Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 6 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. B. 2013-03-25, 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vežamas iš (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono, greitosios medicinos pagalbos ekipažu, vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, įžeidė valstybės tarnautoją, savo pareigas einantį policijos pareigūną - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės I-osios kuopos būrio vyresnįjį patrulį M. K., o, nuvežus į VšĮ Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ir toliau vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, įžeidė valstybės tarnautojus - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnįjį patrulį M. K. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vyresnįjį patrulį M. S., po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, vežamas tarnybiniu automobiliu iš VšĮ Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatą, esantį Tilžės g. 54, Šiauliuose, bei, įvedant jį į policijos komisariato patalpas, vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeidžiančius žodžius, įžeidė valstybės tarnautojus, savo pareigas einančius, policijos pareigūnus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos būrio patrulį V. G. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos būrio patrulį M. U..

Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su jam pareikštais kaltinimais visiškai sutinka, nes 2013-03-25 buvo neblaivus, nieko tiksliai neatsimena. Prisimena, kad atvyko į darbą Meškuičiuose. Į darbą išvažiavo išgėrę penkis 0,7 litro butelius vyno dviese su kitu asmeniu, o daugiau nieko neprisimena. Nežino, kur pareigūnai jį vežė, tik prisimenu, kaip buvo areštinėje, Trakų gatvėje, kai jam liepė pasiimti čiužinį ir eiti į kamerą, liepė nusirengti. Savęs nekontroliavo, todėl „iškoliojo“ pareigūnus, tačiau nežino, kodėl taip elgėsi. Nežino, kaip ir kodėl pateko į greitosios medicinos pagalbos automobilį, o kai prasiblaivė, jautė galvos srityje sužalojimus, dėl to jį ryte vedė pas seselę. Kaip buvo sužalotas, neprisimena. Draugas, su kuriuo kartu gėrė, išvažiavo į namus. Su tuo draugu kartu į darbą atvažiavo. Žino, kad jį rado darbe, bendradarbiai pasakojo, kad buvo pas sargus, dirbęs jau nebebūtų. Iš vakaro buvo išgėręs sidro. Vieną nukentėjusįjį prisimena iš areštinės, kai liepė nusirengti, pasiimti čiužinį ir eiti į kamerą. Neprisimena, ką jam sakė, tik pamena dar kažkokią pareigūnę, kuri kažką surašinėjo. Dėl neblaivumo anksčiau problemų neturėjo. Labai dėl to gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, nurodo, jog taip elgėsi, nes buvo girtas. Supranta padaręs nusikalstamą veiką ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti.

Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino dėl savo darbo pobūdžio, su juo nesipyksta. Kovo 25 d. kartu su M. S. apie pusę penkių gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) lentpjūvėje direktorius nesusitvarko su girtais darbuotojais. Jiems ten nuvykus, rado T. B. gulintį patalpose ant žemės, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jam buvo sužalota galva, pradėjo vemti, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų, ar nėra kokios galvos traumos. T. B. draugas jau buvo pasišalinęs. Nukentėjęs į greitosios medicinos pagalbos automobilį T. B. padėjo įnešti. Jie važiavo paskui greitosios medicinos pagalbos automobilį ir važiuojant Meškuičiuose, lygtais Basanavičiaus gatve, pamatė, kaip atsidaro greitosios medicinos pagalbos automobilio durys, automobilis sustoja ir iš jo iššoka T. B.. Iššokęs jis nukrito. Jie taip pat sustojo, padėjo atgal patalpinti T. B. į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Medikai jų paprašė palydėti T. B. iki ligoninės. Kadangi jis buvo agresyvus, tai uždėjo antrankius ir pats įlipo į medikų automobilį. Automobilyje jis visus „koliojo“, spardė automobilį ir joje esančią įrangą, todėl kad nebūtų sugadinti medicinos įrenginiai, jis T. B. paguldė automobilyje ant žemės. Gulėdamas ant žemės, jis daužė galvą į lovą, visus plūdo, spjovė ant jo ir pataikė ant uniformos. Pristačius į ligoninę, T. B. toliau visus plūdo. Kadangi jis buvo apsivėmęs, o reikėjo pristatyti į policijos komisariatą išblaivinti, tai jie iškvietė kitą policijos pareigūnų ekipažą su patalpa skirta vežti žmones. Atvykus kolegoms T. B. plūdo ir juos. Taip pat buvo spjauta ir ant V. G., tačiau jis spjūvio išvengė, todėl buvo pataikyta ant automobilio. Perdavus T. B. kolegoms, į policijos komisariatą ji nevažiavo. Jis buvo išplūstas greitosios medicinos automobilyje, kai jam sakė įžeidžiamus žodžius, taip pat jį įžeidė, kai buvo apspjautas. Į ligoninę ėjo kartu su kolega M. S..

