Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-815-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
1-815-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05990-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
Z. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-815-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05990-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui V. J.,kaltinamajam E. B.,nukentėjusiajai Z. M.,specialistei teismo medicinos ekspertei R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2019 m. vasario 10 d., apie 15 val. 10 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, suėmęs už Z. M. rankų riešų, juos suspaudė, po to abejomis rankomis suėmęs už Z. M. striukės, pastūmė nukentėjusiąją į vielos tinklo tvorą, po to Z. M. nugara atsirėmus į tvorą, delnu sudavė į Z. M. dešinį skruostą ir vieną kartą kumščiu į jos galvos plaukuotą dalį, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas Z. M. poodines kraujosruvas nugaros dešinėje, kairiame šone, dešiniame sėdmenyje, rankose, šlaunyse, poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo Z. M. šuns. Kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jam trukdo ilsėtis šuns lojimas, be to, jis dergia bendrame kieme, išmatos nesurenkamos. Kol šuo buvo mažas, Z. M. paleisdavo šunį palakstyti savo kieme, kai paaugo – išleidžia į bendrą. Savaitę iki įvykio paskambino Z. M. ir paklausė, kiek šuo gali loti. Ji atsakė, kad „nekelk balso“ ir viskas tuo baigėsi. Grįžęs iš reiso pamatė, kad niekas nepasikeitė. 2019 m. vasario 10 d. po pietų pamatė, kad Z. M. parsiveda šunį, išėjo į kiemą ir paklausė, ar ji ruošiasi tvarkyti, nes šuns pridergta, ji pasakė, kad, kai nutirps ledai, šoko prie jo, čiupo jam už marškinių, neleido atidaryti vartelių, nuplėšė marškinių kišenę. Pamačiusi, kad nieko negali padaryti, pasakė, „ką Jūs, broliai piderastai, kad gyvenat po vieną?“ E. B. parodė, kad nukentėjusioji išprovokavo, išmušė iš vėžių, po šių žodžių ją čiupęs už rankų, žemiau pečių ir prispaudęs prie kaimynų aliuminio tinklo tvoros nugara. Tuo viskas ir pasibaigė, jokių smūgių nesudavė. Įvykio metu Z. M. buvo su „langete“ ant rankos, apsirengusi žiemine trumpa striuke su kailiuku, vienplaukė. Ji sakė „paleisk mane, tave pasodinsiu“, muistėsi, bandė užduoti jam, kai ją paleido, nebebandė užduoti. Gal po 15 minučių atvažiavo policija. Jis jau buvo pasikeitęs marškinius. Pripažįsta ir atlygino tik žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nes pripažįsta kaltę, kad Z. M. prirėmė prie tvoros ir atsirado trauminiai poveikiai. Z. M. civilinio ieškinio nepripažįsta, jos nemušė.

