- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-968-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05191-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., G. J.-S.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
- Kategorijos
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D. S. ir G. J.-S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6532-776/2015 pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S., G. J.-S. ir antstoliui A. L. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateiktu teismui prašymu prašė nustatyti skolininko D. S. turto dalį, kuri yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis.
Nurodė, kad antstolis A. L. vykdo skolos išieškojimą VMI prie LR FM naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-17 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7297-940/2013. Antstolis vykdydamas išieškojimą nustatė, jog skolininko D. S. sutuoktinė G. J.-S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t. y. skolininko sutuoktinės G. J.-S. gaunamas pajamas iš darbinės veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-06-16 pasiūlymu Nr. AN143505 pasiūlė kreditoriui per 20 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. S., G. J.-Sakalauskienė, antstolis A. L. atsiliepimų į pareikštą prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi prašymą tenkino.
Nustatė, kad skolininkui D. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. J.-S. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje.
Nors 2015-06-25 antstolis A. L. patvarkymu Nr. AN144834 panaikino savo 2015-06-16 pasiūlymą Nr. AN143505 išieškotojui, nes skolininkas pateikė prašymą mokėti skolą dalimis bei įmokėjo pirmąją įmoką, tačiau sistemiškai aiškinant CPK 667 str. normas, teismas sprendė, kad nėra saistomas antstolio pasiūlymo išieškotojui buvimu, todėl kreditoriaus suformuluotą prašymą nagrinėjo iš esmės.
Antstolis vykdymo eigoje areštavo G. J.-S. priklausančias lėšas – atlyginimą, kadangi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos jų abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (CK 3.88 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p.), todėl teismas akcentavo galimybę išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (CK 3.101-3.108 straipsniai), taip pat nėra jokių duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais (CK 3.100 str.), todėl santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir kito sutuoktinio darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1 d.), todėl teismas sprendė, kad skolininkui D. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. J.-S. darbo užmokesčio ar kitų prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje (CPK 667 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys D. S. ir G. J.-S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą atmesti.
Kadangi 2015-06-25 antstolis A. L. patvarkymu Nr. AN144834 panaikino savo 2015-06-16 pasiūlymą Nr. AN143505 išieškotojui , nes skolininkas pateikė prašymą mokėti skolą dalimis bei įmokėjo pirmąją įmoką, todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo išnykęs pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, apeliantai nutartį, kuria nustatyta skolininko turto dalis, kuri yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis, laiko neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį į tai, kad antstolio pasiūlymas buvo panaikintas 2015-06-25, tai yra tą pačią dieną, kada išieškotojas su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi į teismą ir šis faktas nėra ir negali būti pagrindu pripažinti skundžiamą teismo nutartį neteisėta. Antstolis pažymi, kad pagrindas pasiūlymui panaikinti buvo pareiškėjo 2015-06-22 įsipareigojimas mokėti skolą dalimis po 50 Eur ir 20116-06-22 įmokėjus vienintelę įmoką, daugiau įmokų iš skolininko nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr.0159/14/00286 dėl 260 Eur skolos išieškojimo iš D. S. išieškotojo VMI prie LR FM naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-17 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7297-940/2013. Antstolis vykdydamas išieškojimą nustatė, jog skolininko D. S. sutuoktinė G. J.-S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t. y. skolininko sutuoktinės G. J.-S. gaunamas pajamas iš darbinės veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-06-16 pasiūlymu Nr. AN143505 pasiūlė kreditoriui per 20 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Nors 2015-06-25 antstolis A. L. patvarkymu Nr. AN144834 panaikino savo 2015-06-16 pasiūlymą Nr. AN143505 išieškotojui VMI prie LR FM, nes skolininkas 2015-06-22 pateikė prašymą mokėti skolą dalimis bei įmokėjo pirmąją įmoką, tačiau teismas sprendė, kad nustatydamas skolininko D. S. turto dalį, kuri yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis, nėra saistomas antstolio pasiūlymo išieškotojui buvimu.
Apeliantai nesutikdami su tokia teismo išvada iš esmės nurodo vienintelį argumentą, kad skolininkui pateikus prašymą skolą mokėti dalimis ir antstoliui panaikinus siūlymą išieškotojui, skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo išnykęs pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais asmenimis. Su tokia apeliantų dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Visų pirma, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismas nustatydamas skolininko turto dalį, kuri yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis, nėra saistomas su antstolio pasiūlymu išieškotojui buvimu, nes pagal CK 4.80 straipsnio 3 dalį bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Vykdomoje byloje nėra jokių duomenų, jog skolininkas D. S. turėtų turto ar gautų pajamas, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, todėl teismui buvo pagrindas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis (CPK 667str.), nustatyti skolininko D. S. turto dalį jo sutuoktinės G. J.-S. gaunamame darbo užmokestyje (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Apeliantai atskirajame skunde remiasi CPK 667 straipsnyje numatytų antstolio veiksmų eiliškumu teigdami, kad prašymui dėl nuosavybės dalies nustatymo, pagrindas yra visos kartu šioje normoje egzistuojančios sąlygos. Tačiau aptariama CPK 667 straipsnio 1 dalies norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas.
Antra, nors antstolio pasiūlymas buvo panaikintas 2015-06-25, tai yra tą pačią dieną, kada išieškotojas su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi į teismą, šis faktas nėra ir negali būti pagrindu pripažinti skundžiamą teismo nutartį neteisėta.
Trečia, pagrindas pasiūlymui panaikinti buvo pareiškėjo 2015-06-22 įsipareigojimas mokėti skolą dalimis po 50 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkas D. S. 2016-06-22 įmokėjo tik vienintelę įmoką, daugiau įmokų antstoliui nemoka. Todėl aplinkybė, kad skolininkas yra sumokėjęs vienintelę 50 Eur įmoką skolos dengimui, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti skolininkui priklausančią bendro turto dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, skolininkui pareiškus prašymą leisti mokėti skolą dalimis ir jo nevykdant, pareiškėjas tampa labiau suvaržytas negu pats skolininkas, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad vadovaujantis CPK 338 straipsniu, 306 straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei apeliantas, nei jo sutuoktinė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo prašomos skolininko turo dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl iš esmės apeliantų atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.