Nukentėjusysis M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega M. K., kai gavo parnešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur direktorius nesusitvarko su neblaiviais darbuotojais. Jiems atvykus į vietą, buvo likęs tik vienas neblaivus asmuo, o kitas jau buvo pasišalinęs. Direktorius sakė, kad bijo lįsti prie jų, kadangi T. B. yra agresyvus ir, kad paskui nebūtų pačiam direktoriui bėdų, jis kvietė policijos pareigūnus. T. B. matėsi ant galvos sumušimai, jis nesiorientavo aplinkoje, vėmė, neatsistojo ant kojų, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyko medikai, T. B. vis bandė atsistoti, susitrenkdavo galvą, o jie jį gaudė ir bandė saugoti, kad daugiau nesusižalotų savęs ir nesužalotų kitų. Atvykus greitajai medicinos pagalbos darbuotojams padėjo į automobilį įsodinti T. B. ir jie, policijos automobilius, važiavo paskui. Meškuičiuose greitosios medicinos pagalbos automobilis sustojo ir pamatė, kad iš jo iššoko T. B., jis nugriuvo, o jie sustojo medikams padėti. Jis atsigavo ir suvokė, kad yra vežamas pas medikus, sakė, jog ten vykti nenori, ir tada pradėjo juos įžeidinėti, plūsti. T. B. buvo uždėti antrankiai, nes jis nenorėjo važiuoti. Kolega M. K. vyko kartu su medikais greitosios medicinos pagalbos automobiliu, o pats važiavo iš paskos. Atvykus į Šiaulius, vedė T. B. į priėmimą. Ten jis trenkė galva į sieną, t. y. jis trankė galvą į artimiausius objektus. Jis rėkė, įžeidinėjo juos, o ligoninės viduje visą tai matė kiti ten buvę asmenys ir buvo pasibaisėję tokiu T. B. elgesiu ir tuo, kaip jis juos įžeidinėjo. Jiems buvo išduota pažyma, kad T. B. yra tinkamas sulaikymui. Kolega M. K. sakė, kad T. B. jį apspjovė. Matėsi apspjovimo žymė ant uniformos. Kadangi T. B. spardėsi ir muistėsi, tai jį perėmė kolegos. Tada įsodino T. B. į kitą policijos pareigūnų ekipažą ir jį išvežė. Daugiau T. B. nebematė. Jį T. B. įžeidė prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kai iš jo iššoko, o daugiausia įžeidinėjo būnant ligoninės priėmime. Jis vadino necenzūriniais žodžiais, t. y. taip, kaip nurodė savo paaiškinime. T. B. žodžiai buvo nukreipti tiesiogiai jiems, nes daugiau policijos pareigūnų priėmime nebuvo. Jie tik vėliau išsikvietė į pagalbą kitą policijos pareigūnų ekipažą.

Nukentėjusysis V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo 25 d. gavo kolegų prašymą atvykti į ligoninės priimamąjį, kur reikia perimti sulaikytą asmenį, kadangi jie važinėjo su automobiliu, kuriame yra įrengtos patalpos vežti žmonėms. Atvykus į ligoninės priimamąjį, kolegos jau jų laukė. Kolega M. K. paprašė sulaikytą asmenį pristatyti į policijos komisariatą. T. B. buvo murzinas, „koliojosi“, kolega M. K. perspėjo, kad jis ne tik „koliojasi“, bet ir spjaudosi. T. B. spjovė ant jo, tačiau kadangi buvo apie spjaudymasį perspėtas, tai ant jo nepataikė, o apspjovė automobilį. Vežant T. B. į komisariatą, jis visą kelią „koliojosi“ žodžiais, kuriuos nurodė pranešime. Jis „koliojosi“ ir nuvežtas į policijos komisariatą taip žemindamas jų garbę ir orumą.

Nukentėjusysis M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega V. G. ir gavo prašymą nuvežti iš ligoninės priimamojo į policijos komisariatą sulaikytą asmenį. Atvykus į priimamąjį, pamatė stovinčius kolegas ir T. B., kuris įžeidinėjo pareigūnus. Kolega M. K. perspėjo juos, kad T. B. spjaudosi. T. B. juos „koliojo“, kai vedė į areštinės patalpą. Jis dar bandė spjauti, tačiau nepataikė, todėl pataikė ant automobilio. T. B. muistėsi, vežant į komisariatą „koliojosi“, todėl jis buvo su antrankiais. Nurodė įsižeidęs, kai T. B. spjovė ant kolegos, nes galėjo ir jį apspjauti. Be to, jis ir jį, vežant į policijos komisariatą, „koliojo“, o tai girdėjo kolega. Vedant į areštinę, T. B. taip pat „koliojosi“, o komisariate tuo metu buvo keli pašaliniai asmenys. T. B. savo veiksmais jį įžeidė. Darbe yra buvę porą tokių atvejų kaip šis, tačiau nebuvo tokių smarkių įžeidinėjimų. T. B. ant jų sakė necenzūriniais žodžiais.