Ikiteisminio proceso metu kaltinamasis E. B. parodė, kad Z. M.pažįsta. Ji yra pusseserė. Gyvena sublokuotame name, bendrai priklausančiame sklype. Su ja nuolat konfliktuoja. Anksčiau konfliktavo dėl to, kad jos sūnus garsiai klausosi muzikos. Dabar pykstasi dėl to, kad ji laiko šunį ir nesutvarko šuns paliekamų išmatų bendrame kieme. 2019 m. vasario 10 d. sukonfliktavo su pussesere. Buvo blaivus. Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš savaitę paskambino Z. M., pasakė, kad ji susitvarkytų šuns paliktas išmatas kieme. Šioji telefonu atsakė: „nekelk balso, kaip reikia taip ir bus“. Šuns išmatų nesusitvarkė. Tą sekmadienį išėjęs į kiemą, pamatęs, kad kiemas nesutvarkytas ir šuo laksto jame palaidas, prieidinėjo prie vartelių, norėdamas juos atidaryti ir šunį išleisti į gatvę Z. M. matant. Pasakė jai: „gaudysi dabar šunį“. Norėjo taip Z. M. paauklėti. Prie jo priėjo Z. M.ir bandė neleisti jam atidaryti vartelių. Jie tarpusavyje apsižodžiavo. Tada Z. M. čiupo kažkuria ranka už jo priekinės marškinių kišenės ir šią nuplėšė. Kuomet nuplėšė kišenę, nieko nedarė. Galimai apsistumdė pečiais tarpusavyje, bandydami vartelius vienas atidaryti, o kitas uždaryti. Nebūtų Z. M. nieko daręs. Atidaręs vartelius jau ėjo į kiemo vidurį, tačiau Z. M.išrėkė, kad jis ir jo brolis esą piderastai, dėl to gyvena po vieną. Po šių Z. M.žodžių jis neatlaikė. Šie žodžiai išmušė jį iš vėžių, jis pasisuko į paskui ėjusią Z. M., suėmė abejomis rankomis jai už striukės, krūtinės aukštyje, pastūmė ją į tvorą. Norėjo pasodinti į šalia tvoros esančią šuns išmatų krūvą, tačiau Z. M.abejomis rankomis užsikabino už jo abiejų pečių. Tuo metu kai ją stūmė, Z. M. muistėsi. Nusistebėjo iš kur ji turi tiek jėgų. To Z. M. muistymosi metu, jis galėjo savo ranka šiai kliudyti veidą ar galvą. Tačiau tyčia Z. M.kumščiu į jokią kūno vietą netrenkė. Viskas įvyko labai greitai, nespėjo visų smulkmenų įsidėmėti. Ta tvora, į kurią jis stūmė Z. M., yra nelabai aukšta, gal iki 120 cm aukščio, žalios spalvos, tinklinė. Z. M.į tvorą atsirėmė nugara. Jis Z. M.prirėmęs prie tvoros, iškarto paleido ir nuėjo į namus. Be brolio, kuris incidento metu išėjo iš garažo, niekas nematė. E. B. nematė kad netoliese būtų žmonių. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Ateityje stengsis vengti konfliktų su Z. M.. Sutinka atlyginti žalą (civilinį ieškinį) tik Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Nesutinka atlyginti Z. M. šios pareikšto civilinio ieškinio, pageidauja baudžiamąją bylą baigti kaltinamuoju aktu (b. l. 88 – 89, 98).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. M. parodė, kad turi su pusbroliu E. B. bendrą įvažiavimą, jos kiemas vidinis, neįmanoma padaryti tvoros. Yra padaryti varteliai ir šuo išleidžiamas pabėgioti, palaksto, padergia. 2019 m. vasario 10 d., apie 15 val. 00 min., pamatė, kad atidaryti varteliai, šuns kieme nėra, jis nubėgęs. Jai grįžtant į kiemą su rastu šunimi išėjęs E. B., pasakė jai „susirink šunį ir jo išmatas“ arba jis jos “mordą panardins į tuos šūdus“. Ji nespėjo uždaryti vartų šuo vėl išbėgo, E. B. pasakė „gaudyk vėją laukuose“. Jis sugriebė jai už rankų riešų, suspaudė, tampė. Kai paleido, ji nueidinėjo, nieko nesakydama, ją sugriebė už striukės, besimuistančią užvertė ant vielinės tvoros, tada sudavė į galvą ir į skruostą. Daugiau žmonių kieme nebuvo. Įvykio metu E. B. brolio R. B. kieme nebuvo, jis, kai buvo policija atvažiavo, sakė, kad „aš čia ne prie ko“. Kai ji skambino į bendrą pagalbos centrą, pasakė, kad E. B. iš kiemo išleido šunį, nepasakė, kad užvertė ant tvoros, buvo emocinis šokas, bet grįžusi namo vėliau pajautė skausmą ir nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Kitų konfliktų su niekuo iki tol, kol nuvyko į ligoninę, neturėjo.

Ikiteisminio proceso metu nukentėjusioji Z. M. parodė, jog su kaimynu, pusbroliu E. B., gyvena gretimuose, sublokuotuose namuose, ji (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). Naudojasi tuo pačiu, bendru įvažiavimu į kiemus. Savo kieme, voljere, laiko Vokiečių aviganį, 7 mėn. amžiaus. Dažnai šunį paleidžia palakstyti bendrame įvažiavime į kiemus. Jis yra iš abiejų pusių aptvertas tvoromis, o iš priekio, iš (duomenys neskelbtini) pusės uždaromi dvivėriai vartai. Šuo dažnai pridergia ir ji nespėja surinkti jo išmatų. Tada E. B. pyksta ir priekaištauja. 2019 m. vasario 10 d., apie 14 val. 30 min., išleido palakstyti šunį. Apie 15 val. 00 min. pažiūrėjusi per langą, bendrame įvažiavime šuns nebematė. Vartai buvo atidaryti. Išėjusi į gatvę, rado šunį prie kaimynų kiemo. Su šunimi einant į kiemą, į bendrą įvažiavimą iš namų išėjo E. B., iš pažiūros jis atrodė neblaivus. Jis pradėjo šaukti: ,,Blet, kurva, susitvarkyk šunį! Visur jis prišikęs! Susirink šūdus! O jei ne, sugrūsiu tavo snukį į tuos šūdus!“ Z. M. jam atsakė: ,,Tuojau einu ir viską sutvarkysiu“. Nespėjus uždaryti vartų, šis sugriebė ją už abiejų rankų riešų, suspaudė juos ir ėmė tampyti. Jai skaudėjo. Tai truko apie 2 minutes. Tada paleido ir sugriebė rankomis jai už striukės priekio. Nutempęs prie kaimynų vielinio tinklo tvoros, užvertė ant jos. Iš jo burnos juto alkoholio kvapą. Sakė jam: ,,Baik, viską sutvarkysiu, va šuo vėl pabėgo į gatvę“. O jis atsakė: ,,Gaudyk šunį laukuose“. Tada delnu sudavė vieną kartą į dešinį skruostą ir kumščiu vieną kartą į galvos plaukuotąją dalį, dešinėje pusėje. Jai skaudėjo. Ji pradėjo rėkti: ,,Gelbėkit!“ Tada E. B. ją paleido. Visas tampymas ir smurtas tęsėsi apie 10 min. Jautė, kad nuo griovimo ant tvoros jai skauda kairės šlaunies vidinę pusę ir nugaros apatinę, dešinę dalį. Kai šis ją paleido, ji apsidairė, jokių žmonių aplinkui nebuvo, niekas šio įvykio nematė. Šuns kieme taip pat nebuvo. E. B.nuėjo į namus. Išėjo į gatvę ieškoti šuns. Parėjo į namus 15 val. 20 min., paskambinusi Nr. 112 pranešė apie įvykį. Po to nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubios pagalbos skyrių. 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) PSPC (b. l. 20, 21).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytojas R. B. parodė, kad 2019 m. vasario 10 d. popiete buvo prie garažo, jis yra bendrame blokuoto namo įvažiavime, matė, kad Z. M., jo pusseserė, išėjo, išgirdo, kad kalba garsiau, kad brolis E. B. nori atidaryti vartus, jie susistumdė, galvojo, kad parėkavo ir viskas. Girdėjo, kaip Z. M. pasakė, kad „jūs abu su R. B. gyvenate kaip piderastai po vieną“. Kai šiuos žodžius pasakė, matė, kaip brolis E. priėjo ir pastūmė ją į kaimynų vielinę tvorą. Ji aukštielninka užgriuvo ant tvoros. Kad nukentėjusiajai buvo suduota 13 smūgių, tai nesąmonė, ji buvo su šilta striuke, brolis buvo su džinsais ir marškiniais. Ar Z. M. jį matė, nežino, jis nesikišo nei prie vieno, nei prie kito.

