- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- I-1985-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07363-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Kristina Balevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir išeitinės išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. R. K., atstovaujamas advokatės Kristinos Balevičienės (2013 m. lapkričio 26 d. atstovavimo sutartis (b. l. 11)) su 2013 m. lapkričio 26 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas (b. l. 1-5): priteisti neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); priteisti neišmokėtą išeitinės išmokos dalį. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, be kita ko, nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) (duomenys neskelbtini). Departamente (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis – 14-16 kategorija), jam buvo suteiktas pirma kvalifikacinė klasė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 15-19). Atsakovas remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad prievolės, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės akte, nėra pagrindo pareiškėjo reikalavimą tenkinti teismine tvarka iki įstatymo priėmimo. Šios bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas, kol taps aiškios visos aplinkybės, t. y. taps aiškus kompensavimo mechanizmas. Pareiškėjo reikalaujama priteisti darbo užmokesčio dalis buvo neišmokėta ne dėl Departamento kaltės, o dėl Seimo nustatyto teisinio reguliavimo, kuris vėlia pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Departamentas, apskaičiuodamas darbo užmokestį, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, kaip valstybės institucija privalėjo vykdyti įstatymus ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus, veikė pagal kompetenciją ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. K. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 20-21). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Vadovaujantis tais pačiais motyvais, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą priteisti išeitinę išmoką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.