Liudytojas J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, vieną kartą jį matė policijos komisariate, kai ten laukiau tyrėjos ir jį atvedė. Tas asmuo buvo išgėręs, keikėsi. Prie sulaikymo kamerų jis sakė necenzūrinius žodžius. Vedant pro jį, jis taip pat kažką šūkavo, tačiau labiau jis įsiminė žodžius pasakytus prie kamerų. Atvestas vyras buvo išgėręs ir nesiorientavo, kas vyksta. Jam pasidarė juokinga. Pamačius tą vyrą jam pasidarė juokinga apskritai, nes jam buvo nusmukusios kelnės, jis buvo visas murzinas. Necenzūrinius žodžius atvestas vyras sakė visiems aplinkiniams.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra pašaliniai asmenys, jį buvo susitikus, kai kovo 25 d. buvo iškvietimas vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus (duomenys neskelbtini) į dirbtuves jie pamatėme girtą T. B., su ja jis nekalbėjo, aplinkiniai taip pat nieko nepapasakojo. Jam buvo nubrozdinta galva, todėl nusprendė vežti į ligoninę. Įsodino į greitosios medicinos pagalbos automobilį, prisegė diržus, o T. B. truputį priešinosi, bet pradėjo važiuoti. Meškuičių centre jis atsisegė diržą ir lipo iš automobilio. Ji iššoko pirma ir jį sulaikė, nes būtų pabėgęs. Vairuotojas spėjo sustabdyti automobilį. Iš paskos važiavo policijos pareigūnai, todėl jį sulaikė, įlaipino atgal į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kartu įlipo ir vienas policijos pareigūnas. T. B. elgėsi chuliganiškai, keikėsi, spjaudėsi, priešinosi. Jis priešinosi policijos pareigūnams, juos įžeidinėjo negražiais žodžiais. Atvykus į ligoninės priimamąjį jis buvo su antrankiais, tačiau vis tiek priešinosi, keikėsi, draskėsi. Jis keikė pareigūną, kuris kartu važiavo su jais greitosios medicinos pagalbos automobiliu, o vėliau jis jau „koliojo“ abu pareigūnus. T. B. elgesys buvo baisus, nes negalima taip elgtis su policijos pareigūnais, o priėmime ir pašalinių žmonių buvo. Ją T. B. elgesys papiktino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų T. B. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Iš 2013-04-02 apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (5-7 b. l.).

Iš 2013-04-02 apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota įvykio vieta, esanti VšĮ Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje (8-10 b. l.).

Iš 2013-04-02 apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK, adresu: Tilžės g. 54, Šiauliai. (11-13 b. l.).

Iš 2013-03-25 vaizdo įrašo matyti, jog užfiksuotas policijos pareigūnų įžeidinėjimas (21 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2013-03-25 21.03 val. T. B. nustatytas girtumas – 1,75 promilių (66 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą, saugoti jų garbę, orumą, policijos autoritetą, žmonių akyse jiems atliekant tarnybos funkcijas (kasacinė nutartis Nr. 2K-375-2011). Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Teismų praktikoje apie tai, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir esant kokiai situacijai buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento.

Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad T. B., išvadindamas įvairiais necenzūriniais, nepadoriais bei asmenybę žeminančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Tai patvirtina paties kaltinamojo T. B., nukentėjusiųjų M. K., M. S., V. G., M. U., liudytojų V. B. ir J. G. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotos faktinės aplinkybes. Įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir nusikalstamos veikos pasekmes, pripažįsta, jog T. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, kaip baigtas savo pareigas einančių valstybės tarnautojų atliekančių asmenų įžeidimas.

Teismas patikslina kaltinime nurodytą nukentėjusiojo V. G. pavardę, nustatant, jog nukentėjusiojo tiksli pavardė yra V. G..

Teismas, paskirdamas T. B. bausmes, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo.

Kaltinamasis T. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad T. B. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis T. B. laikomas neteistu, teistumas išnykęs (51-59, 61-64 b. l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (67-69 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (70-71 b. l.), teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižada ateityje daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus T. B. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą, artimą minimaliai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-03-25 17 val. iki 2013-03-26 15.15 val., viena para.

Kaltinamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas su įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d.,304 str., 305 str., 307 str. 1 d., 7d., 308 str., 310 str., 313 str. 4 d., 432 str. 3 d., teismas

n usprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje ir skirti jam bausmę baudą 20 MGL (2600 Lt., du tūkstančius šešis šimtus litų).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-03-25 17 val. iki 2013-03-26 15.15 val., vieną parą, prilyginant ją 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir laikyti, jog T. B. yra sumokėjęs 260 Lt ( du šimtus šešiasdešimt litų).

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.