Ikiteisminio proceso metu apklaustas liudytoju R. B. parodė, jog yra E. B. brolis. Konflikto tarp Z. M. ir brolio metu, jis buvo garaže, esančiame sklypo gale. Būdamas garaže išgirdo kieme šurmulį. Vėliau išgirdęs Z. M. ir brolio balsus, išėjo garažo pasižiūrėti, kas vyksta kieme. Arti nėjo. Stovėjo apie 15 m. atstumu. Matomumas buvo geras, šviesu. Pamatė, kad E. B.atidarinėja kiemo vartus, norėdamas į gatvę išleisti Z. M.šunį. Z. M. ir E. B.apsistumdė, ar tai prasilenkdami sukontaktavo kūnais, kadangi Z. M.ėjo uždarinėti vartelių. Matė, kad Z. M.ranka prisilietė prie E. B.šono, ar rankos. E. B. pradėjo eiti į kiemo vidurį, link garažo. Z. M.ėjo iš paskos. Z. M.pasakė E. B.: „jūs abu su broliu kaip piderastai, po vieną gyvenate“. Po šių Z. M.žodžių E. B.pasisuko į Z. M. ir abiem rankom suėmė Z. M. už drabužių krūtinės aukštyje. Suėmęs ją prispaudė prie šalia esančios, nedidelio, apie 1,20 m aukščio, vielinės tvoros. Prispaudęs prie tvoros nieko jai nebedarė. Ją iškarto paleido. Z. M.nugriuvusi nebuvo. Jie abu kažką rėkavo. Vėliau matė, kad yra nuplėšta E. B.marškinių priekinė kišenė. Suprato, kad tą kišenę Z. M. nuplėšė tuo metu prie vartų. Nematė, kad E. B.Z. M. muštų. Z. M.vilkėjo tamsiais, pilkais treningais, ruda žiemine striuke (b. l. 62 – 64).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. N. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. 2019 m. vasario 10 d. vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Kieme pasitiko pranešėja Z. M., pasakė, kad įvyko konfliktas su kaimynu neblaiviu pusbroliu E. B., kuris gyvena priblokuotame name, dėl jos vilkšunio, kuris pridergia bendrame įvažiavime. Sakė, jog E. B. ją užsipuolė, aprėkė, užgauliojo, pastūmė į kaimynų vielinę tvorą, daugiau jokio smurto nebuvo. Apžiūrėjus tvorą, matėsi, kad ji aplankstyta. Nutarta pabendrauti su kita konflikto puse – E. B.. Jis pasakė, kad konfliktas senas dėl šuns, kuris pridergia, Z. M. netvarko, be to, šuo loja, trukdo jam miegot po reiso, nes jis dirba vairuotoju. Pasiūlius E. B. atsiprašyti, jis pasakė, kad jos niekada gyvenime neatsiprašys, jų konfliktai tęsiasi nuo vaikystės laikų, dar tėvai konfliktavo, tie konfliktai tebevyksta ir vyks ir toliau. Buvo brolis, jo duomenų neužsirašė, nes jis pasakė, kad to konflikto nematė, tik papasakojo situaciją dėl šuns. Z. M. pareiškimo tuo metu nepageidavo rašyti. Įvykio vietoje nei vienam iš konflikto šalių blaivumas netikrintas, nes nei kvapo, nei kitų girtumo požymių nepastebėjo, tik susijaudinimas, kalbėjo pakeltais balsais. Tos pačios dienos vakare ji atvyko pati į komisariatą, pasiskundė, kad prieš ją buvo vartotas smurtas. Išaiškinus, koks laukia procesas, pasakė, kad reikia pagalvoti, kitą dieną apsisprendė pareiškimą parašyti. Parodė gydytojo išrašą, taip pat sužalojimus, tai yra, pakėlė marškinėlius, matėsi ant nugaros mėlynės, kraujosruvos, nubrozdinimai, tokiame aukštyje, kaip tvora. Dėl veido sužalojimų pasakyti negali, nebepamena. Moteris ant rankos turėjo įtvarą iš anksčiau, kaip pati paaiškino.

Ikiteisminio proceso metu apklaustas liudytoju V. N. parodė, jog 2019 m. vasario 10 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju V. J.. Vyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur pasitiko pranešėja Z. M., kuri paaiškino, kad eilinį kartą susipyko su kaimynu E. B. susipyko dėl nesurenkamų jos šuns išmatų bendrame kieme. Į kiemą išėjo E. B., kuris paaiškino, kad konfliktai vykta dėl nerenkamų šuns išmatų, dėl šuns lojimo, kad kaimynė Z. M. pradėjo sakyti kad jis su broliu gyvena po viena kaip pederastai. Jis užpyko, ir suėmęs ją už drabužių papurtė ir užgriovė ant vielos tinklo tvoros. Z. M. pretenzijų dėl to E. B. neturėjo, dėl patirto fizinio skausmo nesiskundė, dėl to nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešėja ir įtariamasis iš pažiūros atrodė blaivūs (b. l. 36, 37).

