Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-29 · Byla Nr. ATP-260-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-03-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
ATP-260-557/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00617-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-260-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00617-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 39.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo E. V. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimu E. V. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad 2015-02-14 apie 09.30 val. Vilniaus pl. Klaipėdoje vairavo automobilį Volkswagen Transporter, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas lengvo girtumo laipsnio (jam nustatytas 0,62 promilės girtumas).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. V. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimą ir, taikant ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, neskiriant teisės vairuoti atėmimo ar atimant teisę vairuoti transporto priemones iki 6 mėnesių. Mano, kad atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes jam, yra nubaustas per griežtai, todėl skundžiamas nutarimas yra keistinas. Nurodo, kad dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatyta lengvinanti aplinkybė). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta – tai nutarime konstatavo ir pirmos instancijos teismas. Jo veiksmais nebuvo padaryta jokia reali žala visuomenei ar atskiriems piliečiams. Pažymi, kad labai kritiškai vertina savo padarytą lengvabūdišką poelgį, atnešusį ypatingai neigiamas pasekmes ir padarė dėl to labai rimtas išvadas. Nurodo, kad teisės vairuoti atėmimas jam padarytų labai sunkias ir neigiamas pasekmes, dėl kurių visų pirma skaudžiai nukentėtų jo šeima, o svarbiausia jo mažamečiai vaikai. E. V. augina tris mažamečius vaikus, iš kurių du vaikai yra vos penkių mėnesių amžiaus dvynukai. Tokio amžiaus vaikai, ypač dvynukai, reikalauja intensyvios ne tik tėvų, bet ir medicininės priežiūros, juos tenka dažnai vežti pas gydytojus, masažuotoją, į įvairias procedūras, nes jų vystymasis yra sudėtingesnis nei vieno naujagimio. Nurodo, kad netekus teisės vairuoti, E. V. netektų darbo, t. y. vienintelio savo pragyvenimo šaltinio, nes jo darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Tokiu būdu pasekmės jo šeimai būtų katastrofiškos. Savo darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas teigiamai ir jis tarpininkauja E. V. prašymui netaikyti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad jo nurodytos aplinkybės yra tikrai išskirtinės administracinės nuobaudos taikymo prasme. E. V. nurodo, kad nesiekia išvengti administracinės atsakomybės, tačiau mano, kad dėl skunde minimų aplinkybių yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, t. y. atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis artimas minimaliai ribai, už kurią traukiama administracinėn atsakomybėn, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, jam galima paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, neatimant teisės valdyti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas E. V. nuobaudą, motyvuotai pažymėjo, kodėl jo atžvilgiu nėra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas. Teismas pažymėjo, jog nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Nors E. V. turi šeimą ir kartu su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbdavio charakterizuojamas (b. l. 15) kaip draugiškas, supratingas darbuotojas, tačiau šios aplinkybės ir E. V. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės. E. V. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, jis kėlė itin didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui. E. V. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam: 2004-09-26 vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas tam teisės. Ši aplinkybė patvirtina, kad E. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas jo atsainaus požiūrio į teisės ir visuotinai priimtinas moralės normas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti E. V. paskyrus ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apylinkės teismas E. V. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jį gerai charakterizuoja darbdavys (b. l. 15). Nekyla abejonių, jog šioms E. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kartu pažymėtina, jog į šias aplinkybes bei gyvenimiškai įprastas pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (išlaiko šeimą, turi mažamečių vaikų, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe) atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. E. V. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe (pastebėtina, jog atliekant ne tiesiogines santechnikos montuotojo pareigas, o vykstant į darbo objektus bei transportuojant darbo įrankius), kas leidžia jam gauti pajamas ir išlaikyti bei rūpintis šeimos nariais, taip pat žinojo, kad turi mažamečių vaikų, kuriuos reikia vežioti į medicinos įstaigas, tačiau nepaisydamas to, jis girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. E. V. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – galimybė prarasti darbą, nebegalėjimas išlaikyti savo šeimos, rūpintis ja – nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. E. V. skunde nurodo, kad dėl jo vairavimo būnant neblaiviam niekas nenukentėjo, tačiau pažymėtina, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, jis kėlė itin didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tragiškų pasekmių. Be to, nors apeliantas skunde nurodo, kad labai kritiškai vertina savo padarytą lengvabūdišką poelgį, atnešusį ypatingai neigiamas pasekmes ir padarė dėl to labai rimtas išvadas, tačiau teismas pažymi, kad iš byloje esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (b. l. 12-14) matyti, jog E. V. už vairavimą būnant neblaiviam 2004 m. rugsėjo 30 d. jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 129 str., tačiau asmuo reikiamų išvadų nepadarė, o paskirta nuobauda nebuvo pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai: ne tik nubausti pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad E. V. skirta minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka E. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas