje yra numatyta taisyklė tik dėl momento, nuo kurio pripažintas neteisėtu norminis aktas negali būti taikomas, tačiau teismo sprendimas pripažinti, kad ginčijamas aktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, savaime nereiškia nuostolių atlyginimo nukentėjusiems asmenims. Nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas atskirai. Todėl, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo ir atsiradus nuostoliams bei kitoms neigiamoms pasekmėms, buvusios teisinės padėties atkūrimas pasunkėtų. Tuo tarpu, sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, neigiamos pasekmės ir žala neatsirastų bei būtų iš karto atkurta iki akto įsigaliojimo buvusi padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas leidžia administraciniam teismui taikyti ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę. Akto galiojimo laikinas sustabdymas yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas yra specifinis, jis iš esmės skiriasi nuo individualaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo. Šiuo procesu siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Sprendimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo administracinis teismas skundžiamą norminį aktą pripažįsta teisėtu arba pripažįsta jį prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laiko jį panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalis). Tokie sprendimai paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes sukelia teisines pasekmes patys savaime. Negalima teigti, kad šiuo atveju, nesustabdžius norminio administracinio akto galiojimo, gali pasunkėti administracinio teismo sprendimo laikyti neteisėtą norminį administracinį aktą panaikintu įvykdymas. Tuo tarpu dėl pasekmių, kylančių taikant ginčijamą norminį administracinį aktą, turi būti sprendžiama individualiose administracinėse bylose. Suinteresuotiems asmenims, manantiems, kad, taikant ginčijamą norminį administracinį aktą, priimamais individualiais aktais yra pažeidžiamos jų teisės, nėra užkertamas kelias ginčyti šiuos individualaus pobūdžio aktus ir prašyti sustabdyti jų galiojimą individualiose administracinėse bylose.
Kadangi, teismui pripažinus ginčijamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.T2-134 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatas neteisėtomis, nebūtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymas sustabdyti ginčijamo norminio administracinio akto galiojimą, kol bus išnagrinėtas pareiškimas, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.T2-134 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 21-25 punktų galiojimą, panaikinti. Pareiškėjo Seimo nario Eligijaus Masiulio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.