Specialistė R. G. teismo posėdžio metu parodė, jog yra teismo medicinos ekspertė, tvirtina šioje byloje savo duotą specialisto išvadą. Paaiškino, jog nurodyti sužalojimai yra padaryti vienu laiku, mėlynių spalva buvo vienoda – violetinė žaliu pakraščiu. Tokia spalva būdinga 2-5 dienų laikotarpyje atsiradusiems sužalojimams. Trauminis poveikis – mažiausiai vieno poveikio pasekmė. Jiems nustatyti svarbi ir lokalizacija. Jei mėlynės yra viena šalia kitos, skaičiuojamas kaip vienas trauminis poveikis. Galvos plaukuotoje dalyje pokyčių neužfiksuota, bet jei būna suduota kumščiu, patinimas praeina per 2 paras, trys paros maksimumas, o nukentėjusioji atvyko trečią parą, todėl patinimo jau nebebuvo arba jis buvo per menkas užfiksuoti.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2019 m. vasario 10 d., 15 val. 20 min., Z. M., paskambinusi 112, pranešė, jog ką tik buvo susimušusi su neblaiviu kaimynu E. B.. Konfliktas įvyko, nes kaimynas paleido jos šunį. (b. l. 45).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Z. M. 2019 m. vasario 12 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2019 m. vasario 10 d. apie 15 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu 18-uoju numeriu E. B. iškoliojo necenzūriniais žodžiais, suėmė už riešų, suspaudė, ėmė stumdyti į kaimynų vielos tinklo tvorą. Užvertęs ant tvoros sudavė delnu jai į dešinį skruostą ir kumščiu į galvos plaukuotą dalį. Pradėjus šauktis pagalbos paleido. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų kiemus yra bendras įvažiavimas. Pro dvivėrius, 3,30 m pločio, medinių skersinių, 1 m aukščio vartus iš (duomenys neskelbtini) pusės patenkama į bendrą įvažiavimą į kiemus, kurio plotis yra 3,30 m. Iš dešinės, iš 18 namo pusės, yra 1 m aukščio medinių skersinių tvora. Iš kairės, 14 namo pusės, yra vielinio tinklo, 90 cm aukščio tvora. 18 m atstumu nuo įvažiavimo į kiemus vartų, kaimynų, 14 namo, vielinio tinklo tvoroje yra sujungimas. Ties ta vieta ši tvora yra sulankstyta. Pasak pareiškėjos, šioje vietoje prieš ją smurtavo kaimynas, ji buvo griaunama ant tvoros. Ši tvoros atkarpa ir vieta prie jos nufotografuota. Apžiūrėjęs įvykio vietą, daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 11 - 17).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad dėl poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje, kairiame šone, dešiniame sėdmenyje, rankose, šlaunyse, kliniškai nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste – sužalojimų, padarytu kietu, buku, ribotą paviršiu turinčiu daiktu (daiktais), mažiausiai 13-a trauminių poveikių, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios Z. M. sveikata (b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnį.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Remiantis paties kaltinamojo E. B. parodymais, taip pat nukentėjusiosios, liudytojo R. B. parodymais, nustatyta, jog 2019 m. vasario 10 d., apie 15 val. 10 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu su Z. M., E. B. tyčia, suėmęs už Z. M. rankų riešų, juos suspaudė, po to abejomis rankomis suėmęs už Z. M. striukės, pastūmė nukentėjusiąją į vielos tinklo tvorą. Kaltinamasis nepripažino, jog Z. M. nugara atsirėmus į tvorą, delnu sudavė į Z. M. dešinį skruostą ir vieną kartą kumščiu į jos galvos plaukuotą dalį. Liudytojas R. B. parodė, kad nematė, jog buvo suduoti smūgiai. Pastebėtina, jog jis nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, jog buvo prie garažo, atokiau nuo konfliktuojančių šalių, nesikišo į konfliktą, ką patvirtino ir į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui, todėl teismo vertinimu, galėjo ir nematyti visos konflikto eigos. Policijos pareigūnas V. N. teismo posėdžio metu parodė nepamenantis, ar Z. M. veide buvo kraujosruva, prisimena tik ant nugaros rodytas mėlynes, visgi pastebėtina, jog kraujosruvą dešiniame skruoste greta kitų sužalojimų nustatė gydytoja VšĮ (duomenys neskelbtini) priimamajame vasario 10 d. 16 val. 07 min. (b. l. 43), ji buvo užfiksuota ir 2019 m. vasario 13 d. atvykus specialisto apžiūrai į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, taigi darytina išvada, jog ir surašant pareigūnui V. N. Z. M. pareiškimą 2019 m. vasario 12 d., kraujosruva ant dešinio skruosto buvo. Specialistė, pateikusi išvadą byloje, teismo medicinos ekspertė R. G. parodė, jog nors galvos plaukuotoje dalyje pokyčių neužfiksuota, bet jei būna suduota kumščiu, patinimas praeina per dvi paras, o nukentėjusioji atvyko trečią parą, todėl patinimo jau nebebuvo arba jis buvo per menkas užfiksuoti. Atsižvelgiant į nuoseklius ir neprieštaringus nukentėjusiosios parodymus Z. M. parodymus viso proceso metu, kaltinamojo E. B. nepripažinimą dalies kaltinimo teismas vertina kaip bandymą švelninti savo atsakomybę ir konstatuoja, jog vertinant kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, pasitvirtino E. B. pateiktas kaltinimas dėl jo neteisėtų veiksmų visa apimtimi. Tai, kad neteisėtais E. B. veiksmais atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos padariniai, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog padarytos Z. M. poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje, kairiame šone, dešiniame sėdmenyje, rankose, šlaunyse, poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40-41).

Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis E. B. neigė, jog buvo vartojęs alkoholio, byloje nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo blaivumo būseną, teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju į įvykio vietą atvykęs pareigūnas V. N. parodė, jog neblaivumas nebuvo nustatomas, nes E. B. nebuvo būdingi jokie išoriniai neblaivumo požymiai. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad ši aplinkybė neįrodyta, todėl iš kaltinimo šalintina.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 256 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį (remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, padarytas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formą bei rūšį (tiesioginė tyčia), kaltinamojo asmenybę – E. B. neteistas (b. l. 68), administracine tvarka baustas, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 70-72), dirba (b. l. 75), darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, neturintis drausminių nuobaudų, žalingų įpročių, draugiškas darbuotojas (b. l. 95), nėra įrašyta į gydytojo psichiatro, psichiatro narkologo įskaitą (b. l. 66). Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis BK 55 straispniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas, įvertindamas BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam E. B. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Viešųjų darbų, arešto bausmės neskirtinos, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika padarytą žalą, kuri nėra didelė, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, E. B. už veikos, numatytos 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam vidurkiui.

Kaltinamajam E. B. kartu su bausme, remiantis 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalies 2,3 punktais, skirtini draudimai ir įpareigojimai.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,52 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 51-59), kuris buvo atlygintas (b. l. 106-107), todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Z. M. yra pareiškusi 500 eurų civilinį ieškinį neturtinės žalos (b. l. 31), nes jaučia nesaugumo, baimės jausmą dėl savęs ir šeimos narių. Po įvykio kankino nerimas, vis matė tą vaizdą, kai ją užgriauna ant tvoros. Kadangi turėjo sužalotą ranką iki įvykio, dėl smurto buvo ji užgauta, teko leisti vaistus, prailgėjo gijimo procesas.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo E. B. veiksmais nukentėjusiajai Z. M. sukeltas fizinis skausmas, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamajam panaudojus fizinį smurtą, tai yra, užvertus Z. M. ant vielinės tvoros, pastarajai sukeltas fizinis skausmas dėl padarytų ir gydytojų vėliau nustatytų sužalojimų. Be to, kadangi Z. M. viena ranka įvykio metu buvo gydoma įtvaru, jai sukeltas didesnis skausmas, buvo suleisti vaistai (b. l. 43), o padarytas sužalojimas poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste ribojo nukentėjusiosios bendravimo galimybes, kėlė emocinius nepatogumus. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas V. N. parodė, jog Z. M. po įvykio buvo labai susijaudinusi, emociniame šoke. Be to, smurtas panaudotas artimo žmogaus – pusbrolio, nukentėjusiosios namų aplinkoje, todėl ji neabejotinai ir jaučiasi nesaugiai ir dvasiškai sukrėsta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti medikamentus, patvirtinančių objektyvių medicininių duomenų nėra pateikta. Nukentėjusioji neparodė, kad jai būtų tekę konsultuotis pas neurologą, psichologą ar psichiatrą, vartoti jų paskirtus vaistus nuo nerimo. Kaip minėta, nukentėjusioji prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad smurtinių nusikaltimų baudžiamosiose bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 289, 62 Eur (1000 LT) Eur iki 1448 Eur (5000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K-453/2014, Nr. 2K-5/2014, 2K-92/2014, 2K-408-507/2015). Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas Z. M. patirtą neturtinę žalą vertina 400 Eur, kuri priteisina iš kaltinamojo E. B..

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (CD, 1 vnt. b. l. 183) su garso įrašu, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalies 2,3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:

Uždrausti ir įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) tęsti darbą, praradus jį, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) atlyginti žalą nukentėjusiajai Z. M..

Laivės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (Lietuvos Respublikos b usmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis).

Z. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. B. Z. M. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, dėl 30,52 eurų atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (CD, 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė