Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovui advokatui Jaroslavui Los, nedalyvaujant atsakovui S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. patikslintą ieškinį atsakovui S. J., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas S. J. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo buvimo vieta nežinoma, apie paskirtą teismo posėdį atsakovui pranešta bei procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad S. J. ir N. A. (J), susituokė 1987 m sausio 23 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 214 (santuokos liudijimas III-OK Nr.481782; b.l. 4). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų nėra. Šalių sūnus, ieškovės paaiškinimu, šiuo metu yra pilnametis. Ieškovė su atsakovu faktiškai kartu negyvena nuo 1994 metų, kai ieškovė nepakeldama jos atžvilgiu vartojamo fizinio smurto, kartu su nepilnamečiu sūnumi išsikėlė iš atsakovui priklausius gyvenamojo būsto. Ieškovės nuomone, santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas jiems gyvenant kartu jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, o ir vėliau jis visiškai šeima nesirūpino, nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovė apie atsakovą neturi jokių duomenų nuo 1997 m. Jos žiniomis paskutinė jo gyvenamoji vieta, nurodyta LR Gyventojų registre – (duomenys neskelbtini), tačiau deklaravimo duomenys buvo panaikinti 1998 metais, o naujos gyvenamosios vietos jis nedeklaravo (b. l. 5).

CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Nustačius faktą, kad atsakovas nuo 1994 metų, t.y. daugiau kaip vienerius metus paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo S. J. kaltės, tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas dėl faktinių šeimyninių santykių nebuvimo daugiau kaip devyniolika metų tapo negalimas, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina (LR CK 3.60 str. 3 d.). Konstatuoti, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltė, kad ji nedėjo pastangų santuokai išsaugoti, šiuo atveju nėra pagrindo.

Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo sutuoktiniui ar turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str.).

Ieškovė prašo santuokos metu įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes šis butas buvo išpirktas jos lėšomis ir įgytas, kai sutuoktiniai jau kartu nebegyveno.

Ieškovės paaiškinimu, jai palikus atsakovą ir išėjus iš jo namų, jos darbovietė AB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė jai nurodytą butą (b.l. 7). Šį butą, Bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė AB „(duomenys neskelbtini)“ 1996 m. balandžio 3 d. sutartimi (b.l. 8) pardavė ieškovei N. J. už 845 Lt, kuriuos sumokėjo ieškovė.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 str. 1, 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Pripažinus, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, turi būti aiškinamasi, ar turtas nebuvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, nes tai taip pat gali būti pagrindas pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.).

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi ši teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008). Šiuo atveju ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad butas buvo pirktas, kai sutuoktiniai jau dvejus metus kartu negyveno, todėl akivaizdu, kad ieškovės valia sudarant sandorį, įgyti turtą jos asmeninėn nuosavybėn ir tokiu atveju notaras nereikalavo kito sutuoktinio sutikimo sudarant sandorį. Butas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik ieškovės N. J. vardu (b. l. 12).

Butas buvo įgytas už ieškovės N. J. lėšas. Duomenų apie tai, kad atsakovas S. J. būtų prisidėjęs prie ieškovės N. J. įgyto turto pagerinimo ar jo įgijimo, byloje nėra, šios aplinkybės nenustatytos, nes kaip nurodė ieškovė, atsakovas šeima visiškai nesirūpino ir kartu negyveno nuo 1994 metų. Šiuo atveju bendras sutuoktinių gyvenimas baigėsi gerokai anksčiau negu iškelta santuokos nutraukimo byla, todėl būtų neteisinga turtą, įgytą po bendro gyvenimo pabaigos iki santuokos nutraukimo, laikyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė nereiškia prašymo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.), o teismas savo iniciatyva taikyti šių padarinių negali, tačiau pažymėtina, kad esant atitinkamam ieškovės prašymui, šiems padariniams taikyti nebūtų kliūčių.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės N. J. vardu registruotas butas (unikalus Nr. 5298-3012-8012:0004), esantis (duomenys neskelbtini) , įgytas po to, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas ir, kad ieškovė buvo aiškiai išreiškusi valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl minėtas butas yra pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „J“, o atsakovui – „J“.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3376-4035 (b. l. 3) ieškovei N. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. ir 99 str. bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos valstybės naudai iš atsakovo S. J.. Teismui pateiktoje 2013-04-03 pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. TP-7-(2.10)-733 (b. l. 41) nurodytas valstybės patirtų antrinei teisinei pagalbai išlaidų dydis 791,00 Lt iš dalies yra nepagrįstas ir neatitinka Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr.69 (red. 2012-07-18 nutarimas Nr.884), nustatytų išlaidų už atskirus veiksmus dydžių. Taisyklių 5 punktas nustato, kad advokatams užmokestis mokamas pagal Taisyklėse nustatytus dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimą vienoje bylos stadijoje arba antrinės teisinės pagalbos teikimą atskiruose procesiniuose veiksmuose, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, ir už išvados teikimą. Tuo atveju jeigu laikas, advokato faktiškai sugaištas antrinei teisinei pagalbai teikti, pusantro karto viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) laiką, advokatas turi teisę kreiptis į tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio (7 p.). Byloje nėra pateikti duomenys, kad tarnyboje buvo priimtas sprendimas dėl papildomo užmokesčio advokatui skyrimo. Byloje yra pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės yra tapačios pagrindiniam ieškiniui ir papildomai pasisakyta tik dėl bylos teismingumo, todėl šio papildomo procesinio dokumento pateikimas nesudaro pagrindo didinti jo parengimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje iš atsakovo S. J. yra priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, neviršijančios Taisyklių 24.3.6.1 ir 24.3.6.2 punktuose nustatytų dydžių: už procesinių dokumentų parengimą – 240,00 Lt, už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 160,00 Lt, ir faktinės turėtos išlaidos (papildomos) – 51,00 Lt, iš viso – 451,00 Lt. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje - 427,00 Lt ir 15,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 96 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1987 m. sausio 23 d., Kauno miesto CMS (akto įrašo Nr.214), tarp S. J. gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. A. (J) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo moteriai palikti santuokinę pavardę „J“, vyrui palikti pavardę „J“.

Pripažinti, kad butas (unikalus Nr. 5298-3012-8012:0004), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. J. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 451,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt vieną litą) valstybės turėtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3376-4035 (mokėti į VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630; įmoka už antrinę teisinę pagalbą.).

Priteisti valstybei iš atsakovo S. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 427,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt septynis litus) nesumokėto žyminio mokesčio, bei 15,45 Lt (penkiolika litų 45 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.